Įstatymų spragos: girti vairuotojai galės likti iš viso nenubausti

Panašu, kad pražūtingų avarijų išgąsdintų politikų užmojis girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą gali virsti visišku fiasko. Aiškėja, jog įstatymuose paliktos landos, kuriomis pasinaudoję neblaivūs už vairo policijai įkliuvę kelių gaideliai galės ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir iš viso likti nenubausti.

Policija nuotr. Broniaus Jablonsko
22

Nuo šių metų balandžio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kuria numatoma vairuotojus, kuriems nustatomas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, traukti ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. Pagal praėjusiais metais Seimo priimtą Baudžiamojo kodekso (BK) pataisą numatyta, kad tokie asmenys bus baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

REKLAMA

(22 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Reidas Vilniuje

Šiuo metu numatyta, kad vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą po eismo įvykio jam iš karto fiksuojamas sunkus girtumo laipsnis (nuo 2,5 prom.) ir jis baudžiamas bauda nuo 579 iki 868 Eur arba nuo 10 iki 30 parų arešto bei vairuotojo pažymėjimo atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

VairuotojaiInfographic

Tuo metu nuo balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK), kuris pakeis dar nuo sovietinių laikų galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, numatyta, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą numatoma administracinė atsakomybė, tai yra bauda nuo 300 iki 450 Eur.

(50 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Reidas Vilniuje: girtų vairuotojų nebėra, siautėja girti keleiviai

Taigi girtas vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūnų, gali tiesiog atsisakyti tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu – tuomet jis bus patrauktas administracinėn atsakomybėn ir bus nubaustas pinigine bauda. Jei neblaivus vairuotojas pasitikrins blaivumą ir „pripūs“ daugiau negu 1,5 promilės, jam grės kur kas didesnė nuobauda, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir galbūt net kalėjimas.

Gali išsisukti visiškai

Portalo tv3.lt kalbintas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas aprašytą situaciją, kai girtas vairuotojas, atsisakydamas tikrintis blaivumą, iš esmės išvengs baudžiamosios atsakomybės ir atsipirks tik bauda, vertino kaip realiai gresiančią problemą.

REKLAMA

„Mūsų supratimu, problema atsiras, nes už atsisakymą tikrintis blaivumą yra administracinė atsakomybė švelnesnė ir tada mes matome čia grėsmę, kad žmogus vairuoja neblaivus, žino, kad yra išgėręs nemažai, jį sustabdo policija, prašo pasitikrinti neblaivumą, prašo pūsti į alkotesterį ir sako, kad nesitikrins. Ir tada tas atsisakymas vertinamas kaip administracinė atsakomybė, išvengiant baudžiamosios atsakomybės“, – aiškino T. Žilinskas.

VRM atstovas atskleidė, kad nuo balandžio 1 d. įsigaliosianti tvarka turi dar didesnių spragų. Anot T. Žilinsko, visiškai realu, jog net ir policijos pareigūnams vairuotojui nustačius daugiau negu 1,5 prom. girtumą, asmuo galėtų iš viso išvengti atsakomybės.

„Asmenys gali išvengti ir baudžiamosios, ir administracinės atsakomybės, ir likti apskritai nenubaustais už vairavimą išgėrus.

Pagal baudžiamąją teisę, asmens apsvaigimas nuo alkoholio yra nustatomas pagal alkoholio koncentraciją kraujyje, o tai yra kraujo mėginio ėmimas. O administracinėje teisėje nustatomas neblaivumas pagal koncentraciją ir kitose organizmo terpėse, tai yra iškvėptame ore. Taigi galima tokia situacija, kai policijos sustabdomas neblaivus asmuo, jis sutinka tikrintis neblaivumą alkotesteriu ir, tarkime, „pripučia“ į alkotesterį daugiau negu 1,5 promilės, bet toliau atsisako važiuoti į medicinos įstaigą ir tikrintis alkoholio koncentraciją kraujyje. Tada asmuo, mūsų supratimu, tikriausiai liktų nenubaustas apskritai.

Asmuo alkotesterio parodymus teisme gali užginčyti, o teismas, siekiant pritaikyti baudžiamąją atsakomybę, negali nuteisti asmens tik pagal alkotesterio duomenis“, – pasakojo pašnekovas.

REKLAMA

Anot VRM atstovo, šiuo metu nėra jokių priemonių priversti vairuotoją pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje.

Tikisi, kad išgelbės pasikeitusi praktika

VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktorius T. Žilinskas teigė, jog Seimo nariai, priimdami įstatymo pataisas, apie šias grėsmes buvo perspėti.

„Pas mus įstatymų leidėjas yra Seimas ir, kiek man yra žinoma, Seime buvo diskutuojama ir sakoma, kad gali būti tokia grėsmė. Kodėl taip atsitiko, man sunku paaiškinti. Tikrai negaliu paaiškinti Seimo motyvų ir to sprendimo, nes ekspertai apie grėsmes perspėjo“, – aiškino T. Žilinskas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad parlamente, priimant BK pataisas ir ANK, su ekspertais buvo diskutuojama dėl situacijų, kuomet prie vairo girti pričiupti vairuotojai gali mėginti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Parlamentaras vylėsi, kad vairuotojai, vengdami baudžiamosios atsakomybės už vairavimą išgėrus, nesinaudos galimybe atsisakyti tikrintis blaivumą, mat už tai be numatytos piniginės baudos grės ir teisės vairuoti atėmimas.

„Tais atvejais, kai atsisako tikrintis blaivumą visiškai, tai nuobaudos suma, prilyginta tai pačiai kaip dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse už vidutinį arba sunkų girtumą bei grės teisės vairuoti atėmimas iki 3 metų“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

TTK vadovas teigė tikintis, kad girtiems vairuotojams laviruoti tarp įstatymų ir likti nenubaustiems neleis pasikeitusi policijos pareigūnų darbo praktika.

REKLAMA

Policijos pareigūnai eismo įvykio metu turėtų privalomai tikrinti blaivumą ir vežti vairuotojus į medicinos įstaigą, kad būtų paimtas kraujas, nepaisant jų nuomonės. [...]


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų