REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kova su klimato atšilimu

Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Bendra viso pasaulio problema – globalinis klimato atšilimas. Kadangi šis reiškinys ne tik pakeis pasaulį gamtiniu aspektu, bet ir palies šalių ekonominius bei politinius interesus, svarbu, kad kovos su klimato atšilimu būdai ir reikalavimai būtų panašūs visiems – tiek mažoms valstybėms, tiek galingiausioms pasaulio šalims, ir netaptų didžiųjų valstybių interesų karu ar žaidimu „į vienus vartus“. Be to, tik suvienijusi jėgas žmonija galės pasiekti rezultatų kovojant su savo pačių sukeltais padariniais: pasauliniam atšilimui daugiausia įtakos daro žmogaus veikla.

Bendra viso pasaulio problema – globalinis klimato atšilimas. Kadangi šis reiškinys ne tik pakeis pasaulį gamtiniu aspektu, bet ir palies šalių ekonominius bei politinius interesus, svarbu, kad kovos su klimato atšilimu būdai ir reikalavimai būtų panašūs visiems – tiek mažoms valstybėms, tiek galingiausioms pasaulio šalims, ir netaptų didžiųjų valstybių interesų karu ar žaidimu „į vienus vartus“. Be to, tik suvienijusi jėgas žmonija galės pasiekti rezultatų kovojant su savo pačių sukeltais padariniais: pasauliniam atšilimui daugiausia įtakos daro žmogaus veikla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atmosferą teršia visos šalys

Daugiausia teršalų į atmosferą išmeta JAV (20 proc.) ir Kinija (15 proc.). Iširus Sovietų Sąjungai, didelė dalis Rusijos pramonės žlugo, bet šalis išlieka trečia didžiausia atmosferos teršėja. Šiaip ar taip, Rusija ratifikavo Kioto protokolą, be to, išskiria mažiau CO2, nei numatyta minėtame dokumente. Į labiausiai Žemę teršiančių valstybių penketuką papuola ir Indija bei Brazilija. Nors dėl skirtingų priežasčių, tačiau didžiausios teršėjos yra ekonomiškai išsivysčiusios (didelė gamyba, klestintis vartojiškumas ir komforto kūrimas bet kokia kaina) ir besivystančios (pasenę įrenginiai ir mechanizmai, kylanti gamyba, pasenusių buitinių ir transporto priemonių naudojimas) šalys. Pastaruoju metu nuspręsta, kad besivystančios ir skurdžios šalys prie klimato atšilimo mažinimo prisidės palaipsniui.

REKLAMA

Kas ką daro

Didžiausia atsakomybė tenka išsivysčiusioms šalims. Nors JAV klimato kaitos politikoje svarbi figūra yra Prezidentas, taip pat Atstovų rūmai ir Senatas, o Europoje šią problemą bendru sutarimu sprendžia Europos Sąjunga (ES), tikslai yra bendri, o kovos su klimato atšilimu metodai – panašūs. Pavyzdžiui, taršos leidimai, švari plėtra, atsinaujinančių gamtos išteklių (saulės, vėjo ir kt.) naudojimas, žemės ūkio keitimas, transporto sferos reguliavimas. Dėmesys atkreipiamas tiek į stacionarius, tiek į mobilius taršos šaltinius. Be to, vieningai sutariama, kad žmonėms teks išmokti gyventi pakitusiomis sąlygomis (kad atšilimo padarinius jaučiame jau dabar, nėra abejonių), taip pat prie pakitusių sąlygų reikės prisitaikyti ir šalių ekonomikai bei politikai. Kinija įsipareigoja riboti atmosferos taršą ateityje, po 2030 metų. Tai yra gana nemažas postūmis, nes iki šiol ši gigantė ne kažin kiek prisidėjo prie klimato atšilimo stabdymo. B. Obama teigia, kad tai turės teigiamą postūmį JAV ir Kinijos santykiams. Žinoma, ir visam pasauliui, nes Kinija – antra šalis po JAV, ypatingai teršianti atmosferą.

REKLAMA
REKLAMA

JAV peržiūrės CO2 standartus senų ir naujų atominių elektrinių, nes jos yra didžiausias šaltinis, išskiriantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD). Nors šalia Lietuvos ims veikti Baltarusijos ir Rusijos atominės elektrinės (ir mūsų pačių Ignalinos) Europoje naujų atominių elektrinių statoma palyginti nedaug. Daugeliu atvejų sutampa ir pagrindiniai JAV bei ES šalių ŠESD šaltiniai. Tai būtų transporto ir pramonės sektoriai, žemės ūkis, elektros energijos gamyba, buitis ir kt.

Tiek JAV, tiek ES tikslas tas pats – siekiama kiek įmanoma sumažinti klimato atšilimą, o tam reikia riboti ŠESD patekimą į atmosferą. ES parengė strategiją „Europa 2020“, kurios tikslas – ŠESD į atmosferą išmesti 20 proc. mažiau, 20 proc. naudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių gamtos išteklių ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. JAV išsikėlė naują tikslą – iki 2025 m. ŠESD sumažinti 26–28 proc. (anksčiau buvo kalbama tik apie 17 proc.). Tačiau Aplinkos ministerijos Klimato kaitos aplinkos skyriaus vedėja S. Znutienė pastebi, kad lyderė šioje srityje yra tikrai ne JAV, o ES. „Amerikos planai yra mažiau ambicingi, jų atskaitos taškas yra 2005 metai, tuo tarpu ES – 1990 metai. Amerika kelia tikslus iki 2025 metų, o ES – iki 2030 m.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galbūt JAV įsipareigojimai ir atrodo ambicingi, tačiau reikia nepamiršti, kokia tai didelė šalis, ir kiek gali lemti. Be to, Amerika neratifikavo antro Kioto protokolo 2012 metais, o ES jo laikosi. JAV labiau saugo savo ekonomiką ir yra atsargesnė pasauliniu mastu kalbant apie įsipareigojimus“, – esminius skirtumus vardija specialistė. Atrodytų, kad didelės ir daugiau teršiančios valstybės turėtų įsipareigoti daugiau, tačiau kol kas taip nėra.

Galima pasidžiaugti, kad kaip ES narė Lietuva taip pat yra pasirašiusi Kioto protokolą ir laikosi visų įsipareigojimų. Per metus Lietuvoje išmetamas ŠESD sudaro 0,05 proc. pasaulinio kiekio. Tai yra mažai, todėl tikėtina, kad Kioto protokolo reikalavimą įvykdysime. O ar bus pasiektas bendras tikslas, priklausys nuo visų šalių pastangų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų