REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
109
Ramutė Daktarienė Audriaus Bareišio nuotr.

Vos prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė palankų sprendimą dėl iki tol areštuoto Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės turto. Panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui ir dviem automobiliams.

109

Vos prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė palankų sprendimą dėl iki tol areštuoto Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės turto. Panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui ir dviem automobiliams.

REKLAMA

Netrukus pasigirdo kalbų, kad iškart atsirado turtingų žmonių, kurie užsimojo įsigyti legendomis apipintus įspūdingus namus Kauno prieigose, Užliedžiuose. Apie tai ir kitus aktualius klausimus, naujienų portalo tv3.lt žurnalistas pasikalbėjo su R. Daktariene.

Beje, pamatyti, kaip atrodo H. ir R. Daktarų namai galite išskirtinėje tv3.lt nuotraukų galerijoje:

- Ar jus nustebino palankus LAT sprendimas?

- Pasakysiu atvirai, vykdama išklausyti teismo sprendimo per daug vilčių nepuoselėjau. Ypač turint omenyje ankstesnius teismo sprendimus. Žinoma, norėjosi tikėtis palankaus sprendimo, todėl, kad kasacine tvarka mano turtinis klausimas buvo nagrinėjamas jau antrą kartą. O visi puikiai žino, kad LAT nepagrįstų kasacinių skundų net nepriima nagrinėti.

REKLAMA
REKLAMA

- Kokiam tiksliai turtui buvo panaikintas areštas?

- Teismas nuėmė areštą nuo gyvenamojo namo ir dviejų automobilių, kurie buvo areštuoti lygiai 9 metus! Tiesa, mano žemės sklypai liko areštuoti, kad būtų galima padengti ne tik H. Daktaro ieškinį, bet ir visų kitų nuteistųjų ieškinius. Tai vadinama – solidarumu, tačiau, žiūrint iš mano pusės – tai nėra teisinga.

REKLAMA

- Ką žadate toliau daryti su milžinišku namu?

- Iš tiesų, dar nenusprendžiau. Dar mąstau, ieškosime geriausio sprendimo. Protingiausia, ko gero, būtų jį parduoti ir išvažiuoti. Būtų geriausia, kad jo, kaip tokio vieneto iš viso nebebūtų.

Tada nebūtų ką rodyti, nebūt, kam akis bado. Tas namas, ko gero, buvo viena iš didžiausių klaidų gyvenime, kuris pritraukė dėmesį, padidino Henriko įvaizdį visuomenėje.

Yra sakoma, kad su mylimu žmogumi galima gyventi nors ir palapinėje. O mano žmogus priverstinai dienas leidžia mažoje kameros vienutėje, tad koks gi džiaugsmas iš to namų grožio ar dydžio?!

REKLAMA
REKLAMA

- Vis dėlto, jei nuspręstumėte parduoti, ar nekiltų problemų persikeliant, pavyzdžiui, į kuklesnį butą?

- Jeigu ateis ta diena, kai iš čia išsikelsiu, kurį laiką gyvensiu prisimindama apie čia pragyventus metus, prisiminsiu gerą laiką. Be abejo, prisiminsiu, kaip po kiemą basi lakstė vaikai, galbūt ir ašarą nubrauksiu.

Labiausiai, ko gero, būtų gaila augaliukų, kuriuos sodinau, puoselėjau savo rankomis, penkių šuniukų ir katino. Nebežinau, kur galėčiau juos visus sutalpinti. Bet kol kas, žiemojame visi draugiškai, laukiame pavasario ir te „sušildys saulutė mūsų ir visų jūsų širdis“.

- Ir vis dėlto, ar jau sulaukėte pasiūlymų parduoti Užliedžių dvarą?

- Jei rimtai, tai ne, nes niekur neskelbiau, kad parduodu, dar galutinio sprendimo nėra. Tik vienas iš „Facebook‘e“ klausė kainos, tai juokais atsakiau – „kas daugiau duos, už tiek parduosiu“. Dar perklausiau, ar jis koks tarpininkas iš nekilnojamojo turto agentūros? Bet atsakė, kad ne, jog nori sau. Žmogus, greičiausia, pasišaipė ir tiek.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų