Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tai yra tik įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu būna sugadinti automobiliai, sužalojami žmonės ar patys gyvūnai.
Į kelią bėga ne tik iš miškų
Daugiausiai eismo įvykių kaltininkai būna didieji gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai, danieliai, šernai. Susidūrimų su mažesniais gyvūnais – lapėmis, vilkais, barsukais, kiškiais ir pan. pasekmės nebūna tokios skaudžios, dažnai apie tokius įvykius dėl nedidelės žalos neinformuojama nei policija, nei draudimo įstaigos.
Didžiausią grėsmę saugiam eismui kelia būtent didieji gyvūnai. Iš 2012 m. statistikos duomenų matoma, kad jų Lietuvoje iš viso buvo apie 200 tūkst. Kasmet šis skaičius kinta nežymiai.
Lietuvoje yra 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių ir apie 60 tūkst. km vietinės reikšmės kelių. Taigi, vidutiniškai kiekvienam valstybinės reikšmės kelio kilometrui tektų apie 10 stambių gyvūnų, o jei imti visus Lietuvos kelius – 2,5 kiekvienam kilometrui.
Lietuvos miškai užima 33% Lietuvos teritorijos. Dar apie 20% teritorijos – krūmynai, tame tarpe ir šalia kelio esantys. Tačiau laukiniai gyvūnai migruoja ne tik miškingose vietovėse. Važiuojant, dažnam tenka pastebėti ir laukuose besiganančias stirnas ar kitus gyvūnus. Taigi, nebūtinai pavojingos teritorijos yra tik miškingos. Prie pastarųjų reiktų pridėti ir šalia miškingų vietovių esančias teritorijas.
Svarbu matyti ženklus
Du trečdaliai Lietuvos teritorijos keliuose yra pavojus susidurti su laukiniais gyvūnais. Visus kelių ruožus, kuriuose yra pavojus susidurti su laukiniais gyvūnais kelininkai privalo apstatyti kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“. Šie ženklai vairuotojus įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.
Daugiausia šių ženklų įrengta magistraliniuose ir krašto keliuose, kuriuose yra didžiausias eismo intensyvumas ir didžiausi leistini važiavimo greičiai. Kelininkai, įrengdami tokius kelio ženklus, turėtų gauti informaciją iš policijos (pagal eismo įvykių statistiką), aplinkos apsaugos specialistų, medžiotojų ir kitų asmenų apie laukinių gyvūnų migracijos kelius.
Tačiau praktiškai tokią informaciją surinkti yra sunku nes niekas tokių duomenų nerenka, nesistemina o kelininkams pavyksta jos gauti tik labai bendro pobūdžio. Nėra jokios institucijos atsakingos už tokios informacijos pateikimą kelininkams. Tačiau vis tik jie privalo keliuose šiuos ženklus įrengti.
Neišspręsta problema
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, vis dar neaišku, kas bus atsakingas jei ženklai bus įrengti ne tose vietose kur migruoja laukiniai gyvūnai, nes kelininkai nėra šios srities specialistai. Todėl jie ženklus gali pastatyti tik gavę atitinkamos informacijos. Bet ji nėra oficiali, niekas nėra už ją neatsakingas.
Anaiptol, kad 2/3 Lietuvos teritorijos yra pavojinga dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Vadinasi visuose šioje teritorijoje esančiuose kelių ruožuose reikia įrengti kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“. Tam reiktų pažymėti apie 14 tūkst. km vien valstybinės reikšmės kelių, dar kelis kartus daugiau būtų vietinės reikšmės kelių, kuriuos gyvūnai taip pat kerta.
Egzistuoja nuomonė, kad dėl didelio laukinių gyvūnų skaičiaus Lietuvoje, visa teritorija turėtų būti paskelbta kaip pavojinga dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais ir visi vairuotojai turėti būti atidūs visuose keliuose. Todėl šį klausimą, matomai, reiktų spręsti iš esmės.
Kas atsako už susidūrimus?
Europos šalyse valstybė neatsako už tai, kad automobilis susidūrė su laukiniu žvėrimi, nors laukiniai žvėrys laikomi valstybės nuosavybe. Vairuotojai turi apdrausti automobilį, o žalos atlyginimu po autoįvykio turi rūpintis draudimo bendrovė. Automobilis turi būti apdraustas KASKO draudimu, o tuomet draudėjai kompensacijos išsireikalauja iš valstybės.
Ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja tik dėl laukinių gyvūnų. Tačiau eismo įvykių būna ir su naminiais. Laikoma, kad laukiniai gyvūnai yra valstybės turtas, o naminiai – jų savininko. Įvykus eismo įvykiui su laukiniu gyvūnu nepažymėtame ženklais ruože, kaltininku pripažįstamas vairuotojas. Jei su naminiu – kaltinamas jo savininkas.
Per metus įvyksta apie 2 tūkst. susidūrimų su laukiniais ir naminiais gyvūnais. Eismo įvykių su sunkiausiomis pasekmėmis būna tik keletas. Dažniausiai žmonės būna sužalojami, kai kurie iš jų – sunkiai.
Rizika susidurti su gyvūnu kelyje yra nuolatinė, nes skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku. Briedžiai į kelią dažniau išeina pavasarį ar rudenį, kai prasideda jų migracija. Tikimybė susidurti su stambesniais kanopiniais žvėrimis padidėja rudenį ar žiemos pradžioje – rujos metu.
Kas apsaugo nuo gyvūnų?
Įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“ nėra vienintelė priemonė, skirta įspėti vairuotojus apie galimą pavojų kelyje, užtikrinti saugų eismą kelyje bei apsaugoti laukinę gyvūniją. Tai yra apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų ir specialūs atšvaitai juos atbaidantys.
Tvoros valstybinės reikšmės keliuose įrengiamos jau daugiau kaip 10 metų. Tuo tarpu atšvaitai nuo gyvūnų buvo įrengti tik bandomajame ruože. Laikytina, kad geriausiai gyvūnus atbaido spalva, kurios nėra natūralioje gamtoje – tai mėlyna ar violetinė.
Nors tokių atšvaitų įrengimas ant signalinių stulpelių ir būtų pigesnė priemonė nuo gyvūnų nei apsauginių tvorų įrengimas, tačiau pavojinguose ruožuose reikėtų naudoti keletą priemonių: įspėjamuosius ženklus, tvoras ir atšvaitus. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau yra įrengta 640 km aptvėrimų (tvorų) nuo laukinių gyvūnų ir varliagyvių.
Kad būtų galima patekti į už aptvėrimų esančias teritorijas yra įrengiami vartai. Jų šiuo metu jau yra įrengta 423. Vartai yra projektuojami taip, kad jie visą laiką būtų uždaryti ir kad gyvūnai nepatektų ant kelio važiuojamosios dalies.
Deja, ne visi piliečiai yra drausmingi – pravažiavus vartus nesistengiama išlipti ir juos vėl uždaryti. Taigi laukiniai gyvūnai lengvai patenka ant važiuojamosios kelio dalies ir pradeda blaškytis nerasdami išėjimo. Taip atsiranda daug didesnis pavojus eismo saugumui nei tuo atveju, kai laukiniai gyvūnai nesant aptvėrimų lengvai kirstų kelią ir nubėgtų tolyn. Kaip parodė patirtis, efektyviausias būdas ir yra būtent grotų įrengimas – tokiu atveju važiuojantiesiems ar einantiesiems pro vartus nebereikia jų rakinti ar uždarinėti, nes paprasčiausiai jų nėra. Apsaugą nuo gyvūnų atlieka horizontaliai įrengtos grotos. Gyvūnai per jas bijo eiti. Šias grotas įrengti yra brangiau nei vartus, tačiau ateityje visi aptvėrimų nuo gyvūnų ruožai bus projektuojami būtent su jomis. Tikimės, kad ši problema bus išspręsta.
2015 m. statistikos direkcija dar neturi, tačiau panagrinėjus iki 2014 m. magistraliniuose keliuose įrengtų tvorų nuo laukinių gyvūnų ir 2014 m. eismo įvykių su gyvūnais vietas, aiškiai matosi, kad tvorų įrengimo ruožuose tokių eismo įvykių beveik nebuvo.
Daugumą įvykių buvo būtent aptvertų ruožų pabaigose arba ten, kur tvorų iš viso nėra. Akivaizdu, kad tvoros yra viena iš efektyviausių priemonių apsaugoti eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų.
Kur kreiptis nutrenkus gyvūną?
Kasdien įvyksta bent 10 įskaitinių įvykių su gyvūnais. Neišvengiamai ir gyvūnams pasekmės būna iki pačių sunkiausių. Didesniais gyvūnais, kurie žūva ar būna sužeisti po eismo įvykių ir kurie dėl sužeidimų negali pasišalinti nuo kelio, turi pasirūpinti atitinkamos vietovės medžiotojų būrelis.
Atitinkamai ir eismo įvykių pasekmės su didesniais gyvūnais būna sunkesnės, todėl tokius įvykius turėtų registruoti policija. Ji ir turėtų atlikti medžiotojų būrelių paiešką arba apie įvykį informuoti bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Visiems kitiems eismo dalyviams taip pat siūlome skambinti į BPC bendruoju pagalbos telefonu 112.
Jeigu automobilis partrenkia mažesnius gyvūnus šeškus, lapes, kates, šunis ar pan. tokie įvykiai fiksuojami retai, dėl to, kad automobiliams didesnių pažeidimų nepadaro, o vairuotojai dažnai iš įvykio vietos ir nuvažiuoja. Tokius gyvūnėlius darbo metu surenka kelininkai.
