Jei draudimo taisyklės daržovių augintojų netenkintų, jie mąsto apie galimybę kiekvienais metais į savo vadinamąjį draudimo fondą atidėti po 10 proc. gautų pajamų, kad, ištikus nelaimei, patys galėtų kompensuoti nuostolius be jokių primestų taisyklių.
Privertė sunerimti
Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) vienija 96 narius, auginančius 3 900 hektarų daržovių. Verslinių sodų asociacijos (VSA) „Vaisiai ir uogos“ nariai prižiūri 2 500 hektarų sodų, kurie sudaro apie 80 proc. Lietuvos verslinių sodų.
Tiek daržovių augintojai, tiek sodininkai pastaraisiais metais savo produkcijos draudimo kompanijoje nedraudė dėl jiems nepalankių taisyklių ir sąlygų. LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir VSA direktorius Darius Kviklys tikino, kad jau pribrendo laikas susimąstyti apie patiriamus produkcijos nuostolius, apie būdus jiems kompensuoti.
Prieš kelias savaites LDAA valdybos nariai bei VSA atstovai ir iš Vokietijos atvykę tarptautinio specializuoto savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovai bei filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas ir jo komanda buvo susėdę prie derybų stalo. Šio susitikimo tikslas, pasak Z.Cironkienės, buvo ne tik susipažinti su daržovių draudimo pagrindais, tipiniu žalų reguliavimu, apsidraudusiųjų pareigomis, bet ir išsiaiškinti, kokie yra Lietuvos augintojų lūkesčiai ir poreikiai. „Tai, ką daržininkams pristatė minėtos kompanijos atstovai, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas ir čia kylančias grėsmes, mums nėra patrauklu“, – teigė LDAA vadovė.
Jos manymu, draudėjų Lietuvos daržininkams siūlomas modelis turėtų skirtis nuo taikomo Vokietijos ar Olandijos daržininkams. Mūsų šalies daržovių augintojai drausis tik tada, jei draudimas jiems suteiks realią pagalbą nelaimės atveju.
Nelanksčios taisyklės
Pasak Z.Cironkienės, draudimo paketai skirtingoms daržovių rūšims turėtų skirtis, nes kiekvienai kultūrai didžiausią žalą padaro skirtingi reiškiniai. „Pavyzdžiui, cukriniai runkeliai yra draudžiami, kai dėl nepalankių oro sąlygų nukenčia jų cukringumas, o burokėliai – ne. Manome, kad burokėliai, kurie auginami perdirbti, taip pat turėtų įeiti į šią kategoriją“, – teigė pašnekovė.
Ji pabrėžė ir dar vieną momentą: augintojus nuo draudimo atbaidė ir nelanksčios žalų reguliavimo taisyklės, pvz., apsidraudusiajam yra nuostolinga, kad žala apskaičiuojama gana vėlai. Tarkime, jei anksti pavasarį ūkyje sugadinamas būsimas derlius, daržovių augintojai operatyviai negali atsėti, nes nuostoliai fiksuojami tik derliui subrendus. Beje, mūsų šalies ūkininkai negalėtų būti apsaugoti ir nuo dar vienos grėsmės – laukų užmirkimo, nes daugelyje vietų sugedę melioracijos įrenginiai.
Pasak LDAA direktorės, optimizmo nekelia ir tai, kad visoje Europoje nedraudžiama nuo negalėjimo dėl gausių kritulių įvažiuoti į laukus ir nuimti derlių. „Ko gero, kol Lietuvoje nesusitvarkysime melioracijos įrenginių, nėra prasmės ir pradėti derybų su draudimo kompanija, nebent ji ryžtųsi pritaikyti stovinčio vandens indeksą“, – svarstė pašnekovė.
Šalnų rizika
VSA direktoriaus Dariaus Kviklio teigimu, sodininkai drausdavosi nuo krušos ir audrų. Tačiau šis vienas sodininkams siūlomas paketas ne visiems, ne visur ir ne visada buvo reikalingas. „Krušos pereina ne per visą sodą, o dalimis. Beje, ne kiekvienais metais. Todėl sodininkai nebuvo suinteresuoti drausti sodų nuo krušos ir liūčių pažeidimų. Ši sritis augintojams nėra aktuali“, – teigė VSA direktorius.
Pasak D.Kviklio, didžiausią pavojų sodininkams kelia šalnos, todėl jiems aktualiau draustis nuo pavasario šalnų, o ne nuo krušos. Tad šis klausimas susitikime irgi buvo gvildenamas – sodininkai norėtų turėti šią garantiją. Vokietijos tarptautinio specializuoto savidraudos fondo atstovai lyg ir pažadėjo patenkinti sodininkų pageidavimą. Beje, fondas nėra suinteresuotas drausti sodų, kurių derlius skirtas perdirbti. Jo atstovai siūlė tokius augalus drausti mažesne hektaro verte. Draudžiant sodus neprivaloma drausti viso vaismedžių derliaus.
Laukia pasiūlymų
LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad daržininkai pastaraisiais metais junta draudimo poreikį, nes daržininkystė tampa ne pomėgiu, o pragyvenimo šaltiniu, ji reikalauja daug investicijų. „Ar ūkininkai išgalės apsidrausti nuo negandų, ar ne, kol kas neaišku. Jei draudimo įmokos bus didelės, tai nebus efektyvu. Augintojai negalės pasinaudoti draudimu“, – teigė M.Laukaitis.
LDAA valdybos nariai draudikams išsakė savo pastabas ir norus ir dabar laukia pasiūlymų. Jei jie augintojams bus priimtini, jie bus svarstomi, jei nepriimtini – bus atmesti. Pasak Z.Cironkienės, daržovių augintojai tarpusavyje svarsto ir kitokį variantą. Jų manymu, ko gero, būtų paprasčiau ir naudingiau kiekvienais metais į savo vadinamąjį draudimo fondą atsidėti po10 proc. gautų pajamų. Tikėtina, kad šią sumą tektų įmokėti kiekvienais metais draudimo kompanijai. Ištikus nelaimei, patiems būtų galima kompensuotis savo nuostolius be jokių primestų taisyklių.
Spręs dėl sąlygų
Algimantas Navickas, tarptautinio specializuoto savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas
Daržovių augintojai savo pasėlius pastarąjį kartą buvo apdraudę prieš trejus metus. Daržoves drausdavo vos keli ūkininkai, jie per trejus metus buvo apdraudę tik 460 hektarų. Dėl kelių ūkininkų atsisakėme šią žemės ūkio šaką drausti, nes tai buvo nuostolinga. Sodininkai buvo apdraudę iš viso tik 6 hektarus vaismedžių derliaus. Po Kaune įvykusio pasitarimo su vaisių ir daržovių augintojų asociacijų vadovais bei valdybos nariais šią savaitę Vokietijoje susitiksiu su draudimo bendrovės specialistais.
Kartu spręsime dėl abiem pusėms naudingų draudimo sąlygų, kurios tenkintų tiek perdraudikų reikalavimus, tiek ir daržovių ir vaisių augintojų lūkesčius.
