REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

REKLAMA

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje daugiausiai dėmesio sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos įgyvendinti įvairių sričių reformos.

Pakilimas mūsų, krizė – jūsų

Bene labiausiai Vyriausybė didžiuojasi per metus išaugusiais ekonominiais rodikliais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 3,8 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 2,4 proc.), darbo užmokestis augo 8,5 proc., nedarbo lygis nukrito iki 7,1 proc. ir buvo 2 proc. punkto mažesnis už euro zonos vidurkį. Taip pat 8,5 proc. iki 840 eurų didėjo vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas.

Nors S. Skvernelis teigė, kad tai – principingo Vyriausybės darbo ir pradėtų mokestinių pakeitimų vaisius, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad „Lietuvos politikai apskritai mėgsta nacionalizuoti ekonominius pakilimus ir internacionalizuoti ekonomines krizes“.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai ateina krizė, aplinka kalta būna, kai ekonomika kyla, tai neva dėl jų nuopelnų. Tiesa ta, kad, na, objektyviai vertinant, išorinė aplinka, net patys politikai pripažįsta, turi didesnį poveikį Lietuvos ekonomikai nei vidaus aplinka“, - tv3.lt sakė Ž. Mauricas.

REKLAMA

Ekonomisto teigimu, pusę Lietuvos ekonomikos kontroliuoja Lietuvos institucijos, kitą pusę – tarptautinės institucijos ir reglamentai, surišantys rankas išlaidauti.

Tuo tarpu Vyriausybės darbą 2017 m. Ž. Mauricas vertina neutraliai, tačiau pasigenda esminių reformų, kurios buvo žadėtos.

„Tikrai buvo padaryta dalis darbų, kurie padėjo pamatėlį šiokį tokį spartesniam augimui, didesniam patrauklumui tiek užsienio, tiek vietos investuotojams, tiek gyventojams. Bet esminės reformos nebuvo daromos. Tai visų pirma švietimas, sveikatos apsauga, dalinai ir korupcija, šešėlis. Šešėlis didžiąja dalimi mažėja dėl ekonomikos augimo ir struktūros pokyčio. Ir, be abejo, mokesčių reforma“, - kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Stebuklai – tik pasakose

Kitas darbas, kuriuo savo ataskaitoje didžiuojasi Vyriausybės vadovas – verslo aplinkos gerinimas. Pernai Lietuva šoktelėjo verslo aplinkos indekse „Doing Business“ į 16-tą vietą iš 120 šalių. Vyriausybė džiaugiasi, kad per praėjusius metus pavyko sumažinti administracinę naštą verslui, pritaikyti lengvatas verslo naujokams ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas praėjusių metų Vyriausybės darbą vertino kaip bandymą netrukdyti, kol auga ekonomika.

„Pernykščiai mokesčių pakeitimai nebuvo jokie drastiški, nebuvo nepamatuoti. Tai sudarė sąlygas natūraliems procesams tvarkingai vykti. Tai už tai Vyriausybei ačiū. Kažkokių genealių Vyriausybės sprendimų nebuvo, bet čia labai nieko tokio ir nereikia, kad stebuklai vyktų“, - tv3.lt kalbėjo V. Sutkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie laukiamą mokesčių reformą, V. Sutkus sakė norintis ne revoliucijos, o evoliucijos, bet ypatingų permainų nesitiki.

„Kažkokios revoliucinės stebuklingos iniciatyvos, kuri mūsų gyvenimą pakylėtų radikaliai į viršų negali būti – stebuklai būna tik pasakose. Mes gyvename realiame gyvenime, todėl reikia ir realiai galvoti“, - sakė V. Sutkus.

Gynyba liko antrame plane

Kaip niekada dideles išlaidas gynybai S. Skvernelis vadina vienu svarbiausių Vyriausybės darbų – pirmą kartą Lietuva krašto apsaugai skyrė kiek daugiau nei 2 proc. savo BVP. Čia pat jis mini ir įsigytas pėstininkų kovos mašinas ir savaeiges haubicas, pasirašytas sutartis dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo.

REKLAMA

Tačiau gynybos analitikas Aurimas Navys primena, kad susitarimas krašto apsaugai atriekti 2 proc. nuo BVP priimtas tarp partijų dar 2014 m., kai valstiečių net nebuvo valdžioje.

„Dėl 2 proc. gynybai – tai buvo partijų susitarimas prieš ketverius metus, dar 2014 metais, kai valstiečių partijos nebuvo Seime. Tai čia didesnis nuopelnas Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei“, - tv3.lt kalbėjo A. Navys.

Kiek įdomiau tai, kad ataskaitoje pateiktuose Vyriausybės prioritetams 2018 metams visiškai neminima gynyba ir krašto apsauga. Jei tai tiesa, sako A. Navys, tada liūdna, nes manyti, jog 2 proc. nuo BVP pavyktų atsilaikyti prieš grėsmes ir darbas čia baigtas, toli gražu neužteks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų