„Gyvename labai sunkiai. Aš auginu su negalia vaiką, gaunu slaugą, bet kai gauni slaugą, negali eiti į darbą. Aš esu ir mokslus baigęs, anksčiau prie statybų dirbau, turiu 14-os metų darbo stažą. Tačiau dirbti kito darbo legaliai negaliu“, – sako Šilutės rajone gyvenantis Viktoras.
Vyras pasakoja, kad jo mergaitė turi sunkų raidos sutrikimą – ji sunkiai vaikšto ir kalba. Viktoras su mergaitės mama išsiskyrė, ir vaikas liko augti pas tėtį – vyras sako su mergaitės mama jokio kontakto dabar nepalaikantis, net nežinantis jos telefono ar kur ji gyvena. Mergaitės mama, sako jis, vaiko išvis nelankanti ir su ja nebendraujanti – tik perveda jai 75 eurus kas mėnesį.
„Mergaitei dabar yra devyneri. Iki šešerių metų ji nevaikščiojo ir nekalbėjo – jai buvo diagnozuotas stiprus raidos sutrikimas, o dabar kiek pagerėjo – ji vaikšto, nors jai skauda koją, kalba sunkiai. Mergaitei reikia nuolatinės priežiūros – ji nervinga, gali pradėti save kandžioti ar žnaibytis. Negalima palikti jos vienos“, – kalba vyras.
Viktoras dabar kartu su mergaite gyvena pas savo mamą, kuri, pasakoja vyras, taip pat turi išsivysčiusią negalią. Kartu su mama jie susitaupė pinigų sodybai ir, kaip pasakoja vyras, nusipirko ją iš savivaldybės, tačiau ji atrodė tragiškai.
„Šitai sodybai verkiant reikia remonto: siena iš vidaus baigia išvirsti, stogas kiauras. 300 eurų reikia vien skardai nusipirkti, o tų pinigų nėra. Taip, mūsų pajamos yra 400 eurų, tačiau reikia susimokėti mokesčius, reikia gyvuliams pašarų. Kai dar buvo litai, remontai buvo pigesni, galėjau langus sudėti, grindis, dušą įrengti, bet dabar su euru nieko nebegaliu padaryti“, – kalbėjo vyras.
Viktoras pasakoja, kad jo šeimoje visi turi sveikatos problemų – tiek jo mergaitė, tiek jo mama, tiek jis pats. Viktorui, sako jis, nuolat skauda koją, o ir su stuburu jis turi problemų:
„Aš dabar turiu sveikatos problemą su stuburu, pats gaunu 80 eurų invalidumo. Kadangi vaikystėje teko sunkiai dirbti, stuburas stipriai išsikraipė dar jaunystėje. Vasarą užsimečiau ant kojos priekabą su keturiomis bačkomis vandens. Man švietė koją ir pamatė, kad prie kulno kaulas trūkęs pusiau. Reikėjo operacijos, bet kai man pasakė, kiek viskas kainuos, aš tik žagtelėjau – niekaip negaliu sau to leisti.
Tad dabar koją skauda visada, tačiau dirbti vis tiek reikia. Kadangi gyvename kaime, tai čia ir dirbu – laikome gyvuliukus, auginame daržoves. Stengiuosi, kabinuosi į gyvenimą, nevartoju nei šnapso, nei rūkau. Darže užsiauginu bulves, pomidorus, kiaušinius – viskas savo. Auginame tris karves, du veršius, vištas. Galėčiau dirbti, tai dirbčiau ir užsidirbčiau, tačiau negaliu, iš manęs tada atimtų slaugą. Man vienas variantas lieka, arba atsisakyti dukros ir susiremontuoti namus, arba auginti dukrą. Tai renkuosi auginti dukrą“, – sako vyras.
Viktoras sako, kad jiems reikia suremontuoti namo stogą, reikia plytų ir reikia pasistatyti pečių.
Priekaištų dėl nepriežiūros nėra
Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laima Stirbienė tv3.lt patikino, kad V. Kiniulis iš tikro augina neįgalią dukrą ir pats turi neįgalumą, tačiau sakė negalinti atskleisti daugiau informacijos apie asmenį ir taip pat negali raginti žmonių, ar jam padėti, ar ne.
„Mergaitės gyvenamoji vieta yra tikrai nustatyta su tėčiu teismo sprendimu, bet mamai nėra apribota valdžia, ji vaiko neatsisakė. Vyras tikrai negeria ir mergaite rūpinasi. Mergaitė eina į speciąlią mokyklą, nes ji turi sunkų neįgalumą, tai ji darbo dienomis būna toje mokykloje, o kai iš mokyklos tėtis parsiveža dukrytę – savaitgaliais, švenčių dienomis, per atostogas – tikrai ją augina ir rūpinasi sveikatos priežiūra. Šitas vyras skyriui ir seniūnijai yra žinomas, o daugiau mes nelabai galime komentuoti“, – sakė L. Stirbienė.
Ji taip pat patvirtino, kad Viktorui yra nustatytas gana sunkus neįgalumas – jo netektas darbingumas, pasak specialistės, yra 60/70 proc.
Darbas slaugantiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė tv3.lt nurodė, kad slaugantieji kitus asmenys žmonės gali dirbti kitą darbą ir nuo šių metų įsigalioja tokie pakeitimai, palengvinantis galimybes dirbti. Nuo šiol, jei žmogaus darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus atlyginimas, draudimas valstybės lėšomis nebus nutraukiamas.
„Kol kas neradom jokių kitų priežasčių, dėl kurių žmogus negalėtų dirbti. Slauga nėra kažkoks „pirminis“ darbas, ir jis turi visišką teisę dirbti, jei tik yra kas vaiką prižiūri. Slaugos išmoka vis tiek bus mokama, nes ji skiriama slaugomam asmeniui, o ne slaugytojui.
Iki 2017 m. valstybė pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudė tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio minimaliai mėnesinei algai (MMA), tačiau tik tada, jeigu jis neturėjo draudžiamųjų pajamų (t.y., pradėjęs dirbti, nors ir puse etato, žmogus tam laikotarpiui prarasdavo valstybės draudimą). Kadangi yra atvejų, kai slaugantis žmogus neketina visiškai nutraukti darbinių santykių, nori užsiimti individualia veikla, kurią derina su neįgalaus artimojo slauga, ar kt., Valstybinio socialinio draudimo įstatymas papildytas nauja nuostata. Nuo šiol jei slaugančiojo žmogaus draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio MMA sumą, jis draudžiamas sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki MMA socialinio draudimo įmokų sumą“, – raštu pateiktame atsakyme rašė SADM specialistė.
Visgi jeigu slaugančio asmens darbinės mėnesinės pajamos yra didesnės už minimalų mėnesinį atlyginimą, draudimas valstybės lėšomis nutraukiamas. SADM specialistė paaiškina, kad šis draudimas nėra pinigai, kuriuos žmogus gauna į rankas, – tai yra pensijos stažui einantys metai.
Tie, kas norėtų padėti Viktorui Kiniuliui, tai padaryti gali su remonto darbus jam organizuojančia VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ – gerumoranka.eu/
