Lietuva per artimiausius porą metų tikisi investicijų iš Kinijos proveržio, o centrine ašimi galėtų tapti Klaipėdos uostas.

Šiltą dieną žmonės džiaugiasi pavasariu (nuotr. Fotodiena.lt)

Šiltą dieną žmonės džiaugiasi pavasariu (nuotr. Fotodiena.lt)

Šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais iš antros pasaulio ekonomikos.

Patys kinai ragina Lietuvą aktyviau prisistatyti kaip investicijoms patrauklią šalį, tačiau dalis Lietuvos diplomatų išlieka santūrūs bei neatmeta rizikos, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką.

Ambasadorė: akiratyje – penkios įmonės

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė sakė, kad šiuo metu rimtai bendraujama su penkiomis Lietuvoje norinčiomis investuoti Kinijos įmonėmis. Jų pavadinimai neatskleidžiami, nes tai gali pakenkti deryboms.

Dalis investuotojų planuoja plyno lauko investicijas, dalis svarsto apie įmonių įsigijimą.

„Dirbame su didelėmis įmonėmis, – telefonu BNS iš Pekino sakė ambasadorė, – Kinija yra Azija, o su Azija reikia kantrybės ir reikia tiesiog juos prisipratinti, rodyti dėmesį ir nuosekliai dirbti. Mes tikimės, kad reikės vienų – dvejų metų, kada pamatysime pirmuosius rezultatus.“

REKLAMA

I. Marčiulionytės nuomone, Lietuvai reikalinga viena Kinijos investavimo sėkmės istorija, kad šalimi susidomėtų kitos kinų įmonės.

„Kol kas kinų nė vienos didelės investicijos Lietuvoje nebuvo, o paprastai pas juos būna taip: kai atsiranda vienas didelis investuotojas, tada ateina ir kiti“, – tvirtino ambasadorė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai porai metų stipriai atšalo, kai 2013 metais su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama Lietuvoje susitiko šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Dalai Lama vėl į Lietuvą atvyks birželį, bet šįkart vykdomosios valdžios atstovai jo turbūt nepriims.

Kinai nežino Lietuvos

Kinijos ambasados Lietuvoje ekonomikos ir komercijos patarėjas Lin Chen (Lin Čen) sakė, kad Kinijos bendrovės beveik nežino, kas yra Lietuva.

Jis teigė, kad Lietuvai galėtų pagelbėti platesnis šalies reklamavimas ir aktyvesnė valstybės politika dėl investicijų.

„Tai yra nežinojimas ir Lietuvos reklamavimo Kinijai trūkumas. Tai yra labai gera vieta investicijoms, kalbant apie investicinį klimatą. Lietuva turi daug ką pasiūlyti“, – BNS tvirtino L. Chen.

Jo žodžiais, Lietuva taip pat susiduria su dar viena reikšminga ir stambius investuotojus stabdančia problema – talentingų darbuotojų stygiumi.

„Sakykime, jeigu stambiam investuotojui iš Kinijos reikėtų 1 tūkst. žmonių, tai jam būtų sunku rasti tokį skaičių kvalifikuotų talentų rinkoje. Tai Lietuvos vyriausybė turėtų sutvarkyti, kad galėtų pritraukti tuos stambius investuotojus“, – argumentavo Kinijos diplomatas.

Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą daugiausiai rūpinasi Vyriausybė, Ūkio ministerija ir jos valdoma agentūra „Investuok Lietuvoje“.

REKLAMA

Tačiau kai kurie kritikai sako pasigendantys lyderystės – nėra aišku, kas vadovauja šiam procesui.

Lietuva kinams per maža?

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad Kinija daugiausiai nori investuoti į infrastruktūros objektus, o šioje vietoje Lietuva neturi daug pasiūlymų. Tuo metu kinų vystomi gamybos pajėgumai – gigantiški, todėl Lietuva tam dažnai pasirodo per maža.

Pasak ūkio ministro, Lietuva jau turi įdirbį su Europos Sąjungos (ES) ar Vakarų valstybių investuotojais, todėl jų investicijos dominuoja.

„Su Vakarų Europos rinkomis dirbome daug daugiau, žinomumas yra didesnis. Esame ES ir NATO nariai. Dirbti yra paprasčiau. Taikoma ES teisė. Ties Kinija, tai tiek mes esame labai mažai žinomi Kinijai, tiek mūsų mastelis Kinijai yra nedidelis, tiek Lietuvoje turime mažai žinių, kaip dirbti su Kinija“, – BNS kalbėjo V. Sinkevičius.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ Pardavimų vystymo vadovė Vida Staskonienė BNS teigė, kad kinų susidomėjimas Lietuva auga.

„Investuok Lietuvoje“ gauname vis daugiau užklausų iš Kinijos investuotojų. Pastebime, kad didžioji dalis užklausų – noras įsigyti jau veikiančią įmonę arba investuoti į infrastruktūrą. Tai yra bendra Kinijos verslo plėtros tendencija, kurią matome visoje Europoje“, – tvirtino V. Staskonienė.

Nerimas dėl politinės įtakos

Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas BNS sakė, kad atsargumą lemia patirtis su Rusija – ypač prisimenamas atvejis, kai dujų tiekėjas „Gazprom“ buvo įsigijęs trečdalį dujų tiekimo įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų, ir tai atvėrė kelią Maskvos spaudimui.

REKLAMA

Įtarumą dėl Kinijos užsienio politikos taip pat sustiprino pernai pirmą kartą Baltijos jūroje įvykusios Kinijos ir Rusijos karinės pratybos.

Oficialiai Vyriausybė tikina, kad jokio išankstinio nusistatymo nėra.

„Vyriausybė taip pat neturi išankstinio nusiteikimo ar investicijų vertinimo tik pagal jų kilmės kriterijų. Jei investicijos vykdomos į strateginius ekonomikos sektorius, jos vertinamos vadovaujantis atitikimo nacionaliniam saugumui kriterijumi“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.

Europos Komisija taip pat šiuo metu svarsto dėl papildomų patikrų Kinijos investicijoms į strateginius sektorius.

Dėmesys – Klaipėdos uostui

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų. Planuojama išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.

Kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, vienas labiausiai tikėtinų scenarijų – didelė investicija išplėstame Klaipėdos uoste.

2015 metais Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.

Tuometinis CMG valdybos pirmininkas Li Jianhongu (Li Dzian Hongas) 2016 metais pareiškė, kad Klaipėdos uostas turėtų tapti korporacijos vartais į Baltijos jūrą.

REKLAMA

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus BNS tvirtino, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą.

„Mums visada buvo sakoma, kad domina naujas didelis žemės plotas, kuriame būtų galima vystyti intermodalinę krovą“, – sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, dar nėra nuspręsta, kaip bus plečiamas uostas, ar koncesijos, ar tiesioginės žemės sklypų nuomos būdu, tačiau šiuo metu neįmanoma pasakyti, kokie nauji investuotojai sugužės į išplėstą Klaipėdos uostą ateityje.

„Klaipėdos uostas yra vienas patraukliausių uostų, vystant Šilko kelią. Šilko kelio taškiniu moduliu siekia būti visi Europos uostai. (...) Klaipėda gali būti galinis taškas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje“, – argumentavo uosto vadovas.

Kinijos diplomatas L. Chen teigė, kad CMG vis dar yra rimtai nusiteikusi dėl investicijų Klaipėdos uoste ir laukia uosto plėtros projekto postūmių.

CMG 2016 metais bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.

Su CMG atstovais BNS nepavyko susisiekti.

„16+1“ formatas vertinimas nevienareikšmiškai

Kinija prieš daugiau nei penkerius metus sukūrė 16-os Centrinės ir Vidurio Europos regiono šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formatą. Tarp jų yra ir Lietuva bei dar 10 ES narių.

Vakarų Europoje nuogąstaujama, kad „16+1“ bendradarbiavimo formatas skirtas skaldyti ES nares dėl investicijų iš Kinijos. Panašios pozicijos neviešai laikosi ir kai kurie Lietuvos diplomatai.

Tačiau kiti Lietuvos pareigūnai gina šio formato vertę valstybei, nes, jų nuomone, tai yra papildomas įrankis Lietuvai bendrauti su Kinija tiesiogiai.

REKLAMA

„Jeigu tai yra formatas, kuris sukuria papildomų ir gerai apmokamų darbo vietų tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje, padeda mūsų verslui plėstis, tai aš nematau jokių problemų šiame formate“, – BNS sakė ūkio ministras V. Sinkevičius.

Lietuvos ambasadorė Kinijoje teigė, kad „16+1“ papildo Lietuvos bendravimo su Kiniją įrankių arsenalą.

„16+1“ formatas Lietuvai ir kitoms panašioms valstybėms yra parankus tuo, kad jis mums papildo dvišalį ir ES Kinijos formatą. Didžiosios valstybėms – Vokietijai, Prancūzijai ar Italijai jokių formatų nereikia, nes jie turi didelę, plačia dienotvarkę. Jiems užtenka dvišalio ir ES formato“, – argumentavo I. Marčiulionytė.

Savo ruožtu V. Staskonienė tikisi, jog „16+1“ pakeis Kinijos požiūrį į Lietuvą ir sustiprins dvišalius santykius.

Kinija ir šešiolika Europos valstybių kasmet organizuoja aukšto lygio susitikimus. Paskutinis jų vyko pernai Vengrijos sostinėje Budapešte, o 2016 metais – Rygoje.

Gegužės pabaigoje „16+1“ formato žemės ūkio ministrų susitikimas bus surengtas Lietuvoje.

Kinijos investicijos Lietuvoje ir regione

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų.

Tuo metu Kinijos investicijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Rhodium Group“ duomenimis, 2000–2016 metais Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo 33 mln. eurų, Latvijoje – 3 mln. eurų, o Estijoje – 23 mln. eurų.

Per tą patį laikotarpį Kinija Vokietijoje investavo 18,6 mlrd. eurų, Italijoje – 12,8 mlrd. eurų, o Prancūzijoje – 11,5 mlrd. eurų.

REKLAMA

Kinijos ambasados Lietuvoje žiniomis, tarp pagrindinių investuotojų iš Kinijos Lietuvoje yra 2007 metais į šalį atėjusi Kinijos telekomunikacijų įrangos ir paslaugų bendrovė „Huawei“, įsteigusi savo produkcijos pardavimo įmonę „Huawei Technology Vilnius“. Toliau 2013 metais Kinijos energetikos inžinerijos kompanija „North China Power Engineering“ įsigijo kontrolinį elektros energetikos objektų projektavimo įmonės Energetikos tinklų institutas akcijų paketą. 2015 metų pradžioje 15 proc. elektros skaitiklių gamintojos „Elgama-Elektronika“ akcijų įsigijo Kinijos įmonė „Jiangsu Linyang Electronics“, o prieš dvejus metus Lietuvoje taip pat įsikūrė Kinijos finansinių technologijų grupės „International Business Settlement“ (IBS) padalinys Europoje „IBS Lithuania“.

Kinijos ambasada neatskleidžia šių investicijų dydžio.

TO GRIGORIJ
2018-05-04 21:04:20
ka cia be pasakysi kiekvienas pasauli mato savom spalvom......
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Grigorij 2018-05-04 14:08:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
O kaip i tai paziures musu seimininke - JAV? Juk butent M.Olbrait neleido LR parduoti "Mazeikiu Nafta" RU kompanijai. Uzjauciu lenkus, kuriiuos LR isdure, parduodant ta objekta per brangiai, kuris, kaip strateginis objektas, turejo priklausyti LR. Bet... ne martynams uzdirbti pinigus Mazeikiuose, IAES. Net LTB, kaip valstybinio banko neislaikem... Lenkai tebevargsta Mazeikiuose su minimaliu pelnu, ir LR is Mazeikiu nieko neturi. Nera draugystes - nera "Druzbos".

