Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų. Dirbantys gydytojai – pensinio arba greit sulauksiantys pensinio amžiaus. Jaunimas turėtų juos pakeisti, bet jo nėra. Valstybė esą šiandien nesiima jokių priemonių, kad jauni gydytojai dirbtų regionuose.
Dėl medikų trūkumo kenčia darbo kokybė
Anot Mažeikių ligoninės vyriausiojo gydytojo, yra du skatinimo keliai: privalomas 5 metų įdarbinimas po studijų, jei studentas mokėsi valstybės finansuojamojoje vietoje. Taip pat turėtų būti ir papildomas skatinimas į regionus dirbti atvykstantiems medikams.
„Turėtų bent 5 metus atidirbti, atiduoti būklę, paskyrimo būdu, važiuoti ten kur gauna paskyrimą, kaip sovietmečiu. Šiuo metu esame neturtinga valstybė, o ruošiame medikus kitoms šalims – Anglijai, Vokietijai. Tad jei baigus studijas reiktų atidirbti, galbūt dauguma įleistų šaknis ir pamatytų, kad dirbti ir gyventi galima net šalies regionuose, tad didelė tikimybė, kad daugiau medikų liktų Lietuvoje,“ - kalbėjo Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius.
Anot gydytojo, Mažeikių ligoninėje - gydytojų stygius. Čia pageidaujami beveik visų sričių medikai. A. Lidžiaus nuomone, šalyje situacija pasiekė ne blogą, bet tragišką lygį. Lietuvoje medikai apkraunami per dideliais darbo krūviais - tenka dirbti nuo aušros iki aušros.
„Visoje Lietuvoje yra tragedija ir tai kenkia gydymo kokybei. Kai gydytojai neišeina iš ligoninės, net po budėjimų yra priversti dirbti nuo aušros iki aušros. Čia ne tai, kad trūkumas gydytojų, bet didžiausia tragedija, visos sveikatos sistemos griūtis, ypatingai provincijose, bet teko girdėti, kad ir didesniuose miestuose, visur daktarų trūksta,“ - teigė A. Lidžius.
Dauguma medikų - pensinio amžiaus
Susirūpinti reikėtų ir dėl išvykstančių slaugos darbuotojų. Jų ypač trūksta regionuose. Trūksta ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų.
„Būkim neturtingi, bet teisingi: laikomės ant senyvo amžiaus žmonių. Virš 60 % gydytojų yra pensinio amžiaus. Trūkumas ir slaugytojų yra Lietuvoje. Jos taip pat emigruoja. Ateitis bus liūdna, jei valstybė nesiims kažkokių priemonių. Medikų labai daug pensinio amžiaus, jeigu ne jie, tai ko gero nunyktų daugelis ligoninių. Apie specialistus reikia galvoti, jų ateitį, ir apie dabartinius gydytojus, nes jie pagrindinį krūvį veža,“ - teigė Danguolė Luotienė, Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja.
Jos nuomone, medikai emigruoja ne tik dėl geresnių atlyginimų.
„Manyčiau priežastys kelios: atlyginimas ir neįvertinimas. Pacientai turi teises, o medikai ne. Ateina labai agresyvūs pacientai, o medikai visuomet privalo šypsotis. Sakyčiau, gydytojai turi daug pareigų, bet teisių – labai mažai, jau nežiūrint atlyginimų,“ - tikino D. Luotienė.
Marijampolės ligoninės vyriausioji gydytoja Audonė Kuodienė sako, jog didžiausias gydytojų poreikis bus jaučiamas maždaug po 10 metų.
„Marijampolės ligoninėje trūksta gydytojų ir jaunų specialistų, tačiau tai yra ne vien mažųjų miestų ligoninių problema, gydytojų trūksta ir didžiuosiuose miestuose. Marijampolės ligoninei trūksta neurologų, galėtume įdarbinti gydytoją akušerį-ginekologą, dermatologą, tačiau labiausiai mums trūksta kardiologų. Vidutinis mūsų ligoninėje dirbančių gydytojų amžius yra apie 49 metai, todėl „tikrasis“ trūkumas bus po 7-10 metų,“ - teigė A. Kuodienė.
Medikų emigracijos nesustabdys
Po pagrindinių medicinos studijų Kaune, klaipėdietė Aušra Driukaitė išvyko tęsti mokslus į Vokietijoje esančio Brandenburgo miesto kliniką. Iš Lietuvos būsimą medikę paviliojo kokybiškesnės studijos ir kone 3 kartus didesni gydytojų atlyginimai.
„Priešingai negu Lietuvoje, Vokietijoje rezidentūra labiau darbas nei studijos. Tad įgaunama kur kas daugiau patirties. Gydytojai rezidentai turi nemažai pareigų. Jie yra pagrindiniai skyrių gydytojai, užsiima pacientų diagnostika ir gydymu,” - teigė A. Driukaitė. Jos nuomone, užsienyje ne tik atlyginimai didesni, bet ir darbo krūviai mažesni, be to medikai labiau vertinami.
Jaunų gydytojų nuomone, stygiaus Lietuvos regionuose problema - sunkiai išsprendžiama. Šios ligoninės labai nepatrauklios gydytojams dirbti. Esą jose labai ribotos gydymo ir diagnostikos galimybės, trūksta aparatūros, finansavimo. Dėl specialistų trūkumo, kai kada ir prastesnės jų kvalifikacijos, ligoniai patys mieliau renkasi dideles universitetines ligonines.
