N. Mačiulis (nuotr. Balsas.lt)

N. Mačiulis (nuotr. Balsas.lt)

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks turėtų būti šis santykis ir, apskritai, ar šis santykis bus aktualus ateityje?

Ar yra pagrindo manyti, kad socialinių mokslų atstovai – teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, edukologai, sociologai psichologai, komunikacijos ekspertai – gali būti laikomi mažiau naudingais valstybei, nei „taikomųjų“ mokslų specialistai? Neretai galvojama, kad socialinių mokslų atstovai tiesioginės vertės ir gerovės nekuria – negydo žmonių, nekuria gamybos priemonių, nesukuria programinės įrangos, nepagamina maisto. Kita vertus, negalima paneigti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje ir socialinių mokslų atstovai atlieką labai svarbią funkciją. Pavyzdžiui, ekonomistai ir vadybininkai siekia optimalaus, didžiausią vertę sukuriančio, išteklių paskirstymo įmonėje arba valstybėje. Toks jų funkcijos apibūdinimas gali atrodyti kaip per daug ambicingas ar susireikšmintas, tačiau šios mokslo šakos atsirado ir suklestėjo ne atsitiktinai.

REKLAMA

Rašytojas ir verslininkas Skotas Adamsas yra pasakęs, kad šalies vystymosi potencialą nusako joje gyvenančių teisininkų ir inžinierių santykis. Jo nuomone, kuo šis santykis yra mažesnis, tuo valstybės ateitis yra šviesesnė. Teisininkai sukuria tam tikrą būtiną „higieninę“ terpę – rūpinasi, kad šalyje būtų užtikrinamas teisingumas. Be jos beveik jokios srities specialistai daug vertės sukurti negalėtų. Tiesa, galima įsivaizduoti situaciją, kuomet teisės specialistai pradeda užsiimti ne tik vertės nekuriančiomis, bet ir žalingomis veiklomis, pavyzdžiui, turto perskirstymu. Keliaujant po JAV į akis krenta reklamos „Susižeidei? Mes išreikalausime finansinę kompensaciją". Teigiama, kad JAV greitai praturtėti galima arba laimint loterijoje arba prisiteisiant iš ko nors kompensaciją. Daug amerikiečių laimę bando abiem būdais, todėl teisininkų poreikis, teoriškai, yra neribotas, tačiau jų skaičiaus augimas šalyje pridėtinės vertės turbūt nebesukuria.

Nuo ko priklauso, ar valstybei reikia daugiau „taikomųjų“ ar socialinių bei humanitarinių mokslų specialistų? Marksas Brooksas fantastinėje knygoje "Pasaulinis karas Z" pasakoja apie hipotetinį pokario laikotarpį, kuomet didžioji dalis pasaulio gyventojų yra žuvę, o atskiros žemės teritorijos yra izoliuotos - tarp jų nevyksta nei prekyba, jomis keliauja žmonės. Toks kapitalo, prekių ir žmonių mobilumo apribojimas ekonominius santykius sugrąžina kone į viduramžius, o skirtingų profesijų prestižas ir paklausa visuomenėje apsiverčia aukštyn kojomis. Svarbiausiais specialistais tampa praktinių amatų atstovai, galintys iškrėsti kaminą, sutaisyti tualetą, pagaminti instrumentą ar užauginti daržovę. Tuo tarpu menininkai, režisieriai, teisininkai ir ekonomistai beveik nieko naudingo pasiūlyti nebegali ir turi persikvalifikuoti.

REKLAMA

Primityvioje, uždaroje ir bazinius poreikius tenkinančioje valstybėje socialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai turi mažai praktinės naudos. Tačiau Lietuva nėra tokia valstybė. Bandant įsivaizduoti, kokių specialistų reikės Lietuvoje ateityje, reikia galvoti apie labiausiai tikėtiną, o ne teorinį kataklizminį scenarijų. Mažos valstybės negali pirmauti visose srityse, o turi specializuotis ir išnaudoti savo absoliutinį ir lyginamąjį pranašumus. Turėti aukščiausios kokybės specialistus visose srityse nėra nei lengva, nei optimalu.

Todėl prieš atsakant į klausimą, kokių specialistų mums reikės ateityje, turime turėti aiškią valstybės ekonomikos strategiją. Ar Lietuva bus pramoninė valstybė, gaminanti aukšto kokybės ir kainos santykio prekes? Ar čia bus informacinių technologijų, finansinių arba medicinos paslaugų centrai? Ar Lietuva gali turėti ambicijų tapti aukštųjų technologijų inovacijų centru? O galbūt meno, kultūros ir turizmo meka? Neatsakius į šiuos klausimus, bandymas nustatyti „teisingą" socialinių, technologinių ir kitų mokslo sričių studentų santykį bus paremtas spėlionėmis, o ant kortos bus statomos ateities kartų karjeros ir gerovė.

Daug svarbiau yra suvokti, kad nepriklausomai nuo studijų krypties, rengiant ateities specialistus šiandien reikia vadovautis visai kitais kriterijais. Prieš porą dešimtmečių pagrindinė universitetų funkcija buvo žinių perdavimas (Lietuvoje - tebėra), o studentų pagrindinė užduotis – kaupti žinias ir informaciją savo galvose bei tikėtis, kad ją bus galima kažkur panaudoti. Naujos technologijos bet kokią informaciją leidžia pasiekti akimirksniu, todėl gebėjimas ją įsiminti tampa mažiau svarbia kompetencija. Informacijos gavimui nebereikia ne tik bibliotekų, bet net ir asmeninio kompiuterio – užtenka kišenėje nešiojamo išmanaus telefono, o netolimoje ateityje tai daryti padės dar labiau su vartotoju integruotos technologijos.

REKLAMA

Todėl daugumai specialistų viena svarbiausių kompetencijų taps kūrybiškumas, leidžiantis jungti skirtingų mokslo krypčių žinias ir tyrimų metodus bei išnaudoti visą milžinišku greičiu augančios informacijos kiekį. Jei šios kompetencijos išlaisvinimas ir ugdymas, o ne slopinimas, taps visų mokslo krypčių ir mokymo institucijų - nuo darželių iki universitetų - veiklos pagrindu, tuomet ir socialinių bei technologinių mokslų specialistų santykis nebebus toks svarbus.  

 

APKALTA
2013-09-25 19:01:13
DEL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITEI APKALTA IR I KALEJIMA!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kęstas 2013-09-27 19:37:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geriausias, kokį aš iki šiol radau, internetinių mokymo kursų aprašymas

Manau, kad tokie kursai gali būti naudingi kiekvienam, kas nori ir gali mokytis visą gyvenimą. Aprašymo adresas randamas, suvedus Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika. Atleiskite, Balso komentarai nuorodų nepriima.

   ATSAKYTI
APKALTA 2013-09-25 19:01:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
DEL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITEI APKALTA IR I KALEJIMA!   ATSAKYTI
Petras 2013-09-25 15:42:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kai švedų banko bernelis bando aiškinti kokių specialistų reikia Lietuvos ūkiui, tai visuomet išgirsi tendencingas pasakas... Ar anas mate vežėčias ,akėčias ar didelas šlajas un ūkininka ačlaima,brač? Lietuva neturi sava banka ,a toki bankyriai tegu geeriau aina šėka Untanienei pjauti,nei tarnauti Swed bankui.   ATSAKYTI
LIETUVOS ŽEMĖ (referendumas) 2013-09-25 12:20:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Citata.
"Po Kovo 11-osios, turbūt balandžio kažkur vidury, buvo pirmą kartą siūloma keisti laikiną pagrindinį įstatymą ir leisti pirkti žemę užsieniečiams.
Šitą pasiūlymą išnešė į posėdį tuometinis aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis."
Signataras Rolandas Paulauskas.
Todėl,
Vytautas Landsbergis yra bemaž pats svarbiausias LIETUVOS pardavėjas,
LIETUVOS naikintojas.
Dabar konstitucija yra pakeista seime be tautos valios taip, kad LIETUVOS piliečiai neteko prigimtinės teisės į protėvių išsaugotą savąją žemę, o sukčiai galės laisvai ją išparduoti užsieniečiams.
Referendumu stabdykim sukčių sumanytą LIETUVOS žemių išpardavinėjimą užsieniečiams.
Tuo pačiu yra siekiama:
-sumažinti parašų skaičių nuo 300000 iki 100000, kad inicijuoti referendumą;
-įteisinti privalomą referendumą dėl žemės gelmių turtų panaudojimo.
Dėl parašų rinkimo lapų kreiptis
va čia
zemesvardu.lt/kontaktai    ATSAKYTI
ES ar ESS? 2013-09-25 12:20:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Anglijoje neapmokestinamasis pajamų dydis
(NPD) yra apie 3100 litų per mėnesį.
Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis:
-nei valstybinei mokesčių tarnybai;
-nei socialiniam draudimui.
NPD Anglijoje didinamas kasmet nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms.
Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis.
LIETUVOJE 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė NPD skaičiuoklę
ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0!!!
Klausimas. Kur yra LIETUVA?
Europos sąjungos (ES) bendrijoje, ar
Europos sukčių sueigoje (ESS)?    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Vaidotas Beniušis  (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
„Įsisukus į tokį darbų tempą su nusivylimu turiu konstatuoti, kad nebespėju visko padaryti, ką norėjau, patarėjai nespėja apžioti visų dalykų“, – 2019-ųjų gruodį atvirame ...
Ovidijus Lukošius (nuotr. stop kadras)
Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir ...
Laura Mociūnaitė (Lietuvos banko nuotr.)
Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė ...
Gydytojas Robertas Adomaitis (nuotr. stop kadras)
Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas ...
Gediminas Milieška
Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų