XIX a. pradžioje Bistramų valdas apjungė Karolis Bistramas iš Karaliavos. Pastarojo sūnus Karolis (1819–1887), Upytės pavieto bajorų maršalka, vedė Zofiją Mineikaitę ir kraičio gavo Upytės bei Stultiškių dvarus su keletu mažesnių palivarkų. Dvarus paveldėjęs jo sūnus Vladislovas nelabai domėjosi savo plačių valdų administravimu.
Žiemas jis dažniausiai su šeima praleisdavo Varšuvoje. Jis mirė 1918 m. V. Bistramas buvo vedęs Kamenskaitę, su kuria susilaukė 8 vaikų: sūnų Vladislovo, Kazimiero, Karolio ir Tadeušo bei dukterų Gabrielės, Jadvygos, Michalinos ir Irenos. Bistrampolį paveldėjęs Tadeušas Bistramas vedė Mariją Meištavičiūtę iš Pajuosčio. Tarpukariu jis gyveno lenkų okupuotame Vilniuje. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, savininkais nurodyti jo įpėdiniai.
Susikurti turtus atitinkančią rezidenciją Bistramai susirūpino apie XIX a. vidurį. Naujieji mūriniai dvaro rūmai užbaigti statyti 1850 metais. Viso dvaro ansamblio kūrimas kartu su parko įrengimu užtruko iki 1863-ųjų. Parke buvo iškasti tvenkiniai, per kuriuos įrengti tilteliai. Dviejų aukštų mūriniai rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade pastatyti vakarinėje parko dalyje. Jų pirmasis aukštas buvo skirtas administracijai. Be to, čia buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę užėmė didelė salė, kitą – pusiau apskriti skliautai dalijo į dvi nelygias dalis.
Iš holo į antrąjį aukštą vedė akmeniniai laiptai. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Joje iš tamsaus ir šviesaus medžio įvairiais raštais bei žvaigždžių motyvais sukomponuotas parketas. Kituose kambariuose buvo medinės lakuotų lentų grindys. Dviejuose kambariuose buvo židiniai, o kituose – stačiakampės ar trikampės glazūruotų koklių krosnys. Rūmuose buvo Liudviko XVI stiliaus, empyro bei Liudviko Filypo laikų baldai. Buvo nemažai meno kūrinių, ginklų, vertingas giminės archyvas.
Bibliotekoje buvo apie 2000 knygų. Meno vertybių likimas nežinomas. Daug jų galėjo dingti Pirmojo pasaulinio karo metais. Dvaras merdėjo ir tarpukariu, nes dėl savo antilietuviškos orientacijos Tadeušas Bistramas su šeima gyveno Vilniuje. Po karo dvaras priklausė Panevėžio hidromelioracijos technikumo tarybiniam ūkiui, vėliau – Uliūnų tarybiniam ūkiui. Iširus kolūkinei sistemai, dvaras kurį laiką buvo be šeimininko. 1997 m. Bistrampolio dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. Nuo 2003 m. dvaru rūpinasi VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras.
Daugiau sužinoti apie įdomiausias Lietuvos vietas galite ČIA!
