Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Kriptovaliutos, tame tarpe ir Bitcoin, yra premtos „Blockchain“ technologija kuri remiasi į decentralizuotą duomenų apsikeitimą, kitaip sakant tinklo dalyviai yra vienu metu sandorių garantas ir registratoriai. Tokiu principu buvo sugalvotos kriptovaliutos, kurios nepriklausytų nuo valstybių, centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų. Technologija iš esmės yra gera ir atveria daug galimybių ne tik kurti kriptovaliutas, bet ir tokias technologijas naudoti bet kur, kur yra sandoriai, jų registravimas ir duomenų bei informacijos išsaugojimas – visa tai ateities pritaikymo neišsemiami klodai.

REKLAMA

Bet grįžkime prie Bitcoin, kuris paskutiniu metu stipriai brango ir tuo pritraukia vis daugiau lūkesčių turinčių žmonių. Jei pažiūrėjus į kainos grafiką, tai ten galima išvysti klasikinį besiformuojančio burbulo augimą ir ko gero šios prielaidos nėra visiškai nepagrįstos.

Pirma priežastis, dėl ko galime kalbėti apie burbulus – tai yra pačios technologijos esmė. Kad suprastume, kaip kriptovaliuta veikia, galima padaryti paralelę su naftotiekiu. Klasikiniu atveju, jei norime pervežti naftą iš vienos vietos į kitą, turime naudotis egzistuojančiu tinklu, kuris paprasti yra kontroliuojamas vieno arba kito tarpininko. Dabar įsivaizduokime, kad visi tiekėjai ir pirkėjai būtų sujungti visais įmanomais variantais ir tinklas būtų pastatytas pačių rinkos dalyvių – kitaip sakant, tarpininko nebelieka, nes visi turi jungtį su visais ir gali keistis nafta, o apie pasikeitimus visi rinkos dalyviai sužino iš karto.

Tam, kad produktas judėtų iš vieno vamzdžio į kitą, reikalinga kažkokia varomoji jėga arba būdas. Kriptovaliuta yra būdas, kaip pervesti lėšas iš vieno nario kitam. Būdas arba programavimo produktas. Maža to, vamzdyne mes galime saugoti naftą, ir lygiai taip pat kriptovaliutoje galime saugoti savo lėšas, kurios gali būti konvertuotos į bet kokią kitą pripažintą valstybinę valiutą.

Jei Bitcoin būtų tik lėšų pervedimo priemonė, tada ji negalėtų nei brangti, nei pigti, tačiau Bitcoin emisija yra ribota iki 21 mln. vienetų ir tai reikškia, kad ji turi ribotą kiekį vienetų, kuriuose galime saugoti savo pinigus arba konvertuotą valiutą – taip sukuriama ribota pasiūla. Ribota pasiūla lemia, kad padidėjus paklausai kaina didėja. Paskutiniu metu tai tampa mada ar netgi manija, ir paklausa stipriai auga, o ribota Bitcoin pasiūla lemia staigų kainos augimą – 4 kartus per 6 mėnesius.

REKLAMA

Viskas atrodytų gerai, jei tai būtų vienintelė kriptovaliuta pasaulyje. „Blockchain“ technologija leidžia kurti kiek tik nori kriptovaliutų ir tai reiškia, kad pirmoji pasaulio ir kol kas populiariausia kriptovaliuta ateityje turės konkuruoti su daugeliu kitų panašių ir gal būtų šiek skirtingų savo parametrais (saugumo, greičio, slaptumo, prieinamumo) valiutų. O čia jau yra pagrindinis įspėjimas prekiaujantiems, nes pasiūla nėra ribota 21 mln. Bitcoin vienetų, ji yra begalinė visų kitų esamų ir būsimų valiutų pavidalu, ką ir užtikrina pati technologija iš savo tapatybės. Reikia būti itin atsargiam, kad atsiradusi perteklinė paklausa staigiai neištirptų ir nesusidurtume su XVII amžiaus pradžios praūžusia „Tulpių manija“ Olandijoje.

Paremiant šią nuomonę, galima pasakyti, kad jau šiandien egzistuoja viešai prieinamų kriptovaliutų, kurių skaičius jau perkopė 900. Žinoma populiariausia pirmoji – Bitcoin, bet tai yra dabar.

Kitas pavojus yra tas, kad kriptovaliutos turi labai mažą rinkos vertę. Jos neturi jokios įtakos šiandieniniai ekonomikai, tad kol kas nepasiduoda išoriniams ekonominiams poveikiams. Valiutos veikiamos praktiškai tik entuziastų noro pirkti ir parduoti bei politiniams sprendimams pritarti ar nepritarti jos egzistavimui vienoje ar kitoje valstybėje. Didžiausią kapitalizacija (rinkos kainą visų išleistų vienetų) turi Bticoin – 65 mlrd. JAV dolerių, 2017 metų rugsėjo 20 dienos duomenimis. Kita valiuta „Ethereum“ kapitalizacija – 26,8 mlrd. dolerių, o penkta pagal dydį „Litecoin“ jau tesudaro 2,8 mlrd. dolerių. Dešimta – 1 mlrd., penkiasdešimta – 100 mln. dolerių.

REKLAMA

Kai arba jeigu kriptovaliutos, kaip būdas pervesti pinigus įsitvirtins, greičiausiai ji taip pat pradės veikti pagal normalius ekonominius dėsnius ir apie valiutos kainos pokyčius kartais nekalbėsime, nes rinka taps maksimaliai efektyvi – konkurencija viską sutvarkys ir klausimas ar po to sutvarkymo tarp naudojamo kriptovaliutų bus Bitcoin vardas. Bet kokiu atveju galime stebėti naują reiškinį, kuris neišvengiamai susidurs su finansiniu burbulu. Bent jau iki šiol nebuvo nė vienos technologijos, kuri nebūtų patyrusi perteklinio likvidumo ir burbulo sprogimo prieš įsitvirtinimą rinkoje.

Kita grėsmė kriptovaliutoms yra politikai visame pasaulyje, kurių, matyt, kraujyje yra specifinis genas „ką nors uždrausti“. Kaip pavyzdys buvo Kinijos siekiai uždrausti kriptovaliutų keityklų veiklą, ko pasekmė buvo ta, kad Bitcoin kaina krito nuo beveik 4900 JAV dolerių iki 3000 JAV dolerių žymos. Taip pat prie kritimo prisidėjo ir stambios JAV finansų įstaigos „JPMorgan Chase“ vadovo Jamie Dimon pareiškimas, kad Bitcoin yra apgavystė ir nieko daugiau.

Žinoma dabar valiuta vėl grįžo prie 4000 JAV dolerių žymos. Greičiausiai, toks greitas atgalinis šuolis buvo sąlygotas investuotojų veiksmų, kurie uždarė skolon parduotų Bitcoin sandorius (angl. Shortsell). Taip pat ir drastiškas kritimas buvo paskatintas tokių sandorių atidarymo, bet kokiu atveju tai tik įrodymas, kad daugėja žmonių, kurie stengiasi pasipelnyti ir iš kainos kritimo, o tai artina valiutą prie rinkos veikimo principų ir tolina nuo idealiai pasaulį įsivaizduojančių „besąlygiškų tikėtojų“.

REKLAMA

Galima tikėtis, kad vieni ar kiti pareiškimai kritovaliutų kainas keis ir toliau dramatiškuose rėžiuose, tačiau tai bus trumpuoju periodu, bet ilguoju periodu ši technologija gali pakeisti daugelio sričių veikimą – ne tik pinigų pervedimą. Nepaisant revoliucinių pasikeitimų, prekiaujant kriptovaliutomis reikėtų būti itin atsargiems arba to net nesiimti, nes didžiausia rizika glūdi pačioje technologijoje, kuri galiausiai užtikrins, kad kainos nesikeistų arba keisis labai mažuose rėžiuose ir tai bus sąlygota konkurencijos. Iki to laiko matysime dar bent vieną burbulo efekto fejerverką.

Komentaro autorius - Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
REKLAMA
Raimondas Kuodis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia ...
Edward Lucas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ ...
 I. Šimonytė pristatė užsienio politikos gaires (Fotobankas)
Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžiai apie NATO smegenų mirtį sukėlė tikrą audrą tarp politikų ir ekspertų. Savo garsiajame interviu Macronas kalbėjo ir apie ...
Mindaugas Špokas (nuotr. Fotodiena.lt/Pauliaus Peleckio)
Po neeilinių ir permainingų ieškojimų Dainiaus Adomaičio įpėdiniu tapo Darius Maskoliūnas. Kauno „Žalgirio“ asistento užduotis – nuvesti rinktinę į Tokijo olimpines ...
Renatas Požėla  (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)
Pirmadienį įvykusioje vadų pasikeitimo ceremonijos metu Renatas Požėla pakeitė penkerius metus policijai vadovavusį Liną Pernavą. Kas artimiausiu metu pasikeis ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų