REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje veikia privatus, labai įdomus muziejus apie dingusį miestą, stovėjusį šalia Kudirkos Naumiesčio. Tai Širvinta. Miestas, priklausęs Mažajai Lietuvai ir klestėjęs tris šimtus metų. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, prieš 70 metų, miestas dingo ir tai yra vienintelis toks miestas Europoje. Kodėl? Žiūrėkite reportaže.

Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje veikia privatus, labai įdomus muziejus apie dingusį miestą, stovėjusį šalia Kudirkos Naumiesčio. Tai Širvinta. Miestas, priklausęs Mažajai Lietuvai ir klestėjęs tris šimtus metų. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, prieš 70 metų, miestas dingo ir tai yra vienintelis toks miestas Europoje. Kodėl? Žiūrėkite reportaže.

REKLAMA

Tarp tų krūmynų ir pievų nebėra nė menkiausio griuvėsio, jokios užuominos, kad prieš gerą pusšimtį metų čia klestėjo miestas.

Širvinta nuo žemės paviršiaus buvo nušluota ir iš žemėlapių ištrinta po Antrojo pasaulinio karo. Tai yra vienintelis neatstatytas miestas Europoje. Šiuo metu miestui būtų buvę daugiau nei trys šimtai metų.

Dingusio miesto istorija galbūt būtų nugrimzdusi į užmarštį, jeigu ne Kudirkos Naumiestyje gyvenanti mokytojų pora – Irena ir Antanas Spranaičiai. Jie įkūrė muziejų, kuriame šiuo metu 600 eksponatų, menančių dingusį miestą. Vyras prieš dvejus metus mirė. Irena Spranaitienė – istorikė. Muziejaus įkūrėja ir puoselėtoja sako, kad Širvintą nuo žemės paviršiaus nušluoti sovietų kariuomenė planavo.

REKLAMA
REKLAMA

Širvinta nebuvo didelis miestas – turėjo maždaug 1200 gyventojų. Žmonės ten gyveno labai pasiturimai. Prieš karą, kaip ir dabartinis Karaliaučiaus kraštas, miestas priklausė Vokietijai arba kitaip Mažajai Lietuvai.

REKLAMA

Kudirkos Naumiesčio gyventoja Juzefa yra viena iš nedaugelio likusių liudininkų, prisimenančių dingusio miesto – Širvintos klestėjimą. Širvintą ir Kudirkos Naumiestį skyrė vos kilometras, tereikėjo tiltu pereiti per upę.

Juzefa pasakoja, kad jai ir kitiems Kudirkos Naumiesčio vaikams Širvinta atrodė kaip rojus – Lietuvoje nebuvo tokių gėrybių, kokių buvo tenykštėse krautuvėse. Lietuviams ateiti į Širvintą vokiečiai nedraudė – pirkti buvo galima viską, tik ne viską muitininkai išsinešti leisdavo. Tad kontrabanda klestėjo. Iš Vokietijos parneštas prekes lietuviai žydams parduodavo.

REKLAMA
REKLAMA

Po sovietų atakos Širvinta buvo gerokai apgriauta, bet buvo dar likę ir sveikų pastatų ir tokių, kuriuos buvo įmanoma atstatyti. Tačiau gyventojų mieste nebeliko – žmonės pabėgo nuo karo siaubo – palikę viską, ką užgyveno. Miestas buvo nusiaubtas ir išnešiotas po plytą. Bažnyčios griuvėsiai atsidūrė prastų kelių duobėse.

Lietuviai iš Širvintos nešė viską, ką tiktai rado. Štai šios lėkštės, kiti virtuvės daiktai, esantys dingusį miestą menančiame muziejuje, taip pat iš Širvintos. Tokių gražių indų tuomet Lietuvoje nebuvo.

Į Kudirkos Naumiestyje įkurtą dingusio miesto muziejų atvažiuoja daug vokiečių – palikuonys Širvintos gyventojų. Jie atveža ir naujų eksponatų, taip pat muziejų paremia pinigais.

Plačiau apie tai TV3 reportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų