Europos Komisijos (EK) Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, per Europos Sąjungoje (ES) per metus išmetama per 100 mln. tonų maisto ir, jei nebus imtasi jokių priemonių, iki 2020 m. išmetamo maisto dalis išaugs iki 126 mln. tonų per metus. Tuo tarpu visame pasaulyje išmetama ir iššvaistoma maždaug trečdalis žmonėms tinkamo naudoti maisto, o tai sudaro 1,3 bln. tonų per metus.

Maisto švaistymas (nuotr. Fotolia.com)

Maisto švaistymas (nuotr. Fotolia.com)

Mokslininkai neabejoja, kad jei maisto atsargos būtų naudojamos racionaliau, jomis pavyktų ne tik pamaitinti didelę dalį Žemės gyventojų, bet ir sumažinti pasauliui gresiančius klimato kaitos pokyčius.

Maistą švaisto ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys

Tirdami maisto švaistymo priežastis, EK specialistai nustatė, kad švaistomo maisto ir jų atliekų kiekiai išsivysčiusiose bei besivystančiose šalyse yra panašūs, tačiau skiriasi jų atsiradimo priežastys. Besivystančiose šalyse daugiau kaip 40 proc. maisto atliekų susidaro derliaus nuėmimo ir produktų apdorojimo metu, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse tiek maisto netenkama tada, kai maistas pasiekia prekybininkus ir vartotojus.

REKLAMA

Pastebėta, kad maistas švaistomas įvairiose maisto tiekimo grandyse: ūkyje, gamyboje, parduotuvėse, restoranuose, valgyklose, namuose. Dažniausiai tai nutinka, kai maisto gamintojai nesugeba apskaičiuoti rinkos poreikio, prastai sandėliuoja, sugadina produktus, vartotojams siūlo akcijas, per kurias įsigyjama maisto, kurio nebesugebama suvartoti ir pan.

Nesuvartotas maistas iš lentynų keliauja tiesiai į šiukšliadėžes, o vėliau – sąvartynus, kuriuose teršia vandenį ir žemę, o taip pat pūdamas „gamina“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas, metaną. Ir jei kai kurias kitokio pobūdžio atliekas įmanoma perdirbti, maisto šiukšles gali padėti sumažinti tik sąmoningi visuomenės veiksmai.

Judėjimas – prieš antivartotojiškumą

Tam pritaria ir vilnietė Rūta, prieš kelerius metu įsijungusi į fryganų – judėjimą. Pagrindinė šio judėjimo idėja – propaguoti antivartotojišką gyvenimo būdą, kovoti su pertekliuje gyvenančios visuomenės ydomis. Viena tokių ydų – maisto švaistymas. Rūta su ja kovoja rausdamasi ir ieškodama išmesto, tačiau dar tinkamo vartoti maisto po prekybos centrų konteinerius.

„Fryganai, skirtingai nei dažnai teigiama, nėra asocialūs asmenys. Atvirkščiai, - suvokiame kokiame pasaulyje gyvename ir stengiamės elgtis atsakingai su aplinka, - sako ji. - Nepatikėsite, kiek kai kurių prekybos centrų konteineriuose guli dar visiškai panaudojamo maisto: bandelės, daržovės, vaisiai, įvairios kruopos ir dar daugybė kitų gėrybių. Tai valgymui visiškai tinkami produktai, išmesti dėl tokių smulkmenų kaip pažeista pakuotė, sugadinta išvaizda ir pan.“

REKLAMA

Rūta neslepia, kad dažnai konteineriuose pasitaiko ir buityje panaudojamų daiktų – visiškai nauji batai, virtuvės rakandai ar net rūbai su mažu broku, kurį ištaisius, niekas nepasakys, kad jie – rasti šiukšlių krūvoje.

„Pačios radybos dažnai man sukelia dvejopus jausmus: iš vienos pusės džiugina, iš kitos – liūdina, nes akivaizdžiai byloja, kad mūsų visuomenė dar labai toli nuo atsakingo, ekologiško gyvenimo būdo ir labai baisu, kad tas vartotojiškumas mus ir sunaikins“, - teigia mergina.

Neigiamus padarinius sulėtins atsakomybė ir mąstymas

Dėl per didelių išmetamo maisto kiekių, ES institucijose vis drąsiau kalbama apie privalomą maisto atliekų auditavimą ir didesnį maisto atliekų apmokestinimą. Europos Parlamentas nurodė šalims narėms iki 2020 m. šalims narėms sumažinti išmetamo maisto kiekius bent 50 proc.

Lietuva - viena daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. ES statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, tai 2013 m. sudarė iki 64 proc. visų šalyje tvarkomų atliekų. Tuo tarpu sąvartynai yra viena pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų priežastis.

Ir visai nebūtina tapti fryganu ir raustis dar panaudojamo maisto konteineriuose, tačiau mažinant atliekų kiekius, vartotojiškumą galima sulėtinti visus neigiamus padarinius. Tai padaryti galima planuojant savo pirkinius ir jiems skirtą biudžetą, kontroliuojant jų galiojimo datas, perkant tik sveikus maisto produktus, auginant savo daržą ir pan.

Logotipas aplinkos

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Barsuko ir vilkų akistata (nuotr. VSAT)
„Senolių išmintis byloja: jei barsukas išlenda iš olos ir išsigąsta savo šešėlio, žiema dar tęsis. Jei neišsigąsta – pavasaris jau ne už kalnų. Nežinome, bijojo savo ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų