Interviu laidoje „Savaitės panorama“ premjeras teigė, jog Lietuva savo politika Rusijos atžvilgiu yra unikali ES valstybė, nes neturi jokių, „absoliučiai jokių kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“.
Tiesa, trečiadienį S. Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paviešino išsamesnę savo nuomonę šiuo klausimu.
„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė“, - „Facebook“ rašė premjeras.
Vadovų požiūriai – kaip diena ir naktis
Šiuo atžvilgiu įdomu tai, kad metų pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu portalui 15min pareiškė, kad Lietuvos santykiai su Rusija keistųsi tik Maskvai atsisakius okupuotų teritorijų Ukrainoje, agresyvios politikos Rytų Europoje bei kišimosi į demokratinius rinkimus.
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šalies vadovų žodžiuose prieštaravimų nemato ir interviu „Žinių radijui“ teigė, jog turime laikytis vertybinių nuostatų Ukrainos atžvilgiu, bet vystyti ekonominį bendradarbiavimą su Rytų kaimyne.
Skirtingai nei Seimo pirmininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Vytautas Keršanskas prezidentės ir premjero žodžiuose iš tiesų įžvelgia priešpriešą.
„Nematau tų pozicijų suderinamumo ta prasme, jog prezidentė labai aiškiai pasako sąlygas, yra tradicinis pasisakymas, kad tango šokamas dviese, tai ir santykiuose dvišaliuose taip pat turi būti abipusis noras, interesas arba keliamų sąlygų santykiams išpildymas. Premjero pasisakymas labiau skamba, kaip jo noras vienašališkai iš Lietuvos pusės žengti ir siūlyti Rusijai naują santykių etapą. Bet čia kyla labai daug klausimų – kokiomis sąlygomis, kokiais klausimais Lietuva turės nusileisti arba kokiomis sąlygomis Rusija sutiktų apskritai žengti į tuos santykius“, - tv3.lt kalbėjo V. Keršanskas.
RESC analitikas apskritai stebisi premjero žodžiais, nes tiek ekonominiai, tiek diplomatiniai ryšiai su Rusija vyksta nuolat.
„Ką jis turbūt turėjo omenyje, kad kaimynai su Rusija bendradarbiauja aukštesniu, ministrų lygmeniu. Taip, mes to neturime. Nepaisant to, kad užsienio politikos tikslai yra panašūs arba dažnai sutampa Lietuvos ir kaimyninių valstybių, pats vykdymo mechanizmas, tradicija skiriasi. Lietuva visada Rusijos atžvilgiu buvo garsiai kalbanti, įvardijanti neigiamus aspektus ar keliamas Rusijos grėsmes“, - pastebėjo V. Keršanskas.
Kaimyno nepasirinksi
Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimas su Rusija yra neišvengiamas, o vykdomoji valdžia turi šiuos klausimus spręsti.
„Mes dirbom, dirbam ir dirbsim su Rusija, nes tai yra neišvengiama. Aš manau, premjero pozicija galbūt yra paremta tuo, kad kaimynų nepasirinksi, juos duoda Dievas. Reikia turėti būdą, kaip spręsti kasdienius klausimus, kurie iškyla. Be abejo, yra raudonos linijos, mes esame ES nariai, yra įpareigojantys dokumentai, pozicijos, kurių mes negalime peržengti. Bet yra šalia to kasdienybė, kur be kažkokio dialogo palaikymo operatyvinių kausimų spręsti neįmanoma“, - „Žinių radijui“ kalbėjo R. Šidlauskas.
Ar galime tikėtis realaus santykių atšilimo?
Paklaustas, ar premjero vizija apie Rusijos ir Lietuvos santykius 2018-aisiais gali išvysti realybę, V. Keršanskas santykių atšilimo neprognozavo.
„Premjeras kalba apie vyriausybinį lygmenį, viceministrų, ministrų kontaktus. Jie galbūt netgi dabartinėje užsienio politikos sudėtyje galėtų vykti, jeigu Vyriausybė imtųsi tokių veiksmų. Bet vėlgi aš nematau jokių objektyvių priežasčių arba prielaidų, kodėl Rusija norėtų imtis tokių kontaktų užmezgimo staiga, Lietuvai tęsiant savo principingą vertybinę politiką, sankcijų palaikymą, Astravo, Krymo, Ukrainos klausimo atstovavimą tarptautinėje erdvėje“, - kalbėjo analitikas.
Jo teigimu, Rusija su pozityvesnės darbotvarkės užmezgimu galėtų sutikti tik Lietuvai atsisakius savo nuostatų arba jas pristabdžius, tačiau tai – prezidentės rankose, o ženklų, kad imtų tai keisti, nematyti.
Kitas svarbus klausimas, ar pati Rusija suinteresuota darbuotis ties glaudesniu bendradarbiavimu. V. Keršanskas atkreipia dėmesį, kad Rusija Lietuvos niekada nelaikė lygiaverte partnere tiek dėl šalies dydžio, tiek dėl mūsų nuostatų Rusijos atžvilgiu.
„Nebent būtų galima įžvelgti norą Vakarams pasakyti, kad pažiūrėkite, tie rusofobai keičia poziciją ir supranta, kad reikia bendradarbiauti su Rusija. Tai nebent propagandiniame viešųjų ryšių naratyve Rusija galėtų pabandyti tai išnaudoti. Bet kažkokių praktinių aspektų, kodėl Rusijai staiga reikėtų naujų kontaktų, naujų vėjų, aš nematau“, - sakė V. Keršanskas.
