Christine Lagarde (nuotr. SCANPIX)

Christine Lagarde (nuotr. SCANPIX)

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo.

„Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms. Prie senųjų grėsmių priskiriamam sulėtėjusiam ekonominiam augimui Europoje, ypač euro zonoje, turime nepamiršti ir naujųjų – tų, kurios kyla besivystančioms ekonomikoms ir kurios yra labai įvairios, galvoje turiu ir lėtėjantį augimą, ir reikalingas investicijas etc.“, – sakė TVF vadovė.

REKLAMA

Pakreipus diskusiją apie Lietuvos perspektyvas prisijungti prie euro zonos, Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad euras yra ne tikslas, kurio siekiama, o priemonė pagerinti sąlygas mūsų šalyje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad euro įvedimas būtų loginė Lietuvos pinigų politikos tąsa.

„Savo valiutą įvedėme 1993-iaisiais, o po metų pradėta valiutos valdyba. Paskui susiejome litą su euru – taigi kitas žingsnis – prisijungimas prie euro zonos. Ieškoti kitų kelių būtų labai sudėtinga ir pavojinga. Kita priežastis įsivesti eurą – mažesnės skolinimosi išlaidos. Tai turi pagrįsti ir atsakinga finansinė politika. Trečiasis argumentas – stabilumas. Euras į šalį atvestų stabilumą. Pagrindinis argumentas, kurį dažniausiai kartoja besipriešinantys euro įvedimui, susijęs su įmokomis į Europos stabilumo fondą. Tai, mano nuomone, nėra tinkamas argumentas, nes tai turėtų būti suvokiama ne kaip išlaidos, o kaip investicijos, pavyzdžiui, į draudimo polisą. Narystė euro zonoje yra tarsi narystė organizacijoje“, – argumentus vardijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.  

Vertinant Lietuvos norą ir galimybes įsivesti eurą grįžta ir prie šalies patirties pastangų suvaldyti finansinę krizę 2008–2009 metais. C. Lagarde, paprašyta įvertinti Lietuvos pasirinkimą nesikreipti pagalbos į TVF, atsakė, jog svarbiausia vertinti rezultatus.

„Lietuva 2009 metais dėjo didžiules pastangas, kad suvaldytų situaciją. Dabar žvelgdami į praeitį ir matydami tuos skaičius bei pasiekimus galime tik stebėtis. Mano pagyrimai tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui. Valdžia ir žmonės pademonstravo didžiulę drąsa ir stengėsi patys išbristi iš krizės. Vertinti, ar tai buvo geras pasirinkimas, sudėtinga, tačiau svarbiausia yra rezultatai. Tai, kad Lietuva sugebėjo tvarkytis su krize savo jėgomis, rodo labai stiprią fiskalinę politiką. Dabar Lietuva jau ruošiasi prisijungti prie euro zonos. Tai, ką sugebėjote padaryti jūs, kaip maža šalis, yra pavyzdys Europai. Mums dažnai buvo primenami darbai, kurių ėmėsi Lietuva“, – vertino C. Lagarde.  

REKLAMA

Diskusijos moderatorė TVF vadovei uždavė klausimą apie nedarbo problemą Europoje ir jos sprendimo būdus.

Atsakinėdama į klausima C. Lagarde pabrėžė, kad svarbiausiai įgyvendinti tęstines į darbo vietų kūrimą nukreiptas politikas. „Darbo vietų kūrimas yra svarbiausias klausimas ir bet kokiam politikui, ir bet kuriai šeimai.Visų pirma reikia solidžios finansinės sistemos: kad bankai pasitikėtų vieni kitais, kad būtų žemos palūkanos, mažos skolinimosi išlaidos. Reikia įgyvendinti į darbo vietų kūrimą nukreiptas politikas. Darbo jėga turi prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių – stažuotės, iniciatyvos. Reikia apsvarstyti visas darbo vietų kūrimo priemones. Žinoma yra struktūrinių kliūčių trukdančių darbo vietų kūrimui. Tačiau stengiamės užtikrinti kuo sklandesnį dialogą tarp verslo ir profesinių sąjungų. Norime pasiekti, kad jauniems žmonėms būtų galimybė gauti pastovų darbą. Reikia užtikrinti, kad darbuotojai galėtų mokytis visą gyvenimą ir jaustųsi saugiai. Norint pasiekti šį tikslą, labai svarbu suvienyti visus su procesu susijusius žaidėjus“, – aiškino TVF vadovė.  

Nepaisant aptartų iššūkių ir sunkumų, Andriui Kubiliui uždavus klausimą apie krizės sukeltą nuovargį ir euro zonos ateitį, TVF vadovė atsakė esanti rami dėl euro zonos ateities.

„Europai ir euro zonai yra šviesi ateitis – juk reikia daug laiko, kol pasiekiame tinkamą institucinį ir finansinį kapitalą. Einame į priekį, klystame, taisomės, tobulėjame. Kartais, kai man kyla abejonių dėl Europos, pažiūriu, kiek yra visko pasiekta. Aš asmeniškai esu rami dėl Europos ir jos ateities“, – savo nuomonę išsakė C. Lagarde.

REKLAMA

-----------------

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banke su Valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir Valdybos nariais susitikusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde aptarė šalies ekonomikos padėtį bei finansų ir bankų sistemos stabilumo klausimus.

TVF valdančioji direktorė pabrėžė, kad sumaniai ir ryžtingai suvaldžiusi krizę Lietuva turėtų užtikrinti sunkiai uždirbtų konkurencingumo ir viešųjų finansų laimėjimų tęstinumą, tęsdama struktūrines reformas ir taip skatindama ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą.

„Norėčiau pagirti Lietuvą už sumanų krizės suvaldymą ir ryžtingą politiką, kuri atkūrė pasitikėjimą bankų sistema, užtikrino finansų sistemos stabilumą ir padėjo pamatus greitam atsigavimui. Dabar svarbu išsaugoti sunkiai uždirbtus konkurencingumo ir viešųjų finansų laimėjimus. Likusių krizės padarinių likvidavimas ir struktūrinės reformos bus pagrindiniai veiksniai, užtikrinsiantys augimą ir darbo vietų sukūrimą vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo Ch. Lagarde.

Atsakydamas TVF vadovei V. Vasiliauskas užtikrino, kad Lietuvos centrinis bankas yra pasiryžęs dalytis patirtimi įgyvendinant visos ES finansinio stabilumo prioritetus.

C. Lagarde taip pat akcentavo, kad su nekantrumu laukia įkvepiančio Lietuvos pirmininkavimo ES sprendžiant tokius prioritetinius klausimus kaip tolesnė pažanga kuriant bankų sąjungą.

--------------

Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu atvykusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde susitiko su aukščiausiais šalies vadovais – prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, finansų ministru R. Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.

REKLAMA

TVF vadovė pabrėžė, kad Lietuva neturėtų bijoti prisijungti prie euro zonos ir kad iš jos, kaip iš pirmininkaujančios šalies, tikimasi europinio pavyzdžio. „Lietuvai narystė euro zonoje tėra kitas logiškas žingsnis, turintis ekonominę prasmę. Tam tikra prasme Lietuva jau yra euro zonos valstybė dėl pasirinkto valiutų valdybos modelio ir su euru susieto lito. Tačiau Lietuva dar negali naudotis visais euro pranašumais, visų pirma, prieiga prie Europos centrinio banko išteklių", – kalbėjo C. Lagarde.

Po susitikimo su fondo vadove premjeras A. Butkevičius teigė, kad ir toliau bus siekiama įsivesti eurą nuo 2015 metų. Finansų ministras V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad svarbiausia yra sveika šalies ekonomika, kurią užtikrintų prisijungimas prie euro zonos.

Su C. Lagarde susitikusi prezidentė D. Grybauskaitė atskleidė, kad pasitarimas buvo skirtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų ir Europos ekonominės sistemos aptarimui bei Europos bankų sąjungos kūrimo planams.

„Lietuvos patirtis įrodo, kad per trumpą laiką įmanoma išlipti iš ekonominės duobės. Tik atsakinga finansų politika gali užtikrinti ekonomikos augimą ir finansų rinkų pasitikėjimą. Europa turi tęsti reformas – tai vienintelis kelias išvengti skaudžių finansų krizių pasekmių", – teigė Lietuvos prezidentė.

Vienas pagrindinių vizito akcentų – diskusija „Europos ekonominė integracija: iššūkių ir galimybių vertinimas", skirta Europos ekonomikos vystymosi, šalių integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir euro zoną aptarimui. Lietuvai stojus prie ES Tarybos vairo, euro zonos problemų sprendimas, krizės valdymo strategijos, euro zonos idėjos palaikymo bei populiarinimo klausimai, tolimesnė ES ekonominė integracija yra kertiniai klausimai.

REKLAMA

Diskusijoje taip pat dalyvaus Europos centrinio banko valdybos narys Jorgas Asmussenas.

Balsas.lt primena, kad LietuvaTVF nare tapo1992-aisiais. TVF šalys narės privalo siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies globalų finansinį bei ekonominį stabilumą. Tai pirmasis TVF vadovo apsilankymas šalyje po 16 metų.

JONAS
2013-07-18 12:12:07
JONAS,.Smaugti savo tautą,kad įtiktum europos veltėdžiams- tai kubiliaus ir konservų su liberalais nuopelnas LIETUVAI.Nesvarbu,kad ir žmonių Lietuvoje tuo neliks svarbiausia be muilo įlįsti....O kodėl nepasako,kad Lietuva per krizę labiausiai nukentėjo iš visų Europos šalių? Savų diržų veržti nereikia, o tautą pasmaugti gatavi,štai kokia kubilo valdymo metodai.Su klimaksine buchaltere taip reformas padarė,kad dar dešimt metų neatsigausime.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Kęstas 2013-07-19 05:56:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas galite, prisisekite diržus

Krizė gilėja. Šiuo metu Kinijoje jau trūksta kaimiečių aprūpinti ekonomiką pigia šviežia darbo jėga. Atlyginimai Kinijoje kyla. Investicijos darosi nebe tokios pelningos rezultate. Todėl investicijų augimas jau nebegali traukti pirmyn visą Kinijos ekonomiką. Vartotojai dar neturi pinigų pakeisti investicijų augimo variklį. Kinija brenda į krizę. Tokia padėtis vadinama Lewis tašku.

Na o mes dar sėdime Minskio momente: kas daug skolinosi pirkti būstus, dabar tiek nesiskolina, todėl mūsų (ES ir JAV) ūkis buksuoja [1]. Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.   ATSAKYTI
Tikroji A.Kubiliaus krizės įveikimo kain 2013-07-19 02:00:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuva dabar moka apie 2 mlrd. Lt palūkanų per metus už prisiimtus kreditus.. Kadangi tas skaičius daugeliui yra sunkiai suvokiamas, reikia šias palūkanų išmokas, kurias mes visi mokesčių mokėtojai esame įsipareigoję mokėti kreditoriams, už Lietuvos valstybės, tai yra mūsų visų, paimtus kreditus, pavaizduoti kiekvienam žmogui suprantamu būdu.

Kauno Žalgirio arena buvo pastatyta maždaug už 160 mln. Lt.

Taigi, mes visi mokesčių mokėtojai vien tik už palūkanas (ne skolos gražinimą!!!) kiekvieną mėnesį atiduodame po vieną Kauno Žalgirio areną. Per metus atiduodame 12 Kauno Žalgirio arenų !!!

Skelbta Valdovų rūmų statybų kaina apie 330 mln. Lt. Taigi vien už palūkanas per du mėnesius yra atiduodami valdovų rūmai. Per metus atiduoda Lietuva 6 valdovų rūmus. Kiek metų buvo statomi valdovų rūmai?

Ir tai yra įvardinama, kaip A.Kubiliaus vyriausybės krizės suvaldymu.

Per ketverius metus padidinęs valstybės skolą beveik 30 mlrd. Lt., nuo 17,375 iki 46,036.

Arba valstybės skolą padidino beveik TRYS KARTUS 300% !!!!:

LR valstybės skola (Duomenys iš LR finansų ministerijos)
2008 17 mlrd. 375 mln. Lt 15,5 proc. BVP

2009* 26 mlrd. 983 mln. Lt 29,3 proc. BVP

2010* 36 mlrd. 127 mln. Lt 37,9 proc. BVP

2011* 40 mlrd. 961 mln. Lt 38,5 proc. BVP

2012* 46 mlrd. 036 mln. Lt 40,7 proc. BVP

Ir dar reikėtų pridėti šimtus tūkstančių emigravusių.

Ši ponia atstovauja ne bulkučių kepėjus, o bankininkus, ir ne šiaip bankininkus, bet tuos, kurie per finansus realiai valdo pasaulį. Kuo daugiau šalys įsiskolina, tuo bankininkai gauna daugiau palūkanų ir toms šalims yra keliama daugiau reikalavimų, ko pasekoje šalys praranda dalį savo suvereniteto ir akmenį po kaklu, palūkanų forma. A.Kubilius tobulai atliko šį bankininkių norą. Už tai ši ponia ir giria mūsų genialųjį politiką.

   ATSAKYTI
f 2013-07-18 21:48:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ko velnio jinai cia atsibaste,    ATSAKYTI
GintarasS: Išpardavimas 2013-07-18 17:02:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prasidėjo didysis Lietuvos išpardavimas. Pirmieji mūsų pirkėjai – įkainuotojai jau trina kampus ir ieško būdų, kaip kuo pigiau nupirkti vertybes. Lengviausiai, žinoma, įsiūlyti pardavėjui dideliais komisiniais paskolas ar paslaugas, ar tiesiog kokią naują atominę, o jos dar nebaigus - liepti užkasti, nes nebus kas ją atsveria avarijos atveju. Ir lieka aborigenai su nosimi bei skolomis, kurias galima pareikalauti skubiai grąžinti arba kompensuoti apdairiai į sutartis įrašytu turtu. Be abejo, Lietuvos turtas jau iš anksto būtų nuvertintas, todėl riebūs kąsniai pasotintų skolintojus. Tai įprastas būdas verslui atimti, bet jau taikomas ir valstybėms per karines reparacijas ar bankų praskolintoms, pvz. Graikijai, Kiprui... Islandija, Airija apsigynė, nes dar nebuvo gilios pasaulinės krizės, o kiti „praskolintieji“ dar labiau grimzta perskolindami savo skolas – tik laiko klausimas, kada finansinis voras išsikratys aukas paskutinei vakarienei.
__Niūriausia stebėti, kaip vorienė su voriukais čepsi ir giria pasikėlusias tautų motinėles ir jų tranus, besitaikančias šleptelti į gerai paspęstą tinklą, o tie kad džiaugiasi, kad krykštauja ar iš kvailumo, ar iš išskaičiavimo, kad jiems, svetimų tampriai susuktiems ir apvirškintiems, bus gyventi maloniau nei savais rūpintis. Bet gal tie mūsų buratinai ir pelenės iš tiesų bukapročiai, nemato kas darėsi ir darosi, kad istorija linkusi pasikartoti vis blogesniu variantu tol, kol blogis neišnyksta savaime? Ar jie iš elementaraus godumo nori tautiečius įkišti į mėsmalę kuo greičiau, o patys tikisi ilgai ir gerai gyventi?
__Nelemta tokiems lūkesčiams išsipildyti, todėl turėtų permąstyti savo veiksmus ir atsisukti veidu į tėvynę, nes tik tautinė savimonė ir bendruomeniškumas leis pergyventi visas negandas, išlikti savimi ir išsaugoti tėvynės vertybes. Gal būt teks vienytis su kitomis tautomis vardan gyvybinių pasaulio interesų, bet tai tik jau ne egoistams įveikti. Tam reikia peržengti save, o tai gali padaryti tik dori, drąsūs, dvasingi Žmones, kurie ir turėtų pakilti bei susivienyti prieš blogį ir jo pastangas užvaldyti šalį ir pasaulį.    ATSAKYTI
???!!! 2013-07-18 15:05:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Oficialiai pranešama, jog DNB bankas per pirmuosius šešis š.m. mėnesius uždirbo 25,5 mln.lt pelno, o N.Cooperis vien savo firmai ir konsultantams per tą patį laikotarpį iš bankrutuojančio (?!) Snoro išmokėjo 65 mln.lt (per metus išmokėta 130 mln.lt) ?!!!
Vasiliauskai, Mažintiene, Cooper - kada baigsite vogti, kiek galima tyčiotis iš žmonių ?!
Premjere, gal Jūs visą šį blogį sustabdysite ?!   ATSAKYTI
COPY,PASTE 2013-07-18 14:38:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Prokurorai ir toliau soka Daukanto aikstes ritmu: GRYBES nurodymu buvo
suzlugdytas Snoras, jos nurodymu kiseniniai prokurorai "sufabrikavo "
banko akcininkams byla. GRYBES nurodymu dabar yra dengiami tikrieji vagys
plaunantys pinigus is Snoro: Vasiliauskas, Mazintiene, Kuperis!!   ATSAKYTI
Vilnietis 2013-07-18 14:14:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
GRYBE neapsikentusi objektyvios kritikos "Liet.ryte" dave nurodyma sunaikinti banka Snoras! Vykdytojai KUBILIUS, SIMONYTE, VASILIAUSKAS turi sesti I teisiamuju suola! Vienreiksmiskai!   ATSAKYTI
Pilietis 2013-07-18 14:10:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Uz banko Snoras suzlugdyma KUBILIUS privalo sedeti Lukiskese   ATSAKYTI
stasys 2013-07-18 13:52:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gyvenam pavyzdingai,kaip valkatos   ATSAKYTI
Nu 2013-07-18 12:49:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tikrai.Nei vieno stribo ar komuniagos visi,kaip susitare, nepagiria.O jie juk tokie protingi.   ATSAKYTI
JONAS 2013-07-18 12:12:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
JONAS,.Smaugti savo tautą,kad įtiktum europos veltėdžiams- tai kubiliaus ir konservų su liberalais nuopelnas LIETUVAI.Nesvarbu,kad ir žmonių Lietuvoje tuo neliks svarbiausia be muilo įlįsti....O kodėl nepasako,kad Lietuva per krizę labiausiai nukentėjo iš visų Europos šalių? Savų diržų veržti nereikia, o tautą pasmaugti gatavi,štai kokia kubilo valdymo metodai.Su klimaksine buchaltere taip reformas padarė,kad dar dešimt metų neatsigausime.   ATSAKYTI
rrr 2013-07-18 11:36:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nejuokinkit,kad jai paciai byla iskelta uz mahinacijas,ka gire kag primaklino valdzia o mes tilime.   ATSAKYTI
APKALTA 2013-07-18 11:36:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Dėl SNORO aferos plėšikėi D.Grybauskaitėi APKALTĄ ir į kalėjimą!   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Lėktuvas  (nuotr. stop kadras)
Lietuva atsiveria kelionėms – Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė sąrašą šalių, iš kurių grįžus mūsų tautiečiams ar atvykus užsieniečiams nereikės izoliuotis. Tiesa, tai ...
R. Požėla (nuotr. stop kadras)
Mažeikių rajone nušauto policijos pareigūno šeimai bus išmokėta aštuonių  metų vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija, renkama ir daugiau pinigų šeimai paremti, sako ...
Libertas Klimka (Fotobankas)
Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo ...
Rūkymas (nuotr. stop kadras)
Pasaulio sveikatos organizacijos analizė atskleidė, kad Lietuvos paaugliai išlieka tarp daugiausia rūkančių visoje Europoje. Aiškėja, kad tradicines cigaretes Lietuvoje ir ...
Lietuvos miestuose – koncertai koronaviruso suvaldymui: dalis politikų vadina reklama (nuotr. stop kadras)
Lietuvos miestuose ir miesteliuose – didžiulis flešmobas. Keliolikai minučių į aikštes, skverus, gatveles išėję šimtai orkestrų, chorų ir dainininkų dėkojo visiems ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų