Lietuvai savo vaikų nereikia: juos graibsto užsieniečiai

Vykstanti vaikų globos namų pertvarka rodo kintančią situaciją Lietuvoje – vaikai perkeliami į bendruomenes ir šeimas. Tačiau kita įsivaikinimo statistika ir tyrimai rodo, kad lietuviai – išrankūs. Tai parodė ir Vaiko teisių apsaugos institucijos, pristačiusios praėjusių metų veiklos ataskaitas. Įsivaikinti norinčios šeimos ir toliau pageidauja sveikų, ne iš socialinės rizikos atgabentų vaikų iki 3 metų.

68

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami virš 9 tūkstančių vaikų. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvoje augančių vaikų. Kiek kitaip yra su negalią turinčiais vaikais.

Lietuvių vaikai pasklidę po pasaulį

Kiekvienam įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio – (418 Eur) vienkartinė išmoka. Minėta išmoka skiriama vaikui, nepriklausomai nuo to, ar jam nustatytas neįgalumas.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė pateikė pastarųjų dviejų metų statistiką.

2016 m. iš 35 sunkių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų 10 vaikų (2015 m. – 11 vaikų), turinčių specifinį mišrų raidos sutrikimą, alkoholinį vaisiaus sindromą, atvirą ovalinę angą širdyje, prieširdžių pertvaros defektą, funkcinį širdies ūžesį, įvaikino Švedijos piliečių šeimos, 8 vaikus (2015 m. – 9 vaikus).

Turinčius specifinį mišrų raidos sutrikimą, epilepsiją, fenotipą būdingą alkoholiniam vaisiaus sindromui, įgimtą smegenų vandenę, įvaikino Kanados piliečių šeimos, 10 vaikų (2015 m. – 7 vaikai).

Turinčius alkoholinį vaisiaus sindromą specifinį mišrų raidos sutrikimą, lengvą / vidutinį protinį neįgalumą, bronchinę astmą, įvaikino Italijos piliečiai, 6 vaikus (2015 m. – 6 vaikai). Turinčius Dauno sindromą, specifinį mišrų raidos sutrikimą, vidutinį protinį atsilikimą, alkoholinį vaisiaus sindromą, vangiąją abiejų kojų paraperezę (vaikas juda neįgaliojo vežimėlio pagalba), – JAV piliečių šeimos, 1 vaiką, turintį elgesio ir emocijų sutrikimų, – Naujosios Zelandijos piliečių šeima.

REKLAMA

Švedijos piliečiai daugiausiai įvaikina vaikus, turinčius įvairius ir (ar) rimtus sveikatos sutrikimus. Nežymiai padidėjo Italijos piliečių šeimų, įvaikinusių vaikus su įvairiais ir (ar) rimtais sveikatos sutrikimais, skaičius (3 vaikais).

Norinčių įsivaikinti sąrašas trumpesnis nei laukiančių vaikų

pasidomėjus, kiek yra norinčių įsivaikinanti vaikus šeimų (lietuvių ir užsieniečių), paaiškėjo, kad 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis, tarnybos tvarkomoje apskaitoje jų kur kas mažiau nei vaikų.

Pageidaujančių įvaikinti vaikus šeimų ar asmenų buvo 122. Iš jų 22 šeimos (asmenys) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globoja norimus įvaikinti vaikus, 5 šeimos (asmenys) jau pateikė dokumentus teismui dėl įvaikinimo, 24 šeimos (asmenys) turi kliūčių, trukdančių įvaikinti (tvarkomas vaiko teisinis statusas arba sustabdyta įvaikinimo procedūra), 1šeimai (asmeniui) pateiktas vaiko pasiūlymas ir 70 šeimų (asmenų) laukia pasiūlymų įvaikinti vaikus.

Norinčios įvaikinti Lietuvoje užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje – apskaitoje buvo 30 šeimų. Iš jų 25 užsieniečių šeimos, 1 mišri šeima (vienas sutuoktinis – Lietuvos Respublikos, o kitas – užsienio valstybės pilietis), gyvenanti užsienyje, bei 4 mišrios šeimos, gyvenančios Lietuvoje.

D. Umbrasienės teigimu, dažniausiai negalią ar sutrikimus turinčius vaikus iš Lietuvos įsivaikina žmonės iš Italijos, Švedijos, JAV, Kanados.

Užsienyje vaikams geriau?

Iš tėvų paimti ar jų palikti vaikai patenka į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Vidutiniškai per metus čia jų atvežama apie 50, kur jie ir praleidžia pirmuosius gyvenimo metus iki šešerių metų. Šių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė teigė, kad iš čia vaikai įvaikinami arba paimami į laikiną globą.

REKLAMA

„2015 m. iš mūsų buvo įvaikinta 19 ir iš jų 11 į užsienį, o 8 Lietuvoje. 2016 m. įvaikinta iš viso 15 vaikų, iš jų 12 į užsienį, 3 – Lietuvoje. Lietuviai vaiko atsisako tada, kai jis turi tam tikrų sveikatos problemų. Užsieniečiai yra įsivaikinę su alkoholinio vaisiaus sindromu, su įvairiais raidos sutrikimais, su dauno sindromu, ir su genetinėmis retesnėmis ligomis. Visi įvaikinti vaikai į užsienį buvo vyresni nei 1 metų ir turėjo tam tikrą sutrikimą arba negalią (sunkesnę ar lengvesnę).

Dėl užsieniečių, tai aš manau, kad čia keli veiksniai susideda. Ir mąstymas, ir patirtis, ir palaikymas, ir socialinė sistema. Be abejo, kad ten yra daug stipresnė sistema. Įsivaikindami vaiką, jie gauna visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir atsižvelgdami į vaiko poreikius bei problemas, jie iš karto pateikia sąrašą ar planą, kur jie kreipsis, kokios bus suteiktos konsultacijos, pagalba, kur jie lankysis.

Dar praktiškai vaikui neatvykus į šalį, jau su specialistais konsultacijos vykdomos. Jau yra numatytas būrys specialistų, kurie padės adaptuotis, raidą stebės, pagalbą skirs. Yra iš karto komanda, kuri laukia darželyje ir kitur. Kad lengviau integruotųsi, atsargiai ir kalbos mokosi, kad pritaptų.

Po įvaikinimo priežiūra yra privaloma ir dar 2 ar 3 metus yra siunčiamos ataskaitos, stebėjimas vyksta. Atsiranda ir toks poreikis mūsų emigrantams, gyvenantiems užsienyje. Jau yra iš Airijos buvę atvejų, kad įsivaikina lietuviai. Vis daugiau paklausimų tokių. Paradoksas tik tas, kad jiems irgi siūlo po pusės metų, nors jie turi prioritetą prieš užsieniečius“, – teigė R. Rimdžiuvienė.

Pasak direktorės, dažniau būna, kad tėvams neleidžiama auginti vaikų, nes tarnybos žino šeimų situacijas ir jų problemas su alkoholio, narkotikais ar turimomis psichikos ligomis. O paliekančių vos pagimdžius – vienetai.

REKLAMA

(68 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vaikų namai "Visos Lietuvos vaikai"

A. Sysas: anksčiau užsieniečiai dar daugiau įvaikindavo

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, vyrauja kelios priežastys, kodėl užsieniečiai nori įsivaikinti vaikus iš Lietuvos. Visgi, jo įsitikinimu, nereikėtų taip vengti vaikų su sutrikimais.

„Lietuvaičiai taip atsirenka, nes jie turi ir pirmumo teisę. Užsieniečiai anksčiau įvaikino dar daugiau, dabar sumažėjo tas skaičius. Aišku, tam įtakos turėjo ir pablogėjusi ekonominė situacija Europoje.


Rašyti komentarą...
A
Anglas
2017-05-06 01:48:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Va kaip pasirodo, uzsienieciai perka vaikus su "ligom". Moka po 20-30 tukstanciu euru (tai vadinama dokumentu tvarkymo kokestis) uz ligotus vaikucius. Jums ne juokinga?
Kai gyvenau Lietuvoje netoli manes buvo SOS vaiku kaimas. Vienas labai grazus, guvus ir protingas vaikutis atimtas is tevu, ateidavo pas mano vaikus zaisti i kiema. Veliau jis prapuole. Nuejau pasiklausti kur jis, pasirodo labai buvo sergantis, sirdele bloga ir ten daug daug kitokiu ligu "vos gyvas" isvaziavo i uzsieni pas savo naujus seimininkus.
Atsakyti
-1

G
Gintaras
2017-05-05 23:38:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek lietuvių gali sau leisti finansiškai tokią prabangą? Reikia padorių namų, reikia pajamų turėti. Juk kiekvienam bomžui niekas ir neduos. Taigi, lieka tik užsieniečiams išdalinti vaikus ir rami galva.
Atsakyti
0

L
Lietuvis
2017-05-06 06:59:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prasidėjo atvira įteisinta priekiba vaikais
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų