REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žuvis, matyt, buvo per riebi... Juokauja po lašine, vienoje sostinės veterinarijos klinikų, gulinčio ir sveikatą taisančio katino perso Hermio šeimininkas. Tačiau dar vakar juokinga, kaip sako šeimininkas nebuvo. Vyras spėja, kad katinas savavališkai, niekam nematant, greičiausiai prisiragavo maisto nuo vaišių stalo ir dėl to susirgo.

Žuvis, matyt, buvo per riebi... Juokauja po lašine, vienoje sostinės veterinarijos klinikų, gulinčio ir sveikatą taisančio katino perso Hermio šeimininkas. Tačiau dar vakar juokinga, kaip sako šeimininkas nebuvo. Vyras spėja, kad katinas savavališkai, niekam nematant, greičiausiai prisiragavo maisto nuo vaišių stalo ir dėl to susirgo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vėmė, jautėsi prastai. Atvažiavom pasitikrinti. Nevalgė savo maistelio. Dėl to dabar gauna lašelinę“, - pasakoja katino šeimininkas Dainius.

REKLAMA

Po švenčių, anot veterinarų, kur kas daugiau istorijų, ne kai gyvūnai patys nugvelbia vieną kitą kąsnį nuo stalo, bet kai mylintys žmonės juos prišeria gyvūnams pavojingu maistu. Tai, kas mums skanu - keturkojams gali tapti pražūtinga. Ypač alus, kuri pavyzdžiui šunys dėl jame esančių medžiagų – dievina. O kur dar šokoladas, ar vištienos kauliukai. Sergančiųjų per šventes bent jau šioje klinikoje padaugėja dvidešimčia procentų.

REKLAMA
REKLAMA

„Silkučių užduoda, kurios yra toksiškos ganėtinai, ir prasideda vėmimai, viduriavimai. Su šunimis būna problemos antrą Kalėdų dieną, kai prasideda ten vištienos, antienos, žąsienos kauliukai, visa tai. Tada būna pačios didžiausios problemos – užspringimai, gyvūnai su viduriavimu, arba atvirkštinė reakcija būna – vidurių užkietėjimas. Tad gyvūnams kaulų nerekomenduojama duoti nė truputėlio“, - griežtai moko Jakovo veterinarijos centro vet. gydytoja Indrė Banevičiūtė.

Prieš Naujuosius baiminamasi ir fejerverkų aukų. Į klinikas dažniausiai pakliūva ne sužaloti keturkojai, bet patyrę šoką. Mat kai kurie gyvūnus laikantys šeimininkai nežino, kad vien uždaryti šunį ar katę atokiau nuo sproginėjimų negana. Būtina ir medikamentų suduoti prieš šventinę naktį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra tabletėm, yra skysčiais, yra pastomis. Antidepresiniai, nuimantys stresą. Jie nėra pratę prie to garso pačio. Jie ne šviesyčių bijo, bet tas šūvis... kaip ir visus tarnybinius šunis, gi specialiai treniruoja. Netgi ir tarnybinius šunis specialiai treniruoja, kad prie šūvio priprastų. Sunku pasakyti kas veikia. Jų klausa kai aštresnė... Bet matyt kai išgirsta šūvį jie bėga“, - įspėja gydytoja I. Banevičiūtė.

O atbėgę ne visada elgiasi adekvačiai. Tada tiesiausias kelias – gyvūnų prieglauda. Kaip piktinasi gyvūnų gynėja Danutė, dar ir dėl to po švenčių prieglauda pasipildo tokių augintinių. Nors iš esmės žmonės patys turėtų prisiimti atsakomybę, ir nespjauti į suluošintų keturkojų gydymą. Nesvarbu šuo serga psichine ar kita liga.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų