Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Pavyzdžiui, pirmosios keturios partijos (TS–LKD, LVŽS, LSDP, LRLS) pasisako už mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau jų požiūriai išsiskiria PVM atžvilgiu. Konservatorių programoje nenumatyta taikyti lengvatinio PVM ar mažinti bendrą PVM tarifą – net galima suprasti, kad jie nieko prieš automobilių ar turo mokestį. Štai liberalai PVM tarifą nori mažinti iki 18 proc., o socialdemokratai ir valstiečiai nėra įtraukę konkrečių nuostatų, tačiau anksčiau socialdemokratai pasisakė už lengvatinį PVM mėsai.
Konservatorių programoje pažymėta, kad mokesčiai Lietuvoje, ypač ES kontekste, tikrai yra maži (pelno mokestis) arba apskritai beveik neegzistuojantys (turto mokesčiai, automobilių mokesčiai). Tad galima tikėtis ir svarstymų dėl šių mokesčių įvedimo. Tuo tarpu valstiečiai ir liberalai pasisako prieš automobilių apmokestinimą.
LVŽS savo programoje taip pat užsimojo iki 15 proc. sumažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje. Kitos partijos tokių reguliacinių priemonių nenurodė.
Sutarimą konservatoriai su valstiečiais galėtų rasti alkoholi kontrolės klausimu. Konservatoriai siūlo didinti akcizą ir steigti specialiąsias parduotuves, tuo tarpu valstiečiai – kurti valstybės monopolį. Tad derybomis kompromisą šioje srityje pasiekti būtų nesunku.
Lietuvos socialdemokratų partija nurodo, kad didins neapmokestinamų pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus, mokestinę paramą asmenims, gaunantiems mažesnes nei vidutines pajamas, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) tiksliai neįvardija, bet taip pat nurodo mokesčių, mokamų nuo mažiausių pajamų mažinimą.
Gitanas Nausėda: nėra punktų, kurie visiškai užkirstų galimybes bendradarbiauti
Nors visi pateikia, kad darbo jėgos apmokestinimas turėtų mažėti, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda svarsto, į kokį įpakavimą šis pasiūlymas bus pateiktas. Tikėtis, kad šie mokestiniai praradimai būtų kompensuojami vien ekonomikos augimo pasekmėmis – naivu.
„Reikėtų kalbėti apie galimą kompensavimą kitomis priemonėmis – NT ir automobilio apmokestinimą. Konservatoriai nepasisakė prieš juos, valstiečiai nepritaria automobilių mokesčiui. Tada reikėtų kalbėti apie mokesčių bazės didinimą ir galimą kovą su šešėline ekonomika, bet, kiek žinau, valstiečiai norėdami sujungti „Sodros“ įnašus ir gyventojų pajamų mokestį į vieną, kalba apie tam tikrą tarifo mažinimą, kuris lemtų mažesnį apmokestinimą. Klausimas ,ar konservatoriai dėl to turėtų prieštarauti. Manau, kad tikrai ne, nes ši idėja mokesčių sujungimo jau ganėtinai sena“, – scenarijus svarsto ekonomistas.
Dėl PVM tarifo ekonomistas irgi nemato problemų, nebent liberalai turės atsisakyti savo idėjos, nes būtų jaunesnieji koalicijos partneriai
„Kitos partijos skeptiškai vertina PVM tarifo mažinimą, nes tai reikštų dideles mokesčių netektis, o jas kompensuoti būtų sudėtinga. Be to abejotina, ar įmanoma būtų įgyvendinti darbo mokesčio naštos mažinimą. Nemanau, kad šiuo metu tai prioritetinės eilės klausimas“, – svarsto G. Nausėda. Programų nesuderinamumas pastebėtas ir Visagino atominės elektrinės klausimu. Visgi ekonomistas mano, kad TS–LKD šio projekto rėmimas nėra besąlygiškas ir kategoriškas.
„Jei jie susidurtų su kategorišku partijų pasipriešinimu, veikiausi viskas virstų drungnais mėginimais imituoti šio projekto tąsą, bet ilgainiui kaip miražas jis išnyktų. Dabar nelabai matau galimybių jį įgyvendinti, kadangi 2–3 metai, kada jį buvo galima išjudinti, buvo praleisti diskutuojant, kuriant bendras įmones, įtikinėjant regiono partnerius ir galiausiai nelabai kas išėjo. Praėjusią kadenciją buvo labiau i atominės energetikos plėtros imitavimas“, – sako ekonomistas.
Nors nėra punktų, kurie užkirstų bendradarbiavimą tarp TS–LKD ir LVŽS, lygiai taip pat jų nėra ir tarp LVŽS ir LSDP programų.
„Dėl to abi koalicijos yra įmanomos. Skiriasi liberalų, bet jei eina kalba apie LVŽS ir TS–LKD koaliciją, tai liberalų sąjūdžio dalyvavimas net nėra būtinas. Manau, kad įvertinę šitas aplinkybes, liberalai turėtų būti nuolaidesni“, – įvertina partijų padėtį G. Nausėda.
