Pasak specialisto, paaugliams kilo daug klausimų sprendžiant šį, esą tikybos pamokoje gautą testą, už kurių „teisingumą“ buvo vertinama atitinkamais balais. Visgi, ne vieno internautas nepatikliai sureagavo į pasidalintą medžiagą.
L. Slušnys: šaltinis patikimas
Kol aplink visi svarsto, ar tai gali būti realiai mokiniams duotas spręsti testas, portalas tv3.lt susisiekė su specialistu L. Slušniu, kuris tikino gavęs anoniminį moksleivio laišką iš vienos Kauno mokyklos.
„Čia yra rimtas, tikras dalykas. Man atsiuntė mokinys šio testo nuotraukas su klausimu, ar tai normalu, vaikui iš tiesų kilo klausimas, jam gal keturiolika – penkiolika metų. Be to, jis pasakė, kad ir pažymiai buvo rašomi.
Aš pats nesuvokiu, kaip reikėtų atsakinėti, kad gautum dešimt balų. Vaiku tikrai galima tikėti, tai patvirtinta mamos. Pasitvirtinau šią informaciją, aš iš pradžių irgi abejojau“, – kalbėjo L. Slušnys.
Pasak jo, moksleivis nenori būti identifikuotas dėl galimų veiksmų prieš jį.
„Ir vėl tikybos pamokos, aš pradedu nebe suprasti, jie grybą pjauna su savo tokiais lytiškumo ugdymais. Jau testas – juokinga, bet dar ir rašomi balai.
Kadangi jau yra metų pabaiga, ko gero, jie rašo testuką, kaip žinių įvertinimą. Tai jie tokius dalykus visus metus mokėsi arba kažką panašaus, nes juk turi žinoti, kuris atsakymas yra teisingas. O ten neįmanoma normaliai atsakyti. Jau nekreipiu dėmesio į raštingumą, jis aiškiai nėra aprobuotas, bet vaikai gauna tokį testą“, – atvirai kalbėjo L. Slušnys.
Jeigu tai nėra mokinių pokštas, tai verčia kur kas rimčiau pasižiūrėti, kas vyksta už uždarų mokyklų durų.
Kunigas: čia sumaišyti dalykai
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas prof. dr Kęstutis Ralys įsitikinęs, kad tokios į dienos šviesumą iškylančios istorijos rodo vis dar egzistuojančią problemą Lietuvoje.
„Yra dvi problemos: institucijos ir dvasininkija nenori klausytis apie lytiškumo ugdymą, nors dabar XXI amžius, o kitas dalykas – neatskyrimas galimų ir negalimų dalykų.
Dauguma pedagogų jau yra baigę po Nepriklausomybės, tai jų kompetencija yra aukšta. Bet tai vėl Vilnius, o pažiūrėjus į provinciją tai yra apverktina situacija kai kur. Iki Nepriklausomybės įgiję žinias, tai jie viską grindė savo žiniomis ir tikėjimu“, – kalbėjo kunigas.
Pasak jo, negali būti lytiškumo ugdymas primetamas taupumo sumetimais tikybos mokytojams.
„Klaida yra tuomet, kai, sakykim, fizikos ar istorijos mokytojas pereina į tikybos mokytojo vietą. Juolab, vertinimas balais, manau, kad negalimas, nes nėra pažymių tikybos vertinime. Galima nebent nupiešti paveiksliuką, gražiu žodžiu įvertinti ir tik iš dvasinės pusės.
Trumpas mano atsakymas gali būti tik toks, kai žmonėms yra problemų su galva, sumaišo realybę su skaistybe. Ir nereikia painioti tikybos su lytiškumo ugdymo programomis. Įveskit lytiškumo ugdymo programas ir tada dėstykit. Svarbu, kad žmogus tam būtų kompetentingas.
Kai dėl Telšių kilo skandalas, nekiškime lytiškumo ugdymo į tikybos pamokas, paskui bandoma suktis, etiškai ar ne čia buvo kalbama. Svarbu, kad jaunimui aiškiai pasakytų, kad jie suprastų. Čia yra sumaišyti dalykai, kaip pusryčiai su vakariene“, – tvirtina K. Ralys.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodė pateiksianti atsakymą dėl pasirodžiusio minėto testo viešojoje erdvėje. Anaiptol, jeigu tai yra tiesa, kyla klausimas, kas iš tiesų vyksta tikybos pamokose Lietuvos mokyklose, kas dar kemšama į vaikų galvas ir kas turi įvykti, kad tuo labiau susidomėtų institucijos?
