Tokia informacija pateikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2016 m. veiklos ataskaitoje. Ir tai tik atvejai, kurie jau buvo paviešinti, už juos numatyta atsakomybė ir specialistai dirba su šiais vaikais. Anaiptol, net žinodami apie tokią vaikų patirtį, ne visi specialistai geba susitvarkyti, dirbti su tokiais vaikais ir jiems padėti.
Šešiametė gąsdina pedagogus vyrus
Portalas tv3.lt bendravo su vienos Vilniaus mokyklos pedagogu (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris papasakojo apie neeilinę situaciją jo darbe. Pasirodo, net žinodami, kad viena jų pradinių klasių mokinė yra patyrusi prievarta, pedagogai negeba su mergaite normaliai dirbti.
„Kai ji pas mus pradėjo mokytis, jau žinojome, kad gyvena pas globėją. Mergaitė prievartą buvo patyrusi labai artimoje aplinkoje, todėl paimta iš šeimos. Jos neįprastą elgesį pastebėjau aš pats. Vos įėjus į jos klasę, mergaitė iškart rodydavo išskirtinį dėmesį, nepaliaudama šypsodavosi, nenuleisdavo akių. Bet kitos dienos jos globėjos skambutis, tik įrodė situacijos rimtumą.
Moteris pasakojo, kad mergaitė visą vakarą darė jai paskirtą užduotį – spalvino neužbaigtą piešinį ir kartojo, kad „jai vyras tai liepė padaryti“. Aš bandžiau paaiškinti, kad užduotis buvo visiems vienoda, kad aš esu pedagogas ir jokio išskirtinio jai dėmesio nerodžiau“, – pasakojo vyras.
Jis tvirtino, kad po to atvejo iškart kalbėjosi su mokyklos bendruomene, aptarė situaciją. Tada ir kiti mokytojai pripažino, kad mergaitė pertraukų metu ateini neva pasikalbėti, prašo padėti apsirengti striukę, sutvarkyti jos kuprinę.
„Mes nusprendėme pasikalbėti su jos globėja ir paskirti lankymąsi pas mokyklos psichologę. Mergaitės globėja sakė neturinti pinigų ją vedžioti pas privačią psichologę, o nemokamų paslaugų negauna.
Mokykloje supratau, kad reikia stengtis neišskirti jokiu atveju jos iš grupės vaikų, nekalbinti vienos atskirai, nes ji tai suvokia kaip perdėtą dėmesį jai. Todėl net esant reikalui ją pakalbinti, stengiausi tai daryti matant kitiems vaikams ar kolegoms“, – pasakojo sostinės mokykloje dirbantis pedagogas.
Vyras tikina dirbantis kur kas vyresnių kolegų bendruomenėje, todėl iš jų ne kartą išgirdo, kad kelia per didelę sumaištį dėl šio atvejo, neva, viskas susitvarkys savaime, mergaitei augant. Tai jį dar labiau nustebino. Kalbintas mokytojas pripažįsta, kad jam trūksta žinių, kaip elgtis tokiu atveju, o ir nesupranta kitų tarnybų, kurios nesuteikia nemokamos pagalbos, kuri nukentėjusiam vaikui pagal galiojančią tvarką priklauso.
Vaiko elgesys išduoda, ką jis patyrė
Psichologė, „Asmenybės brandos centro“ vadovė Aurelija Lingienė portalui tv3.lt sakė, kad skirtingo amžiaus vaikai turi tam tikrus elgesio ypatumus, kurie leidžia suprasti apie išgyventą skaudžią patirtį. „Anksčiau buvo manoma, kad užtenka specialistams gebėti atpažinti. Tikrai ne, juk yra dar šeima, kiti artimi žmonės.
Anaiptol, pas mus dar pakankamai dažnai vengiama kalbėti apie prievartą, apie tai patyrusius vaikus. Visgi, prievartos kaip ir smurto rūšys yra skirtingos. O ir atpažįstant, neužtenka žiūrėti į vieną simptomą ar bruožą.
Taigi, ikimokyklinio ir darželinio amžiaus vaikus išduoda prisilietimų baimė, seksualinis smalsumas, žinių siekimas, ypatingas ir net kryptingas domėjimasis tuo. Žinoma, yra ir norminiai reiškiniai pagal vaiko raidos ypatumus, bet kai jau viršija juos, yra signalas.
Taip pat padidėjęs nerimas, šlapinimasis į lovą bei vaiko pačio pasisakymas, kad su juo buvo kažkas daroma. Labai ryškus įrodymas ir medikų žinia, jeigu mažametis serga lytiniu keliu plintančiomis ligomis“, - pasakojo A. Lingienė.
Ji prisiminė kolegės atvejį, kuomet ji šokinėjančiai su guma mergaitei norėjo pataisyti nusmukusias pėdkelnes ir kaip mergaitė išsigando, net nustėro. Pasak jos, jau galima manyti, kad vaikas turi su tuo susijusius neigiamos patirties.
„Kai mes kalbame apie mokyklinį amžių, galima įtarti neigiamą patirtį vaikui negebant pritapti, susiduriant su daugybe nesėkmių mokykloje, nuolat sudirgusiomis emocijomis, ryškiu nenoru bendrauti su suaugusiais, išreikštais menkavertiškumo ir žemos savivertės jausmais.
Kalbant apie paauglį, tai aišku, dažnai atsiranda save žalojantis elgesys, netgi gali būti bandymų nusižudyti, taip pat bėgimas iš namų, ignoravimas suaugusiųjų ir neįprastas, seksualizuotas elgesys. Kartais gali atsirasti polinkis į prostituciją ir užsiėmimas ja“, - nurodė specialistė.
Jos teigimu, nereikėtų išvadų daryti pastebėjus vos vieną bruožą, bet jau atkreipti dėmesį ir svarbiausia neignoruoti pastebėjus.
Lietuvoje apie prievartą kalbėti – tabu
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė portalui tv3.lt priminė Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis apie tai, kad pasaulyje kas penktas vaikas patiria seksualinę prievartą.
„Šie skaičiai, tik įrodymas, kad tokie dalykai vyksta šalia mūsų. Juolab, dažniausiai vaikai tai patiria būtent artimųjų rate. Iš tėvų, net ir motinų, griaunant stereotipą tik apie vyrus. Taip pat patiria iš tetų, dėdžių, brolių.
Ir tada vaikai tiesiog būna prigrasinami, kad jie užauga pratylėję ir tikrai retais atveja išdrįsta prabilti. Lietuvoje ši tema vis dar yra tabu. Mes apie tai nekalbam, nes vyrauja nuomonė, neva manęs nepalies, kažkur toli tai vyksta. Galbūt taip yra ir dėl baimės, ir todėl, kad labai sudėtinga apie tai kalbėti“, - įsitikinusi R. Dičpetrienė.
Jos manymu, specialistams Lietuvoje neužtenka žinių ir įgūdžių, kur nukreipti nukentėjusius vaikus, kokius žingsnius daryti sužinojus apie tokią patirtį.
„Net jeigu išdrįsta prabilti, tai pas mus dar kai kurios institucijos atmestinai žiūri į tai, esą, kažkas prisigalvojo. Gebančių su tuo dirbti specialistų net sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose trūksta, o ką jau kalbėti apie rajonus, kur su žiburiu sunku būti rasti. Tai kokia ta pagalba“, - svarstė direktorė.
Pasak jos, Lietuvoje dar vienas ydingas dalykas yra senaties terminas tokiems dalykams. Apie vaikystėje patirtas skriaudas po daug metų prabilę žmonės pagalbos taip ir negali sulaukti, net neturi kam skųstis.
Po išnaudojimo – į prostituciją
Išgirdusi apie sostinės mokyklos bendruomenės patirtį, negebant padėti nukentėjusiam vaikui, specialistė neslėpė, kad iš tiesų, trūksta parengimo. Nors kiekvienoje savivaldybėje turi dirbti tokias problemas gebantys spręsti, vaikams padėti turintys specialistai, jie ne visada turi pakankamai žinių.
Pasak A. Lingienės, kai vaikas išdrįsta prabilti apie tokią patirtį arba jau faktas išaiškintas, svarbi specialistų pagalba, tinkama suaugusiųjų reakcija. Ji pati mokyklose veda seminarus apie smurtą, prievartą, bet dar išgirsta sakant: „pas mus smurto nėra“. Vargu, ar tokioje aplinkoje specialistai geba atpažinti ir prievartą, juolab, padėti net sužinojus apie tai.
„Vaikams labai svarbus lytinis švietimas ne tik dėl prevencijos, bet ir dėl savo lyties suvokimo. Suvokti, koks elgesys viešai toleruotinas. Juk neretai vaikams sakoma: klausyk, ką tau sako suaugusieji ir elgtis taip, kaip jie liepia. Vaikas pats negali suvokti, kada suaugęs žmogus elgiasi blogai ir kam tada pasakyti apie tai.
Išnaudojimą patyrę vaikai, kur kas dažniau elgiasi netinkamai. Taip pat tai sietina su prostitucija ateityje, net 75 proc. prostitučių anksčiau yra patyrusios išnaudojimą. Gali vaikai tapti nerimastingi kaip asmenybės arba priešingai, tapti agresyvūs, žeminantys kitus.
Be to, gali išsivystyti polinkis į asocialų elgesį, didelė tikimybė netinkamam seksualiniam gyvenimui: partnerių kaitai, neplanuotiems nėštumams ir toks elgesys taptų gyvenimo norma. Taip pat savęs žalojimas, neadekvatus savęs vertinimas“, - sakė A. Lingienė.
Jos teigimu, negalima sakyti, kad tikrai viskas visu šimtu procentu kiekvienam pasireikš, bet didesnė tikimybė, kad bus tokio elgesio bruožų nei nebus.