Rūta Vainienė: valstiečiai – antra „Drąsos kelio“ partija
Ekonomistė Rūta Vainienė griežtai vertina LVŽS patekimą į Seimą. Pasak jos, jų programa labiau tinka prie socialdemokratų, tačiau realybėje patys socialdemokratai elgiasi priešingai jų partijai būdingoms vertybėms.
Tačiau abstrakčios frazės programoje rodo, kad valstiečiai koaliciją gali sudaryti su bet kuria partija, nes jiems lengva prisitaikyti.
„Pas juos labai mažai konkrečių dalykų. Reiškia, kad jie buvo linkę eiti į koaliciją su bet kuo. Tikrai ne nuostatos bus pagrindinės derybų objektas. Jiems tik rūpi Darbo kodeksas, mokinio krepšelis ir mažmeninė prekyba. Keli aiškūs punktai. O visais kitais jie gali nueiti kur nori“, – teigia ekonomistė.
Darbo kodeksas – iš ties itin aštri tema. LŽVS nori jį taisyti, TS–LKD nors pasisakė už liberalesnius darbo santykius, taip pat pritarė ir prezidentės veto. O liberalai ir socialdemokratai pasisako už naująjį Darbo kodeksą.
Tačiau R. Vainienė pabrėžia, kad net su liberalais valstiečiai galėtų suderinti savo programą, nes pačių liberalų programa nėra kategoriška.
„Kalbant apie pensijas, yra tik žodžiai pertvarkyti, bet kaip, nurodyta nėra. Pats Jakeliūnas sakė, kad ne taip buvo suprastas ir nenori antros pensijų pakopos atsisakyti. Susidarau įspūdį, kad LVŽS pasilieka erdvę eiti ir į kairę, ir į dešinę. Nori vaizduoti, kad yra valstiečių partija, bet jie atstovauja iš esmės nacionalistus“, – mano ekonomistė.
Jos nuomone, ši partija sužaidė protesto nuotaikomis ir primena „Drąsos kelio“ partiją.
„Tikrai tikiu, kad pradėję dirbti Seime, po 2–3 metų išsilakstys po kitas partijas“, – prognozuoja – R. Vainienė.
Žygimantas Mauricas: gali kilti nesutarimų dėl žemės ūkio
Apskritai žvelgiant į partijų programas matyti, kad konservatoriai labiau susitelkia ties užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą, tačiau ambicingų pokyčių mokesčių politikoje daryti nežada. Valstiečiai mažindami darbo jėgos apmokestinimą, galimai norėdami kompensuoti praradimus, padidins kitus mokesčius, tačiau tai neprieštarauja konservatorių ideologijai, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kažkiek iškrenta iš konteksto liberalų programa, nes didžia dalimi jie siūlo mokesčių mažinimą: ir akcizus, ir pridėtinės vertės mokestį mažinti, ir gyventojų pajamų mokestį, darbo apmokestinimą, NPD sulyginti su MMA. Gal trūksta prioritetų kažkiek, bet pagal tai, kad darbo apmokestinimas būtų mažesnis, programos sutampa. Ir, keisčiausia, socialdemokratų iš dalies irgi. Jų mokestinė ir ekonomikos politika daug kuo panaši. Jei žiūrėti atidžiau į programą, tada atsiranda ir progresiniai mokesčių tarifai, ir didesnis perskirstymas, ir lengvatos įvairios“, – komentuoja ekonomistas.
LVŽS programoje daug dėmesio skiriama regionams, siūloma diferencijuoti mokesčius, taip skatinant žmones kurtis ne didmiesčiuose. Ž. Maurico nuomone, tai gali įvesti tam tikro subjektyvumo ir korupcijos. Tuo tarpu konservatorių programoje nurodoma, kad mokestinė sistema turi būti kuo paprastesnė.
„Tiesą sakant, kad mokestinė sistema turi būti paprasta teigia ir valstiečiai. Iš esmės jų programa pati su savimi pykstasi. Pavyzdžiui, socialdemokratų irgi yra populistinių – apmokestinti prabangos prekes, bet nėra apibrėžimo, kas tai – vienam vienos prekės yra prabangos, kitam juk ne.
Galimas daiktas, kad taip pat dėl žemės ūkio nesutars. Ten valstiečiai turi tokių populistinių pasiūlymų. Klausimas, ar bus bandoma proteguoti vieną ar kitą sritį, ar bus tos strategijos formavimas atiduodamas į profesionalų rankas. Būtų iš vis gerai kad LVŽS nepretenduotų į Žemės ūkio ministeriją. Tai būtų kompromisas, nes per daug susiję ir pradėtų kristi tam tikras šešėlis“, – mano ekonomistas.
Dėl šios priežasties, kaip bus vykdomos programos, priklausys ir nuo to, kas valdys ministerijas.
Antrasis rinkimų turas vyks spalio 23 dieną. Pirmuoju turu daugiausia mandatų gavo TS–LKD – 20 daugiamandatėje ir 1 viemandatėje Antakalnio apygardoje. Antrieji LVŽS – 19 mandatų, LSDP – 13, LRLS – 8, LLRA – 5 ir 2 vietos vienmandatėse, TT – 5 mandatai.
