REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
11
Jonavietis studentas kreipiasi į lietuvius: taip, dirbau prekybos centre „Maxima“. Ar dėl to man turi būti gėda? (nuotr. Fotodiena.lt)

Jonavietis studentas Žilvinas Galimovas vasarą praleido ne ilsėdamasis, tačiau dirbdamas – jaunas vaikinas įsidarbino prekybos centre „Maxima“ Plento gatvėje.

11

Jonavietis studentas Žilvinas Galimovas vasarą praleido ne ilsėdamasis, tačiau dirbdamas – jaunas vaikinas įsidarbino prekybos centre „Maxima“ Plento gatvėje.

REKLAMA

Sulig nepastebimai prabėgusia vasara taip pat nepastebimai baigėsi ir mano darbas kasininku-pardavėju (konsultantu (asistentu) savitarnoje) prekybos centre "Maxima".

Šiek tiek - apie darbą, pirkėjus, sukauptą patirtį, atlyginimą ir puikų bendradarbių kolektyvą. --- "Būna ir blogesnių darbų," - šitą frazę nekart kartojau, kai manęs paklausdavo, kaip sekasi Maximoj. Šiaip per šitą periodą sulaukiau labai daug įvairių reakcijų iš įvairių pažįstamų: vieni buvo pozityvūs, kalbėjo apie gerą praktiką, darbą vasarai, ką ir aš nekart akcentuodavau. Tiesa, buvo ir kelios neadekvačios reakcijos, kai buvo gėda ir už tą žmogų, ir man pačiam, nes tai pasakydavo taip garsiai, kad visa parduotuvė girdėdavo. Nu ir ką? Taip, dirb(a)u Maximoj - ar dėl to man turėtų būti gėda?

Nei kiek. Aš esu išmokytas vertinti visus darbus, nes kiekvienas darbas yra svarbus ir reikšmingas, nes... dabar įsivaizduojat savo gyvenimą be kasininkų parduotuvėje? Iš savo patirties savitarnoje galiu drąsiai pasakyti NE. Arba kaip atrodytų mūsų gatvės be valytojų, keliai - be kelininkų, konteineriai - be šiukšlių išvežėjų ir t.t., ir pan. O kiek patyčių ir paniekos kartais sulaukia tokių specialybių žmonės...

REKLAMA
REKLAMA

Pirkėjai. Hmmm... Žinot, yra keletas pirkėjų, kurie pas mane apsipirkti ateidavo bene kasdien. Visada pasisveikina, atsisveikina, kartais pasišnekėdavom, net susitikus mieste atsimena ir pasisveikina. Yra labai daug malonių, puikių žmonių, dėl kurių negaila pasistengti dar labiau, dirbant savo darbą. Pavyzdžiui, vienas iš tokių apibūdintų pirkėjų vienoje kasoje paliko DVD kompaktinę plokštelę. Kaip tik kitą dieną man nereikėjo į darbą, tad aš palikau tą plokštelę su užrašu ir situacijos paaiškinimu kolegei, dirbančiai kitoje pamainoje, kas čia ir kodėl tas DVD guli pas mus stalčiuje.

REKLAMA

Taip pat pridėjau prašymą, kad jeigu tas pirkėjas per jos darbo dienas nepasirodys ir nepasigęs tos prekės, aš pats grįžęs po laisvų dienų jam jį atiduosiu, nes puikiai žinau, kuris yra tas žmogus, palikęs DVD kompaktinę plokštelę. Pirkėjo reakcija - superinė! Tai buvo labai nuoširdi padėka ir geros emocijos užtaisas visai likusiai darbo dienai. Tačiau... ne veltui sakoma, kad visi skirtingi. Tai vat čia gal ir sustosiu. Nes kartais būdavo taip, kad nesupranti, ar čia žmogus, ar čia iš urvo paleistas plėšrūnas, nežinantis nei moralės, nei padorumo, nei pagarbos, o orumas, visų pirma, prieš save net neegzistuoja. Tad apie tokias nemalonias ir absoliučiai nesuvokiamas situacijas aš geriau net nekalbėsiu - tai viena sunkiausių tokio darbo dalių.

REKLAMA
REKLAMA

Padirbęs "Maximoje" sukaupiau ir tam tikros patirties, ateityje padėsiančios apsipirkti.

Nes po šio savo gyvenimo periodo tikrai visai kitaip eisiu į parduotuvę. Turiu pripažinti, kad apsiperkant reiktų labai atsargiai ir atidžiai peržvelgti kainas, kada nuolaida su kortele, kada - be kortelės, ar nuolaidos laikotarpis nepasibaigęs, ar jinai įmušta kasoje, geriausia - vietoje prekę susitikrinti su barkodu pačioje salėje šalia tos prekės. Taip pat visai kitaip žiūrėsiu į kasininkus, nes pats žinau, koks tai yra darbas ir ką kartais jiems tenka iškęsti.

Būna, galvojam, ko čia kasininkas sėdi susiraukęs ir mus piktai aptarnauja, bet mes gi nežinom ir net nesusimąstom apie tai, kad gal kaip tik visai neseniai buvo praėjęs toks pirkėjas, kuris kasininką pasiuntė į vieną tolimą vietelę. Tada tikrai neblogai dingsta nuotaika. Ir dar (!) - "klientas visada teisus" yra pati didžiausia kada nors žmonijos sugalvota nesąmonė: juokingiausia, kai tau pirkėjas aiškina, kad yra vienaip, nors tu puikiai žinai, kad yra kitaip, bet jis užsiciklina, kad tikrai taip, kaip jis sakė, nes gi "klientas visada teisus" ir tau tenka viską mesti ir lėkti jam įrodyti, kad visgi jis neteisus. Ir vis tiek... "klientas visada teisus" - visiškas bullshit. Reikia pabrėžti dar ir tai, kad kasininkai yra bene vieninteliai asmenys parduotuvėje (kartu su mėsos, salotų, sūrių ir konditerijos skyriaus darbuotojais), kurie tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, tad už visų kitų padarytas klaidas, nepabaigtus darbus ar liapsusus kenčia ir visą moralinį smurtą patiria būtent kasininkai. Net jeigu tai ir neadresuota jiems, viską vis tiek sugeria kasininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atlyginimu irgi skųstis negaliu. Žinojau, kokį atlyginimą gausiu, ateidamas dirbti, ir man to užtenka, ypač kad turėjau tikslą, ką noriu įsigyti, ir tam man užteko jau pirmosios algos. Taip pat galėjau dirbti savo gimtojoje Jonavoje, suderinant darbą su tinklinio darbais vietoje. Man tik gaila kitų mano kolegių kasininkių, kurios iš tiesų už tokį mažą atlygį dirba labai labai sunkų ir žiauriai atsakingą darbą su pinigais. Ir dar po 10-12 valandų. Keturias dienas iš eilės.

Papildomai kenčiant įvairias nemalonias situacijas, puolimus ir net agresyvius momentus. Kita vertus, kraupūs Lietuvos darbo užmokesčiai palyginus su prekių ir paslaugų kainomis yra visos Lietuvos bėda, ne tik kasininkių ar kitų specialybių žmonių.

REKLAMA

Ir nepaisant visko, kas blogai, labiausiai aš džiaugiuosi kolektyvu. Jopapa!! Fantastiški žmonės! Taip, ne visi (yra tokių, kuriuos norėčiau šiandien pasiųsti į visas keturias puses (bet turbūt susilaikysiu), yra tokių, kuriems reikia papletkint, sukurti intrigų, apie save irgi visokių nesąmonių girdėjau, kas šiek tiek sugadino nuomonę apie kolektyvą, tiksliau - apie kai kuriuos asmenis), tačiau didžioji dauguma - nuostabūs, paprasti, malonūs ir, svarbiausia, žmogiški žmonės.

Per tuos du mėnesius taip su jais susibendravom, kad... šitoj vietoj turbūt vienintelis dalykas, dėl kurio bus gaila palikti Maximą, ir yra tas puikus bendradarbių kolektyvas. Nuo kasininkių iki salės darbuotojų, vadybos, mėsininkų (!!!!), tiesioginių viršininkių, VVK ar vyr. kasininkių - jeigu ne visų, tai kai kurių iš jų tikrai labai trūks kasdieniame gyvenime. Dėl kai kurių pažinčių Maximoje aš ypač labai džiaugiuosi, todėl nei kiek nesigailiu, kad gyvenimo vingiai šią vasarą mane dirbi atvedė būtent į Maximą. Ko gero, kolektyvas yra ta grandis, ant kurios pagrinde ir laikėsi pozityvas, šypsena ir gera nuotaika, dirbant šį darbą.

REKLAMA

Aš esu visiems jiems ir visoms joms už viską dėkingas! Už pagalbą, už malonias, gražias ir linksmas akimirkas. Už tiesiog paprastą, bet mūsų visų gyvenime taip trūkstamą ir reikalingą žmogiškumą. --- Šiandien - paskutinė mano darbo diena. Didelės nostalgijos ir liūdesio tikrai nebus, bet atminty visada bus ką prisiminti!... Visus nuotykius, pokštus, liapsusus ar sėkmingas akimirkas, malonius pirkėjus ir puikius bendradarbius. Tariu visiems kaip parašyta mūsų prekybos centro nuolaidų kortelėje - "AČIŪ"! Šis darbas - tikrai naudinga patirtis ateičiai. Galbūt kai kam tai bus keista, bet visa tai pravers netgi politikoje. Taip, taip, jums nepasigirdo - netgi politikoje.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų