Ateitis (nuotr. Fotodiena.lt)

Ateitis (nuotr. Fotodiena.lt)

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui.

Kol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis. Nors per pastaruosius kelerius metus pastebima jaunesnių vadovų tendencija, bendra viešojo sektoriaus statistika kiek niūroka.

Remiantis Valstybės tarnybos departamento turimais duomenimis, per paskutinius penkerius metus 30 metų ir jaunesnių asmenų, turinčių valstybės tarnautojų statusą, skaičius sumažėjo 27 proc. Šiuo metu valstybiniame sektoriuje dirba 4,426 tūkst. jaunų tarnautojų, o jų bendras skaičius siekia 23,761 tūkst.

Trūksta vidutinio amžiaus grandies

Priešingai paplitusiai nuomonei, jauniems žmonėms nėra ypač sunku integruotis į valstybės sektorių, labiau jaučiamas vidutinio amžiaus darbuotojų trūkumas.

REKLAMA

„Valstybiniame sektoriuje daugiausia dirba jauni arba senyvo amžiaus žmonės“, – teigia asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris.

Pagrindinė tokio darbuotojo amžiaus pasiskirstymo priežastis, pasak E. Leichterio, yra darbo užmokesčio dydis. Asociacijos direktoriaus nuomone, jauniems, tik pradėjusiems dirbti žmonėms, atlyginimas yra pakankamas ir „praeina 2–3 metai, kol jų darbo užmokestis jau nebetenkina“. Tuomet pasirenkamas privatus sektorius, kur darbo užmokestis neretai būna kelis kartus didesnis negu dirbant valstybei.

E. Leichterio teigimu, taip pat trūksta žmonių, kurie galėtų apmokyti jaunus darbuotojus. Senyvo amžiaus darbuotojus „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius sulygino su robotais, kurie „orientuoti ne į darbo rezultatą, o į procedūras ir nežvelgia į darbą kūrybiškai“.

Pašnekovas pridūrė, kad valstybės tarnybos darbą reikia orientuoti į rezultatus, nes „dabar orientuojamasi į procedūrą“. Anot E. Leichterio, valstybiniame sektoriuje reikia mažinti hierarchiją, skatinti komandinį darbą bei suteikti papildomos atsakomybės.

Formuoja neigiamą požiūrį

Buvęs ūkio viceministras ir „Ūkio“ banko laikinasis administratorius trisdešimtmetis Adomas Audickas teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas neateina dirbti į valstybinį sektorių, yra tai, kad „žiniasklaida formuoja neigiamą požiūrį į valstybės tarnautojus“.

„Gali susidaryti įspūdis, kad valstybės tarnautojai – valstybės išlaikytiniai ir nieko nedirba“, – sako buvęs ūkio viceministras.

REKLAMA

A. Audicko nuomone, valstybinio sektoriaus profesionalumui padėtų aukštesni atlyginimai bei etatų optimizavimas. „Reikėtų kelti atlyginimus, nes reikalavimai valstybės tarnautojams pakankamai aukšti, tačiau atlyginimai – ne. Galbūt didinti reikėtų ne taip, kad augtų visas biudžetas, skiriamas valstybės tarnautojams, o procesą optimizuoti – dalies etatų atsisakyti“, – dėsto pašnekovas.

Kuria teigiamą sumaištį

Vienoje didžiausių pasaulio finansinių institucijų „Goldman Sachs“ dirbusi dabartinė „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė sakė neabejojanti, kad jaunimas viešajam sektoriui gali suteikti teigiamų permainų.

„Būtent jaunimui finansinis ir darbo stabilumas nėra didžiausias prioritetas. Jie labiau linkę galvoti apie karjeros perspektyvas, todėl būna aktyvesni“, – dėsto „Investuok Lietuva“ vadovė.

M. Dargužaitė laikėsi panašios nuomonės, kaip ir E. Leichteris, teigdama, kad valstybės sektoriuje yra nemažai žmonių, kurie pripratę prie savo darbo specifikos. „Labai sveika, kuomet iš išorės atsiranda jaunų žmonių, nebijančių klausti nepatogių klausimų, į kuriuos atsakymų kartais ir nerandama“, – pasakojo ilgus metus privačiame sektoriuje praleidusi profesionalė.

Pašnekovė pridūrė, kad jaunų žmonių atsiradimas kolektyve skatina aplinkinius keistis, įneša pozityvios sumaišties.

A. Audickas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad valstybiniam sektoriui jaunimas gali suteikti veržlumo, energijos ir naujų, drąsių idėjų.

„Jaunas žmogus dar turi didelius sparnus, tie sparnai dar nebūna taip stipriai aplaužyti, – kalbėjo A. Audickas. – Paprasčiausiai jie būna labiau motyvuoti“.

REKLAMA

Trūksta jaunųjų lyderių

Minčių ir idėjų nestokojantis asociacijos direktorius pripažįsta, kad situacija valstybiniame sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį „smarkiai pagerėjo“.

„Ministerijose tikrai yra skyrių, į kuriuos stengiamasi priimti jaunus žmones, nesugadintus sistemos ir bandančius įgyvendinti pokyčius“, – pasakojo E. Leichteris.

Vis dėlto, direktorius pažymi, kad ir tarp jaunimo trūksta „įkvepiančių lyderių“.

„Visi kalba, bet nelabai ką daro“, – kalbėjo jis. E. Leichteris savaitraščiui pasakojo, kad vesdamas mokymus dažnai pastebi, kaip „jaunimo akys po 2–3 metų užgęsta, atsiranda nusivylimas, kad sistemoje nieko nepakeisi“.

Mažai inovatyvių idėjų

Šiuo metu veikia keletas programų, kurios skatina pritraukti jaunimą dirbti valstybiniame sektoriuje. Viena jų – jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“, kuri suteikia realią galimybę jauniems profesionalams konsultacinio darbo principu dalyvauti kuriant valstybės gerovę bei pritaikyti savo idėjas, žinias įsidarbinant valstybinėse institucijose.

Net 4 iš 14 Vyriausybės prioritetinių darbų kitiems metams yra pasiūlyti pernai programoje dalyvavusių jaunuolių.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti programos dalyviai teigė, kad patirtis, įgyta studijuojant užsienyje, padės „žvelgti į problemas kitokiu kampu“.

Viena programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių, Danutė Rasimavičiūtė, baigusi rinkodaros komunikacijos studijas, savaitraščiui pasakojo, kad jeigu nebūtų šios programos, ji greičiausiai nebūtų grįžusi į Lietuvą po septynerių metų studijų Danijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Korėjoje.

REKLAMA

„Buvau kiek praradusi savo lietuviškumą, – kalbėjo D. Rasimavičiūtė. – Jeigu nebūtų šios programos, nemanau, kad svarstyčiau grįžti į Lietuvą.“

Mergina tiki, kad viešajame sektoriuje, ypač Lietuvoje, trūksta „šviežių, inovatyvių idėjų“. Entuziazmo nestokojanti D. Rasimavičiūtė mano, kad įgyta patirtis studijuojant užsienyje padės „į esamas problemas pažvelgti kitu kampu“.

Suviliojo galimybė dirbti su strateginiais projektais

Kitas programos „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis Petras Misiūnas, baigęs studijas Londono UCL universitete, savaitraščiui pasakojo, kad dalyvauti programoje paskatino „galimybė dirbti su strateginiais projektais ir žmonėmis, priimančiais aukščiausius sprendimus“. Be to, vaikinas džiaugiasi, kad vykdant projektus jauniems programos dalyviams suteikiama pakankamai nemažai atsakomybės.

„Dirbsime poromis ir kuruosime projektus, tad smagu, kad rodomas pasitikėjimas. Dar vienas dalykas – kontaktai. Tai didelė galimybė užmegzti pažintis ateičiai“, – suteiktomis galimybėmis džiaugėsi P. Misiūnas.

Jaunuolis, paklaustas, ar sieja savo tolimesnę ateitį su valstybes tarnyba, teigia neatmetantis tokios alternatyvos, nes „atrodo, kad valstybiniame sektoriuje yra nemažai galimybių“. Be to, P. Misiūnas pažymėjo, kad dalis pernai projekte „Kurk Lietuvai“ dalyvavusių žmonių liko dirbti būtent valstybiniame sektoriuje.

Nori kurti geresnę Lietuvą

Jorko universitete studijas baigusi Rūta Mačiulytė programą „Kurk Lietuvai“ baigė šiemet. Mergina „Ekonomika.lt“ pasakojo neplanavusi grįžti į Lietuvą. „Buvau įsitraukusi į lietuvių bendruomenės ir lietuvių studentų bendruomenių veiklą, taigi visas mano gyvenimas buvo ten“, – prisiminimai dalijosi R. Mačiulytė.

REKLAMA

Pirmosios „Kurk Lietuvai“ laidos atstovė tikino susiviliojusi galimybe Lietuvoje pritaikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžius.

„Tiesą pasakius, ministerijose daug ko išmokome – ten dirba profesionalai, kurie padėjo įgyvendinti mūsų šviežias ir drąsias idėjas“, – pasakojo R. Mačiulytė.

Mergina pasidžiaugė ir savo sėkme – R. Mačiulytė įsidarbino valstybės sektoriuje. „Žinoma, galima kalbėti apie mažiau apmokamą darbą, tačiau jaunam žmogui svarbu, kuo gyvena valstybė, todėl manau, kad galimybė prisidėti ir kurti kažką geresnio yra vienas didžiausių apdovanojimų“, – entuziazmo nestokojo užsienyje studijas krimtusi mergina.

Valstybės tarnautojai

Per ketverius metus valstybės tarnautojų skaičius šalyje sumažėjo 8 tūkst.

Šių metų pradžioje vidutinis neto atlyginimas viešajame sektoriuje siekė 1842 litus

Palyginti su 2012 metų sausiu, valstybės tarnautojų atlyginimai padidėjo 3,2 proc.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
LIETUVOS ŽEMĖ (referendumas) 2013-09-10 15:47:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Citata.
"Po kovo 11-osios, turbūt balandžio kažkur vidurį, buvo pirmą kartą siūloma keisti laikiną pagrindinį įstatymą ir leisti pirkti žemę užsieniečiams.
Šitą pasiūlymą išnešė į posėdį tuometinis aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis."
Signataras Rolandas Paulauskas.
Todėl,
Vytautas Landsbergis yra bemaž pats svarbiausias LIETUVOS pardavėjas,
LIETUVOS naikintojas.
Dabar konstitucija yra pakeista seime be tautos valios taip, kad LIETUVOS piliečiai neteko prigimtinės teisės į protėvių išsaugotą savąją žemę, o sukčiai galės laisvai ją išparduoti užsieniečiams.
Referendumu stabdykim sukčių sumanytą LIETUVOS žemių išpardavinėjimą užsieniečiams.
Tuo pačiu yra siekiama:
-sumažinti parašų skaičių nuo 300000 iki 100000, kad inicijuoti referendumą;
-įteisinti privalomą referendumą dėl žemės gelmių turtų panaudojimo.
Dėl parašų rinkimo lapų kreiptis
va čia
zemesvardu.lt/kontaktai    ATSAKYTI

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Smurtas artimoje aplinkoje (nuotr. 123rf.com)
Policijos išankstiniai duomenys rodo, kad smurto artimoje aplinkoje apimtys, kaip ir daugelyje valstybių, Lietuvoje per karantiną auga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ...
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Lietuvos bibliotekos naudodamos 3D spausdinimo technologiją jau pagamino per 3 tūkst. medikams skirtų apsauginių skydelių, kurie padeda apsisaugoti nuo koronaviruso.  ...
VRK (Fotodiena/Ieva Budzeikaitė)
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ruošiasi rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, kol kas anksti prognozuoti, kaip juos galėtų pakeisti koronaviruso epidemija, sako komisijos ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Lietuvoje iki šeštadienio ryto patvirtintas 771 koronaviruso atvejis, skelbia Vyriausybė. Šeštadienio 7 val. duomenimis, per praėjusią dieną buvo nustatyti nauji 75 atvejai. ...
Mama ir naujagimis (nuotr. 123rf.com)
Pasaulyje dėl koronaviruso paskelbus pandemiją, o daugelyje šalių įvedus karantiną, demografai svarsto, ar metų pabaigoje sulauksime reikšmingo gimstamumo padidėjimo. Tiesa, ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų