REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
10
Nakvynės namuose (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Ką valgysite šiandien vakarienei? Lašišos kepsnį, troškintų daržovių, o gal lazaniją? Deja, ne visi Lietuvos žmonės gali sau tai leisti, ypač – mažųjų miestelių gyventojai. Jiems duonelė tikrai nėra saldi. Pažvelkime, kurie Lietuvos miestai gyvena skurdžiausiai.

10

Ką valgysite šiandien vakarienei? Lašišos kepsnį, troškintų daržovių, o gal lazaniją? Deja, ne visi Lietuvos žmonės gali sau tai leisti, ypač – mažųjų miestelių gyventojai. Jiems duonelė tikrai nėra saldi. Pažvelkime, kurie Lietuvos miestai gyvena skurdžiausiai.

REKLAMA

Sunkiausia kaimuose

Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad svarbiausi duomenys, nustatant vargingiausias vietas Lietuvoje, ir yra socialinių išmokų gavėjų ratas, bedarbių skaičius savivaldybėje, nors ir šie duomenys, pastebi specialistas, šimtu procentu realybės neatspindi.

„Pagrindinis dalykas, rodantis skurdo lygį savivaldybėse, yra socialinių pašalpų išdalinimas. Nors, reikia pažymėti, kad tai visiškai neatspindės realybės, nes dabar savivaldybės turi interesą išdalinti kuo mažiau išmokų, nes sutaupyti pinigai lieka joms.

Svarbūs yra ir darbo biržos duomenys, rodantys, kur daugiausiai bedarbių. Šie duomenys nebus tikslūs, nes yra nelegaliai dirbančių asmenų, tačiau tam tikros tendencijos matomos“, – kalbėjo R. Lazutka.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas sakė, kad skurdžiausiai gyvenama tose vietovėse, kur yra neišvystyta pramonė – tai kaimiški rajonai, turintys mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Ten pagrindinės darbovietės, sako R. Lazutka, yra valstybinės įstaigos – savivaldybės, „Sodros“ skyrius, ligoninė, mokykla, poliklinika – taip pat veikiančios lentpjūvės ar ūkininkai, savuose ūkiuose įdarbinantys žmones.

REKLAMA

„Privačių įmonių tose vietose beveik nėra, ten lieka tik prekyba, o paslaugų įmonės mažuose miesteliuose beveik nesikuria. Geriausiu atveju, žmonės, besiverčiantys butų ar automobilių remontu, išsiima verslo liudijimą arba išvis nelegaliai dirba. Tad privatus verslas ten labai labai menkas“, – kalbėjo R. Lazutka.

Atgimimas sunkiai tikėtinas

Ekonomistas sako, kad vargiai įmanomas variantas, kad kaimai ir miesteliai Lietuvoje atgimtų, nes visgi rinkos ekonomika turi tendenciją koncentruotis stambiausiuose miestuose, kur yra daugiausiai gyventojų, išgalinčių nusipirkti paslaugas ir produktus.

REKLAMA
REKLAMA

Vienintelė galimybė, sako R. Lazutka, jeigu žmonės keltųsi gyventi į gamtą, kaimelius, kur švaresnis oras, ir dirbtų iš namų, tačiau šis reiškinys Lietuvoje nėra įgavęs didelio pagreičio.

„Rožinių svajonių dėl provincijos nereikėtų puoselėti. Nebent jeigu žmonės dirbtų nuotoliniu būdu, iš namų, jei galėtų keltis į kaimus ir miestelius, kur yra graži gamta. Šita galimybė yra, tačiau kol kas tokių žmonių mažai – nors internetas jau nemažai metų yra išsivystęs, tačiau žmonių, dirbančių iš namų, daug nėra“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kalvarijos, Lazdijai, Zarasai…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiausiai socialinių pašalpų (procentais nuo gyventojų skaičiaus) šių metų pirmą pusmetį gavo Kalvarijos savivaldybės gyventojai – tokių buvo 9,4 proc. Antroje vietoje rikiuojasi Lazdijų rajonas, kurio 8, 9 proc. visų gyventojų gavo socialines pašalpas. Kita nesaldi vieta Lietuvoje – Šalčininkų rajonas: čia 7,9 proc. gyventojų buvo socialinių pašalpų gavėjai. Ketvirtas didžiausias pašalpų gavėjas – Zarazų rajonas, kuriame 7,6 proc. gyventojų gauna šias pašalpas. Tiek pat pašalpų gavėjų buvo ir Pagėgių savivaldybėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertinant pagal nedarbo lygį, didžiausią bedarbių armiją (procentais) turi Kalvarijos savivaldybė – 14,1 proc. Antra, su 14 proc. bedarbių, rikiuojasi Lazdijų savivaldybė. Zarasų savivaldybės gyventojai, su 13,5 proc. bedarbių, taip pat užimtumu labai nesidžiaugia. Ignalinos rajono savivaldybė, su užsidarinėjančia atomine elektrine, turi 13,3 proc. bedarbių. Penktoje vietoje pagal bedarbių skaičių – Kelmės savivaldybė, kurioje Darbo biržo duris varsto 12,3 proc. gyventojų.

Dar vienas rodiklis, rodantis, kur žmonės gyvena sočiausiai, yra vidutinis darbo užmokestis. Mažiausias vidutinis darbo užmokestis šalyje yra Šalčininkų raj. savivaldybėje – 557,9 eurai (bruto) arba 449,1 eurai (neto). Antra šioje nesmagioje lentelėje rikiuojasi Kalvarijos savivaldybė, kur žmonėsvidutiniškai uždirba 562,5 eurus (bruto), o „į rankas“ tai būtų 452,3 eurai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje žmonės vidutiniškai „ant popieriaus“ uždirba 577,9 eurus (arba 463,3 eurus „į rankas“). Lazdijų rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis yra 581,1 euras („ant popieriaus“) arba 465,5 eurus „į rankas“. Ne pyragai ir gyvenantiems Palangos miesto savivaldybėje, nors šalia ir jūra ošia. Vidutinis atlyginimas čia tesiekia 583,8 eurus (bruto) arba 467,4 eurus (neto).

REKLAMA

Lietuvos statistikos departamento ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialist Birutė Stolytė tv3.lt nurodė, kad disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,7 proc., kituose miestuose – 25,1 proc.), kaime – 30,6 proc. Palyginti su 2014 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 1,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,1 procentinio punkto), o kaime – 5,1 procentinio punkto.

Pačių skurdžiausių parama nepasiekia

Maisto banko Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius tv3.lt papasakojo, kad Maisto bankui pačias skurdžiausias Lietuvos vietoves pasiekti sunku, nes jos yra toliau nuo pagrindinių centrų, o papildomos technikos gabenti maistą į kaimus ir jį ten atitinkamose patalpose su šaldytuvais palikti, trūksta.

REKLAMA

„Maisto bankas su partneriais dirba 74 miestuose, tačiau mes neapimame visos Lietuvos ir nevienodu intensyvumu pagalbą teikiame. Pats didžiausiais skurdas yra kaimiškose vietovėse. Ten Maisto banko parama sunkiai pasiekia – kai kur bendradarbiaujame su bendruomenės ir seniūnais, bet daugiausiai mūsų lėšų surenkama didžiuosiuose miestuose ir didesnė maisto dalis tenka aplinkiniams rajonams ir miestų gyventojams, nes daugiau kaip pusė maisto yra greitai gendantys, juos reikia suvartoti ar techniškai apdoroti dar tą pačią dieną. Todėl mūsų iššūkis yra apsirūpinti technika ir patalpomis, kad tas maistas pasiektų atokiausias vietoves“, – kalba V. Ilgius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pažymi, kad kaimuose taip pat trūksta šaldiklių ir šaldymo spintų, kur būtų galima laikyti maisto produktus.

Maisto surenkama daugiau

Visgi V. Ilgius džiaugiasi, kad su didžiaisiais prekybininkais kuo toliau, tuo sklandžiau vyksta bendradarbiavimas ir jie atiduoda arba paskutinės galiojimo dienos maistą, arba dėl kosmetinių priemonių netinkančias parduoti daržoves ir vaisius, taip pat atiduodama duona.

„Pernai mes surinkome 6161 t. maisto, užpernai – virš 4000 t., o šiemet planuojama pasiekti 7400 t. ribą. Tam, kad gautum Maisto banko paramą, pajamos vienam šeimos nariui, skaičiuojant dar litais, turi neviršyti 525 (152 eurai) litų, o jeigu asmuo gyvena vienas – 700 litų (203 eurai). Aišku, galima daryti išimtis, jeigu žmonių išlaidos yra gerokai didesnės nei įprastai“, – sako jis.

V. Ilgius nurodo, kad paramos gavėjų skaičius per pastaruosius kelerius metus beveik nesikeičia. Užpernai buvo 272 tūkst. asmenų, o pernai – 270 tūkst.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų