Europos Komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už 12 proc. viso anglies dioksido kiekio Europos Sąjungoje. „Mastai, išties, globalūs, – sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir Klimatologijos katedros doktorantė Lauryna Šidlauskaitė. – Tačiau ne tik automobilių išmetamosios dujos daro įtaką klimato kaitai, bet ir gamyklos, kuriose gaminamos šios transporto priemonės.“
Draugiškiausi gamtai
Nėra transporto priemonės, kuri visiškai nedarytų jokios įtakos klimatui ir aplinkai, kadangi jos visos gaminamos gamyklose. „Norint pagaminti bet kokį produktą yra deginamas kuras. Jei kalbėsime apie priemones, kurios tiesiogiai neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų – dviračiai būtų labiausiai draugiški gamtai“, – teigia transporto meteorologė L.Šidlauskaitė.
Svarbu ir tai, jog dviratis ne tik nekenkia klimatui, bet ir pačiam žmogui. Jis neišskiria jokių toksinų ir nesukelia jokios taršos. Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkai nustatė, kad keleiviai automobiliuose ir viešajame transporte kenksmingų medžiagų įkvepia žymiai daugiau nei dviratininkai važinėdami miesto gatvėmis.
Manoma, jog dviratininkai įkvepia mažiau kenksmingų dalelių, nes jie važiuoja kelkraštyje arba dviračių takais. Prie viso to, kaip ir bet kuri aktyvi veikla, taip ir važinėjimasis dviračiais, teikia naudą pačiai žmogaus sveikatai. Pritaikyta miesto gyventojui
Esant palankioms sąlygoms ir gerai išvystytai infrastruktūrai dviračiai yra gana mobili transporto priemonė, nes per trumpą laiką galima nuvažiuoti nemažą atstumą. Be to, dvidešimt dviračių galima sutalpinti į vieną automobilio stovėjimo vietą, taip pat pagaminti dviratį prireikia 95 proc. mažiau resursų nei automobilį.
Doktorantės nuomone, dviračiai ypač patrauklūs miesto gyventojams: „Jie kompaktiški, neužima daug vietos. Jiems laikyti nereikia specialių didelių plotų ar aikštelių, tiesiog nereikia keisti aplinkos.“
Dviračius mylėti tampa lengviau
„Vien pažiūrėjus į gatves akivaizdu, jog susidomėjimas dviračiais kasmet auga. Tai patogi transporto priemonė, – sako meteorologė. – Tokiuose miestuose kaip Londonas susisiekimas didelė problema. Net viešuoju transportu keliauti užtrunka ilgiau nei dviračiu.“
Pašnekovės teigimu, tai atsispindi ir miestų infrastruktūrose. Jau keli metai oranžiniai dviračiai okupuoja gatves: „Kiek žinau, šis modelis neblogai atsiperka. Todėl tai tampa naudinga ne tik gamtai, bet ir pačiai ekonomikai.“
Daugėja ir pačių dviračių takų tiek mieste, tiek užmiesty. „Lietuvoje prieš dešimt metų buvo priimti nutarimai, kurie įpareigojo „dauginti“ tuos takus. O tai labai sveikintina“, – pokalbį užbaigia meteorologė L. Šidlauskaitė.
