Anot idėjos autorių, toks sprendimas padėtų išspręsti kai kuriuos praktinius iššūkius, kylančius jaunoms šeimoms. Pavyzdžiui, dėl gripo epidemijos uždarius mokyklą, sveiki vaikai galėtų laiką leisti tėvų darbovietėje. Čia jais būtų pasirūpinta, o tėvams nekiltų papildomų rūpesčių, kur tokioje situacijoje palikti mažametį.
AB „Biofuture“ darbininkų sąjungos pirmininkas Alvidas Balskus sako, jog toks siūlymas – sveikintinas. Tačiau visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog mažus vaikus auginantys tėvai darbdavių vertinami itin neigiamai.
„Jeigu darbdaviui tektų rinktis darbuotoją, kuris turi vaikų arba tą, kuris jų neturi, manau, pasirinkimas būtų aiškus. Požiūris į darbuotojus, kurie turi mažamečius vaikus yra neigiamas. Darbdaviai nenori tokių darbuotojų. Labai pyksta, kai šie naudojasi darbo kodekse numatytais, jiems priklausančiais, vadinamaisiais mamadieniais ar tėvadieniais. Tad, manau, nebūtų darbdaviai labai patenkinti ir tuo, kad darbuotojai vaikus atsivestų į darbą,“ - įsitikinęs A. Balskus.
Darbdavys gali išspręsti visas darbuotojo problemas
Darbdavių atstovai neslepia, kad nors laikai ir požiūris į daugelį dalykų keičiasi, darbuotojų turinčių vaikų klausimas išlieka aktualus.
Įmonių vadovams svarbus yra darbo rezultatas. Jeigu darbuotojui jį pasiekti trukdo asmeninės problemos, vargu ar darbdavys suskubs padėti ir jas spręsti. Nebent tai būtų labai išskirtinis darbuotojas.
„Žinoma, darbdavys norėtų, kad darbuotojas jau turėtų 2-3 vaikus, kuriems ne mažiau 7-8 metai. Tokiu atveju, šeima daugiau vaikų neplanuotų, o ir ypatingų problemų dėl vaikų nebeturėtų kilti. Tačiau kabant apie jaunų specialistų, auginančių mažamečius vaikus, darbo sąlygas, turime atsižvelgti kiek jis naudingas įmonei. Jeigu darbuotojas gauna minimalią algą, tai tikėtis, jog vadovas pasirūpins jo vaikais tikimybė yra maža.
Tačiau jeigu tai įmonei labai svarbus darbuotojas, dirbantis išskirtinai intelektualų darbą, uždirbantis pakankamai daug, tai įmonė tikrai pasirūpins ir išspręs bet kokį jam kylantį diskomfortą. Pasirūpins ir vaikais, o jeigu prireiks tai ir gyvūnais. Tokių šiuolaikiškų įmonių, beje, mūsų šalyje jau tikrai yra,“ - teigia Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.
„Tad trumpai tariant, viskas priklauso nuo to, kiek darbuotojas uždirba ir kiek nepakeičiamas jis yra. Labai svarbu, kad žmogus pasirūpintų tuo, iš ko jis uždirba, ir kad tai darytų iš kuo intelektualesnių darbų. Kuo darbuotojas bus originalesnis, kuo daugiau turės išskirtinių gebėjimų, tuo sunkiau bus jį pakeisti kitu, tad darbdavys labiau juo rūpinsis. O jeigu žmogų labai lengva pakeisti kitu – tad tikėtina, kad darbdavys neteiks tiek daug dėmesio darbuotojui,“ - aiškina A. Mileška.
Tokiais siūlymais dangstomos socialinės problemos
Darbdavių atstovas mano, kad politikų raginimai darbovietėse įrengti vaikų zonas – bandymai spręsti ir kai kurias socialines problemas.
„Tam tikras socialines problemas ne darbdaviai turėtų spręsti, tai yra valstybės prerogatyva. Jeigu darbuotojai turi rūpintis, kur ar su kuo palikti pradinių klasių mokinį, tai vadinasi vaikai pr mažai užimami po pamokų. Juk sakoma, kad mokyklose yra neformalus ugdymas.
Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją, matosi, kad jis mokyklose pakankamai silpnas. Jeigu jis būtų stiprus, tai tos valandos po pamokų būtų labai puikiai ir efektyviai išnaudojamos toje pačioje mokykloje ir tam tikros problemos būtų išspręstos. Vaikai užimti, o tėvai ramūs,“ - teigia A. Mileška.
„Užuot siūlanti naujoves, valstybė geriau prižiūrėtų kaip efektyviai išnaudojami pinigai, kurie skiriami neformaliam ugdymui mokyklose. Ar lėšos tikrai efektyviai išnaudojamos, jeigu šis ugdymas toks silpnas? Tada nereikėtų dubliuoti veiklų ar investuoti į naujas darbo vietas privačiose ar valstybinėse institucijose.
Juk mokyklose jau yra tam paruošti specialistai. Kitaip jūs įsivaizduokite situaciją: mokytojas baigė darbą mokykloje ir eina į privačią įmonę dirbti aukle. Tai jeigu jau yra sukurta sistema, kuri yra ir jau finansuojama, gal reikėtų pasižiūrėti kodėl ji neveikia, o ne dubliuoti veiklas?“ - retoriškai klausia darbdavių atstovas A. Mileška.
Vaikų zonos ofisuose jau kuriamos
Tuo metu aktyvių mamų atstovės sako, jog mūsų šalyje tėvams suteikiamos vienos ilgiausių mokamų motinystės ar tėvystės atostogų pasaulyje. Tačiau dalis tėvų nėra linkę užsidaryti namuose keliems metams ir patys norėtų derinti darbą ir vaikų auginimą.
Sostinėje darbo saugos priemonėmis ir apranga prekiaujančioje įmonėje UAB „DSP plius“, darbuotojai savo atžalas gali atsivesti į darbą. Jiems įrengtas specialus kambarys. Įmonės direktorė Irma Spudienė ragina ir kitus verslininkus žengti šiuo keliu.
„Vaikų zoną jau seniai esu įrengusi. Pati esu daugiavaikė mama, 2 vaikai užaugo ofise. Nuo pat gimimo, 7 dienos po gimdymo pradėjau dirbti. Nematau jokių problemų, jeigu kūdikis ir mama jaučiasi puikiai, vaikas ramus, kodėl negalima derinti šių dalykų?“ - klausia I. Spudienė.
Pašnekovė tikina, kad kartu su kitomis aktyviomis mamomis kartą lankėsi Seime ir diskutavo apie ne itin palankius šeimai mūsų šalies įstatymus.
„Ne visi nori turėti tokias ilgas tėvystės atostogas. Tačiau sąlygos dirbti kartu su vaiku retai kur sudaromos. O juk įrengti vaikų zoną darbovietėje visai paprasta ir nereikalauja itin didelių finansinių resursų. Galima įsirengti net ir kūdikio kambarį. Reikia tik nebijoti įsileisti vaikų į ofisą,“ - teigia I. Spudienė.
„Mūsų ofise yra moterų, kurios nenori ar neturi galimybių samdyti auklės vaiko ligos atveju. Tad raginu vaikus atsivesti čia. Juk 5-6 metų vaikai, jeigu nėra labai ūmi liga, net neguli lovose. Tad būdami kartu su mama gali žaisti kompiuteriu ar piešti. Pas mus ofise tam yra sudarytos visos sąlygos.
Įrengta ir virtuvėlė, indukcinė viryklė. Yra lovytė, mažesniems vaikams – maniežas. Ramus vaikas gali sėdėti ir šalia mamos darbo vietoje. Suprantama, darbas su vaiku kiek trikdosi, tačiau darbo rezultatai nuo to nenukenčia. Be to, bent jau mūsų įmonėje, daug geriau, kai darbuotojas yra čia, darbe, o ne nuolat slaugo ar prižiūri vaikus, kai nėra kur jų palikti. Kad ir dabar, kai dėl gripo epidemijos mokyklose paskelbtas karantinas,“ - teigia I. Spudienė.
