Lietuvos ūkininkai tonomis kasmet naudoja tokius herbicidus kaip raundapas – vadinamasis „dalgis“, „Klinik“, glitofanas ir glifomaksas: visų jų veiklioji medžiaga glifosatas, dėl kurio poveikio žmonių sveikatai niekaip nesutariama. Leidimą naudoti ES ūkiuose glifosatus kas kažkiek metų vis turi pratęsti ES institucijos.
Kaip tik rytoj ES šalių ekspertai balsuos, ar leisti glifosatus naudoti dar 10 metų, bet EP, nelaukdamas rytdienos, pritarė rezoliucijai, kad iki 2022 m. glifosatus reikėtų palaipsniui nustoti iš viso naudoti. Nes iki šiol neišsklaidyti nuogąstavimai dėl jų poveikio žmonių sveikatai.
PSO priklausančios Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimai skelbia, kad glifosatai galimai kancerogeniški ir gali sukelti vėžį. Tuo tarpu Europos maisto saugos agentūra šiuos nuogąstavimus neigia. Būtent dėl nesutarimo, ar glifosatai tikrai kenkia žmonių sveikatai, Europos institucijose jau ne pirmus metus verda diskusijos dėl šio chemikalo naudojimo ūkiuose. Ūkininkai, žinoma, nori toliau laukus purkšti raundapu, nes jis nebrangus ir efektyvus.
Jei šiandieninė EP rezoliucija, kuria raginama jau nuo šio gruodžio drausti naudoti glifosatus neprofesionalams, parkuose, soduose ir žaidimų aikštelėse, privers rytoj EK nepratęsti glifosato naudojimo laikotarpio – ūkininkai susidurs su didele problema, nes alternatyvų šiam chemikalui nėra. Net nuogąstaujama, kad negalint naudoti raundapo tam pačiam derliui išgauti reikės gerokai daugiau pasėlių ir ūkiuose dirbančių žmonių.