Klaipedos tranzitas butu patrauklus, jei ne LR valdzia. RU, del bukos rusofobijos, vienpusisko arsaus LR priesingumo, tiesiog yra priversta lauzti Lukasenko, draudziant jam ta tranzita. Kiti RU, NVS kroviniai, nafta, anglis ir t.t. keliaus tikrai ne per Klaipeda, Ventspili, Talina. ATA Klaipedos uostas, jo inasas i LR biudzeta... A LA GUERRE СОММЕ A LA GUERRE. Rinkim toliau landsbergius, grybauskaites.

Dar liko visiems laikams isvaikyti, pasodinti i cype "Tibeto laisves remejus". Kitaip kinai i LR des.   ATSAKYTI
TO GRIGORIJ 2018-05-04 21:04:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ka cia be pasakysi kiekvienas pasauli mato savom spalvom......  
Grigorij 2018-05-05 16:23:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
TO GRIGORIJ, teisingai. Bet palyginkit musu "Baltijos tigra" - LR, ir Kinija. Mes visiskai atsidavem Vakarams, giliai ilindom i uzpakali JAV. Svajojom apie laisve ir nepriklausomybe, bet... visiskai praradom savo suvereniteta, esam pilnai priklausomi nuo JAV ir ES. Net nustoti arsiai loti i RU, nustoti ryztingai palaikyti sankcijas pries ja, zudant savo z.u. ir Klaipedos uosta negalim... Ir vistiek, JOKIU sansu isgyventi neturim. Nuo 1991 metu PATYS lietuviai vykdo programa "Lietuva gal ir liks, bet be lietuviu". Prie "okupanto" mes klestejom, buvom TSRS vitrina, klestejo ir lietuvybe. O Kinija neatsidave Vakarams, VIENINGAI kovoja uz savo suvereniteta, rodo JAV dantis, dar paliko valstybes socialine orientacija. Ir 1991 visiskai suklupusi RU nustojo atsiduoti Vakarams, pakilo, issitiese. Taip, jai nelengva, bet ji TIKRAI nugales. Nepaisant visu sunkumu, rusai beveik vieningai samoningai nubalsavo uz Putina. O mes balsuojame uz LR zudykes grybauskaites, kovojancias uz savo busima Briuselio karjera. Mes kovojame uz tai, kad... sekmingiau laisvai ir demokratiskai issilakstyti po Airijas, pagal galimybe pries tai griebti didesni kasni nuo mirstancios LR...   

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Saulius Čaplinskas (nuotr. Fotodiena)
Šalyje nerimas dėl koronaviruso kyla. Visai neseniai buvo užfiksuotas ir pirmasis atvejis Estijoje. Prekybos centruose žmonės iš lentynų šluoja ilgiau negendančius maisto ...
Skubią pagalbą tarnybiniams šunims suteikti lietuvių kinologus moko instruktoriai iš JAV (nuotr. stop kadras)
Pasieniečių mokykloje vyksta neįprasti mokymai: iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykę instruktoriai Lietuvos kinologams pristato, kaip suteikti skubiąją pagalbą tarnybiniams ...
 „Achema“ pratybos ne juokais išgąsdino jonaviečius (nuotr. stop kadras)
Gausios specialiųjų tarnybų pajėgos ir kaukiančios bendrovės „Achema“ sirenos ne juokais šįryt išgąsdino jonaviškius. Pranešta ir apie sprogimą, ir apie žuvusius asmenis. Laimė ...
Emmanuelis Macronas (nuotr. SCANPIX)
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiuntinys strateginiam dialogui su Rusija Pierre'as Vimont'as ketvirtadienį surengė konsultacijas su Lietuvos ...
Kaunas švaisto pinigus? Modernius šviesoforus keičia žaliomis rodyklėmis (nuotr. skaitytojo)
Kaunas ėmėsi grąžinti lenteles su žaliomis rodyklėmis. Ir nors dalis vairuotojų džiūgauja, kiti iš nuostabos kilsteli antakius – kodėl miesto valdžia, nesitarusi su kitomis ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų