Vilniaus oro uoste  (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Vilniaus oro uoste (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Nors iš užsienio grįžę lietuviai tikisi vėl įsitraukti į mūsų darbo rinką, dauguma darbdavių nemano, kad šie žmonės parsivežė naujų žinių ir įgūdžių, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja bei Viešosios politikos ir vadybos tyrimų instituto vadovė Dovilė Žvalionytė. „Skeptiškesnę poziciją galima sieti ir su visuomenės įsivaizdavimu, kodėl žmonės grįžta. Paklausus, kokie, jų manymu, grįžimo motyvai, paaiškėjo, kad didesnė dalis darbdavių ir Lietuvos gyventojų mano, jog grįžta tie, kuriems užsienyje nepasisekė“, – sako D. Žvalionytė.

Jos teigimu, šitaip sukuriama dar viena problema – negavę galimybių integruotis į darbo rinką, daug žmonių nusprendžia vėl emigruoti: „Kitų šalių tyrimai rodo, kad žmonės, kurie antrą kartą emigruoja, paskui mažiau linkę bandyti dar kartą grįžti į kilmės šalį. Taigi, jei emigrantas grįžta, bet jam nepavyksta pritaikyti užsienyje įgytos patirties, jis gali pakartotinai išvykti visam laikui. O tai Lietuvai, kaip valstybei ir kaip visuomenei, – praradimas.“

REKLAMA

– Savo tyrime aprašote tipinį grįžusio emigranto portretą. Koks jis?

– Emigrantų ir grįžusių emigrantų yra labai įvairių, todėl apibendrinti neįmanoma, bet, žiūrint į duomenis, galima įžvelgti tam tikras tendencijas. Dažniau tai vyrai, dvejus trejus metus užsienyje pragyvenę asmenys, išsilavinimas įvairus, nors šiek tiek didesnę dalį sudaro žemesnį nei universitetinis išsilavinimą įgiję žmonės. Vis dėlto nemažai, beveik trečdalis, yra ir turinčių universitetinį išsilavinimą žmonių.

Kokius darbus jie dirbo užsienyje? Galima pastebėti tendenciją, kad vis dar didesnė dalis dirba mažiau kvalifikuotus ar nebūtinai kvalifikaciją atitinkančius darbus. Žinoma, grįžta ir tie, kurie užsienyje turėjo geresnį darbą.

– Ar skaičiuojama, kiek žmonių grįžta?

– Migracijos apskaita gana sudėtinga, ypač gyvenant Europos Sąjungoje, kur sienų beveik nėra. Bet stengiamasi tai padaryti. Pirmiausia skaičiuojama deklaruota emigracija: jei iš Lietuvos išvyksti į užsienį ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui arba paskui grįžti į Lietuvą ir praleidi čia ilgiau nei pusę metų, gyvenamosios vietos pokyčius reikia deklaruoti. Taigi deklaruota migracija tiksliai apskaičiuojama, todėl pastebima, kad grįžtamoji migracija pamažu auga, ypač nuo 2010 m., kai suintensyvėjo pats deklaravimo procesas.

Bet nedeklaruota migracija neapskaitoma ir jos vis dar labai nemažai. Mūsų atlikta grįžusių migrantų apklausa rodo, kad ne visi pastaraisiais metais grįžę migrantai deklaruoja grįžimą. Vadinasi, mes nežinome, kiek tokių žmonių yra, ir, žiūrint į skaičius, matyti, kad tikrai daug kas neįtraukiama į oficialią statistiką.

REKLAMA

– Jūsų tyrimas atskleidė, kad aštuoni iš dešimties grįžusių žmonių galvoja, jog įgijo naujų įgūdžių. Kokie jie?

– Pirmiausia jie jaučiasi patobulinę užsienio kalbos žinias, kas visiškai natūralu. Taip pat – bendravimo ar gyvenimo tarptautinėje aplinkoje įgūdžius, kuriuos galėtume vadinti socialiniais. Nemaža dalis teigia, kad pagerina ir profesinius įgūdžius: pamato, kaip dirbama užsienyje, kokie nauji metodai, instrumentai ir technologijos naudojamos. Taigi beveik visi jaučiasi įgiję žinių, patobulėję, todėl didelė dalis parsiveža ir nemažą lūkestį pritaikyti tas žinias ar jomis kažkaip pasinaudoti Lietuvos darbo rinkoje.

– O kaip naujus įgūdžius ir žinias vertina darbdaviai?

– Bene įdomiausia dalis buvo pasižiūrėti, kaip juos priima Lietuvos darbo rinka, nes apie tai tyrimų beveik nėra. Iš esmės atrodo, kad, jei žmogus grįžta į savo šalį, integracija turėtų būti labai paprasta: grįžau, priėmė, prisitaikiau. Teorija dar sako, kad integruotis turėtų būti lengva dėl parsivežtų žinių ar patirties, kuri kilmės šalyje turėtų būti vertinama labai pozityviai, nes dažnai tai siejama su galimomis naujovėmis ir pan.

Dar buvo atlikta darbdavių apklausa, kaip jie vertina migracijos patirtį: ar, iš dviejų žmonių renkantis naują darbuotoją, migracija privalumas ar trūkumas. Pasirodo, kad aštuoni iš dešimties darbdavių pasirinktų žmogų, neturintį migracijos patirties. Tai šiek tiek netikėtas rezultatas – juk Lietuvoje teigiama, jog grįžusiųjų laukiama, ir teorijos sako, kad jų turėtų būti laukiama.

REKLAMA

– Ar aiškūs darbdavių motyvai? Pavyzdžiui, dipukai buvo laukiami ir dabar užima gana aukštas pareigas.

– Matyt, skirtumas tas, kad tada jų grįždavo mažiau. Skeptiškesnę poziciją galima sieti ir su visuomenės įsivaizdavimu, kodėl žmonės grįžta. Paklausus, kokie, jų manymu, grįžimo motyvai, paaiškėjo, kad didesnė dalis darbdavių ir Lietuvos gyventojų mano, jog grįžta tie, kuriems užsienyje nepasisekė.

Taip pat tyrimas parodė, kad emigracijoje dirbtas mažiau kvalifikuotas darbas vertinamas prasčiau negu kvalifikuotas. Nors skirtumai nėra labai dideli: daugiau kaip pusė darbdavių teigia, kad tai, jog žmogus užsienyje dirbo kvalifikaciją atitinkantį darbą, nerodo jokio skirtumo. O kai kurie ir tai supranta kaip trūkumą.

– Darbdaviai emigraciją mato kaip trūkumą, grįžę emigrantai įsivaizduoja, kad jie turi tam tikrų privalumų. Sukuriama paradoksali situacija.

– Patikslinčiau: darbdaviai tai vertina ne tiek, kaip trūkumą, kiek nemato reikšmingo privalumo. Didžioji dalis darbdavių sako, kad sprendžiant, ar priimti žmogų, ar ne, migracijos patirtis neturėtų įtakos. Vis dėlto išsiskiria dvi migrantų ir darbdavių perspektyvos. Didesnė dalis grįžusiųjų mano, kad įgijo patirties, norėtų, kad ji taptų jų privalumu ir būtų panaudojama Lietuvoje, o didesnė dalis darbdavių nemato didelio privalumo, ir tai grįžusiems žmonėms nepalengvina integracijos. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl nemažai grįžusiųjų ketina ir vėl emigruoti.

Atlikta analizė parodė, kad tie, kurie jaučiasi, jog jų žinios Lietuvoje nėra pritaikomos ar tinkamai įvertinamos, labiau linkę svarstyti vėl emigruoti. Kitų šalių tyrimai rodo, kad žmonės, kurie antrą kartą emigruoja, paskui mažiau linkę bandyti dar kartą grįžti į kilmės šalį (šiuo atveju – į Lietuvą). Taigi, jei emigrantas apsisprendžia pabandyti grįžti, bet čia jam nepavyksta pritaikyti užsienyje įgytos patirties, jis gali pakartotinai išvykti ir daugiau nebebandyti grįžti į Lietuvą. O tai jau Lietuvai, kaip valstybei ir kaip visuomenei, darbo jėgos, žmonių praradimas.

REKLAMA

– Kiek tų žmonių nusprendžia dar kartą emigruoti?

– Trečdalis nurodo, kad artimiausiu metu ar per kelerius artimiausius metus ketina pakartotinai išvykti gyventi į užsienį. Penktadalis negalėjo atsakyti į šį klausimą, likusieji sako, kad ketina likti Lietuvoje.

– Galbūt tyrimo išvados galėtų būti kažkokia nuoroda valstybės politikos kaitai?

– Tyrimas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad reikia galvoti apie grįžusių asmenų integraciją, nes šiuo metu, kalbant apie Lietuvos migracijos politiką, dažniausiai pabrėžiama, kad vyksta didelė emigracija, kad ją reikėtų bandyti stabdyti. Žinoma, pabrėžiama, kad reikia skatinti žmones grįžti, bet iš esmės galima įžvelgti tendenciją, kad visos vykdomos priemonės daugiausia sutelktos į tai, kaip paskatinti žmones apsispręsti grįžti, teikiama informacija, ką reikia žinoti prieš grįžtant.

Tačiau iš esmės nėra diskusijos apie tai, kas įvyksta, kai žmonės grįžta, – ar jiems čia pavyksta įsitvirtinti. Nėra kalbama apie pakartotinę galimą emigraciją, kaip ją reikėtų mažinti. Taigi tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kad grįžimo momentas nebūtinai yra galutinis sprendimas, todėl reikėtų padėti užtikrinti, kad jis būtų tvarus, t. y. žmonės integruotųsi ir čia liktų, nes tai – pagrindinis tikslas.

nordland
2014-11-16 17:09:07
darbdaviai puikiai supranta ka parsiveza emigrantai ir tai visai ju nedziugina, nes tai nenaudinga, kas jiems is to kitokio supratimo apie darbdaviu ir darbuotoju santykius, bei atlygi uz darba :)
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Lietuva 2014-11-18 10:34:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuvos valdininkam protingu ,išsilavinusiu žmonių nereikia juos su palaiminimu leidžia emigruoti ,nes išsilavine ,mąstantys ,sąžiningi yra reiklūs sau ir valdininkam , valdžios vyrai gali sau pasididinti atlyginimus ,būti nebaudžiami ,gyventi prabangoje jų vaikam emigruoti nereikia nes jiem šiltos vietelės sukurtos .    ATSAKYTI
Romas 2014-11-17 10:57:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Manau gryzta tik silpnai psichologiskai pasiruose,nevykeliai ir nepritapeliai,normalus zmones uzsenyje,kuria savo verslus,darbo vietas ir t.t. Labai daug pazystu,kurie gryzo i Lietuva,bet pamate visa realybe,jau po keliu menesiu,ar pusmecio gryzta atgal i uzseni,keikdami Lietuva ir jos valdzia.   ATSAKYTI
Petras 2014-11-17 09:01:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LR valdžios tik kalbos apie lietuvių emigrantų sugrįžimą arba Odisėjo kelionė iš Trojos karo... Pasakos .Niekas čia nesugrįš skursti , kol nebus darbo ir pragyvenimo šaltinio . Valdininkai kol kas vis didina mokesčius turi savo neuždirbtą valdininko atlygį ir gyvena, nes nieks jo nereikalauja tinkamo darbo rinkėjų daugumos labui. Didėjanti socialinė atskirtis prives prie socialinio sprogimo -revoliucijos ,kitaip istorijoj išnaudotojams dar nebuvo. Ką Lietuvos ponams parodo Ukrainos įvykiai, kur tos pamokos...?   ATSAKYTI
dede 2014-11-17 01:07:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gyvenu Airijoj jau 10 metu ir is virs 30 pazystamu tik vienas yra gryzes , nes Lietuvoj dalnaboisciku ysidarbino .Dabar gailisi - vaziuoja 10 dienu be pargryzimo namo .Nori atgal , bet jau vieta uzimta .O kiti net neplanuoja -cia vaikus susikviete - mokyklose mokosi , cia darbus turi , yra namus nusipirke ir deje skersa ant banditu valdomos Lietuvos ,O staripsnis apie 20 zmoniu is 1000 gryzusiu ,tad eilinis pliurpalas .
Ilgimes mes Tevynes , bet nekenciam valstybes    ATSAKYTI
lyja 2014-11-16 23:15:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Savaime suprantama,kad nelaukia, nes daznas darbdavys nespindi protu, sugeba seksualiai priekabiaut(lietuvisku patiekalu pono atvejis ir ne tik), gali tyciotis,keik tir niekas nieko tokiam darbdaviui nepasakys. O ir atlyginima nebutinai gausi gale menesio   ATSAKYTI
yeah 2014-11-16 23:05:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bullshit
   ATSAKYTI
Remis 2014-11-16 22:55:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Emigratas gryzes turi visokiu reikalavimu nuo finansiniu iki darbo santikiu kurie baudziavinei lietuvoi nepatinka daug kam nes neleidzia sau sikti ant galvos.Nes zino kad prie pelno koki gauna firma jis prisideda tiesiogiai kaip darbuotojas.   ATSAKYTI
kkkkk 2014-11-16 18:10:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
dejau as an tos supistos lietuvos , niekados nebegrysiu . PAMASTYKITE brangieji;;; pradek koki versla lietuvoj TIKRINTOJU milijonas , eisi dirbti seimos neislaikysi . o MENTAI ir rusijoj nera tokie slykstus kaip lietuvoj . susistabdo tave pakelej ir MELZIA kaip karve    ATSAKYTI
dr. Jonas Ramanauskas [email protected] 2014-11-16 17:34:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Z.Ilgausko pavyzdys rodo, kaip Lietuvos valdzia laukia emigrantu... pirmiausia atima pilietybe, o po to leidzia viesai tyciotis. Lietuvos valdziai lietuviai Lietuvoje nereikalingi.    ATSAKYTI
nordland 2014-11-16 17:09:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
darbdaviai puikiai supranta ka parsiveza emigrantai ir tai visai ju nedziugina, nes tai nenaudinga, kas jiems is to kitokio supratimo apie darbdaviu ir darbuotoju santykius, bei atlygi uz darba :)   ATSAKYTI
ad 2014-11-16 17:05:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Netiketa, taciau suprantama.   ATSAKYTI
saulius 2014-11-16 16:42:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gryzusi ia moldavijos suprasciau-kiti luzeriai   ATSAKYTI
wow 2014-11-16 16:11:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
zodziu, nesugalvokite gristi, viskas rodo, kad jusu cia niekam nereikia, kad darbdaviai i mus ziuri kai i kokius avinus. jeigu emigruoji, saukia, kad nera kam dirbti, kad tuoj kinieciu reikes uzsivesti. gristi - irgi negerai, nebetinki i darba, nes esi emigrantas. apsisikit aukstielniki, kaip sakoma.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Prezidento metinis pranešimas Seime (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Ketvirtadienį prezidentas apžvelgė pirmuosius savo darbo metus ir atsakė į žurnalistų klausimus. Visgi, ar prezidentas Gitanas Nausėda pateisino gyventojų lūkesčius? ...
Priėmimo skyrius
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi amoraliu gydytojo elgesiu pasipiktinęs šiaulietis, kuris pasakojo, kaip kamuojamas didžiulių skausmų atvykęs Respublikinę Šiaulių ligoninę ...
Oro uostas. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.
Šeštąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vėl fiksuota teigiama migracija – birželį į Lietuvą atvyko beveik dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko, ketvirtadienį pranešė Statistikos ...
Sergamumas Covid-19 lietuviams – nė motais: skristi bijo, bet gaili atostogų (nuotr. stop kadras)
Atlaisvėjus pandemijos gniaužtams vis daugiau žmonių pradėjo žvalgytis į tolimesnes atostogų kryptis. Deja, per anksti apsidžiaugti nereikėtų, nes šalių, iš kurių grįžus ...
A. Veryga apdovanoja su koronavirusu kovojusius medikus medikus (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus apdovanoti pirmoje kovos su koronavirusu fronto linijoje stovėjusius medikus šie apgailestauja, kad pasibaigus karantinui „užsuktas“ ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų