REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieni prezidentės amnestijos laukia, kiti prakeikia jas abi

Nors prezidentūra skelbia, kad žmogžudžiai ir smurtautojai vargu ar gali sulaukti malonės, bet prezidentė nuolat tenkina jų prašymus pasigailėti.

REKLAMA
REKLAMA

Yra problemų, kurių kaip nespręsi, visada lieka nepatenkintųjų. Viena tokių – prezidentės dekretu pagal malonės komisijos teikimą kasmetės nuteistųjų amnestijos.

REKLAMA

Peržvelgus amnestuotų žudikų sąrašą, iš tikro gaila 29 metų Vaidoto Godvaišo. Nors formaliai jis nuteistas už žmogžudystę, bet nusikaltimo aplinkybės nepuošia nusikaltimo aukos. 2007-ųjų gruodžio 23-iąją Vaidotas su draugais šnekučiavosi automobilyje Mastaičių gyvenvietėje (Kauno raj.). Pro šalį žirgliojo iš anksto Kalėdas pradėjęs švęsti vietos gyventojas Arūnas D. Kaimietis buvo tiek prisišventęs, kad nepajėgė praeiti nenulaužęs veidrodėlio. Išlipęs V. Godvaišas praeivio paprašė pasitraukti. Užuot paklausęs, girtasis puolė muštis, bet gavęs kumščiu į skruostą sudribo ant gruodo be sąmonės. Įsitikinęs, jog partrenktasis kvėpuoja, Vaidotas nuvažiavo, o Arūnas D. po 2 mėnesius trukusio gydymo ligoninėje mirė. Už vienintelį, tačiau lemtingą smūgį Kauno apygardos, po to – Lietuvos apeliacinis teismai mušeikai skyrė 7 metų nelaisvės.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentė V. Godvaišą atleido nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Malonė buvo suteikta atsižvelgiant į labai pašlijusią ir sparčiai blogėjančią kalinio sveikatą, nors kažin ar tai rūpi Arūno D. žmonai, kuri liko su dviem vaikais be maitintojo.

Planuota žmogžudystė

Itin audringą neigiamą reakciją Prezidentės dekretas sukėlė pernai, 2012-ųjų pavasarį, paskelbus, jog nuteistajam iki gyvos Justinui Butai bausmė keičiama 25 metais laisvės atėmimu.

Daugelis jau užmiršę, o jaunimas ir negirdėjęs, kokį šiurpų nusikaltimą jis padarė kartu sėbrais. Matydami, kad dabar jau bankrutavusiame „Hermio“ banko Šiaulių filiale tarpsta betvarkė, apiplėšti šį banką 1995 metais susimokė banko darbuotojai 35 metų Romanas Osipovas ir jo bendraamžis Jonas Buta, kurie į talką dar prisikalbino bankrutavusį, skolose paskendusį Jono brolį Justiną (40 m.) bei pastarojo pažįstamą 27 metų teistą vilnietį Ferdinandą Zagrecką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketveriukė nusikaltimui pasirinko dieną, kai budės ramaus būdo fiziškai ne itin stiprus 28 metų apsaugininkas Linas Žukas. Jam gauja iš anksto miške už Kuršėnų (Šiaulių raj.) iškasė duobę.

Bėgo, bet nepabėgo

1995-ųjų rugsėjo 19-ąją sutemus į banką neva darbo reikalais užsuko Jonas Buta, dirbęs šio banko filialo inkasatoriumi bei valdytojo vairuotoju. Jis L. Žuką pavaišino iš anksto užnuodytu gėrimu. Linui praradus sąmonę, J. Buta į banko patalpas įleido lauke laukusius sėbrus: ką tik iš darbo išėjusį to paties apsaugos skyriaus viršininką Romaną Osipovą, savo brolį Justiną bei F. Zagrecką.

REKLAMA

Justinui Butai virve pasmaugus bejėgiškos būklės L. Žuką, saugyklos spynų kodus žinojęs R. Osipovas atrakino banko seifus ir visi pagrobė net per 940 000 litų grynaisiais.

Šiaulių rajono miške užkasę L. Žuko lavoną ir sudeginę pagrobtą banko automobilį „Audi 80“, banditai, susitarę tūnoti lyg pelės po šluota, išsiskirstė po namus.

Kriminalistai iš karto iškėlė versiją, kad sužinoti kodus ir be laužimo atrakinti spynas galėjo tik banko darbuotojai, todėl įtariamuosius R. Osipovą ir Joną Butą ne suėmė, o akylai sekė, nustatė su kuo jie bendrauja. Ir neapsiriko, nes vos po kelių dienų sužinota, kad bedarbis Justinas Buta jau įsidrąsino ir įnešęs į banką padengė 15 400 litų skolą. Pajutę, kad yra sekami, plėšikai mėgino bėgti į užsienį, bet jau spalio pradžioje buvo suimti ir prisipažino.

REKLAMA

Motina vos neapalpo

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis buvo keistas. Vienintelis Justinas Buta buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o likę 3 sėbrai atsipirko 15 metų nelaisvės bausmėmis ir atsėdėję maždaug po 8-9 metus buvo paleisti.

L. Žuko žmona, likusi viena su dviem mažytėmis dukrelėmis, nuosprendį apskundė, logiškai reikalaudama, kad visi 4 būtų įkalinti vienodai, iki gyvos galvos, tačiau teisėjai jos ašaroms buvo bejausmiai.

Kalėjime J. Buta ir nuoširdžiai atgailavo, ir neprikaištingai elgėsi, ir neakivaizdiniu būdu įgijo aukštąjį išsilavinimą, ir per žurnalistus siuntė atsiprašymo gėles L. Žuko motinai Stefanijai Žukienei, ir, žinoma, rašė malonės prašymus prezidentūrai. Sužinojęs, kad 18-aisiais kalėjimo metais D. Grybauskaitė jo nuosprendį sušvelnino, Justinas triumfavo. Už tai nužudyto L. Žuko brolis Dalius bijojo naujieną pranešti silpnos sveikatos motinai. Pastaroji, apie amnestiją pagaliau išgirdusi iš kaimyno, alpo ir vos nepatyrė antro infarkto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip gali pasielgti tik moteris, kuri niekada pati nebuvo motina. Ar ji galėtų paleisti į laisvę žmogų, nužudžiusį jos artimą?“ – prezidentės malonę brolio žudikui šiaulietis Dalius Žukas atvirai pavadino patyča iš teisingumo.

Nukirto už 20 litų

Šiemet jos ekscenelcija D. Grybauskaitė pagal Malonės komisijos teikimą malonę suteikė trims žmogžudžiams ir dar 7 asmenims, kurių 3 atleisti nuo likusios įkalinimo bausmės, 5-iems laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta, 1 moteris atleista nuo arešto ir dar viena 1 moteris – nuo baudos. Ar šie nusikaltėliai verti malonės, spręskite patys.

REKLAMA

Sunku vienareikšmiškai įvertinti, ar vertas būti nuo likusios bausmės atleistas 44 metų brolžudys Giedrius Baublys, jau atsėdėjęs apie 8 iš jam skirtos 10 metų nelaisvės bausmės.

Į koloniją G. Baublys pateko už tai, kad pirmąją Naujųjų 2005 metų dieną nužudė savo vyresnį brolį dėl... 20 litų. Abu broliai buvo išgėrę, jaunėlis griebėsi kirvio, kuriuo net kelis kartus kirto broliui per galvą, negana to jį dar taip stūmė, kad brolis sužeista galva trenkėsi į lovos kraštą. Kai Giedrius atsikvošėjo, brolis buvo jau miręs.

REKLAMA

Prezidentė pasigailėjo ir buitinę žmogžudystę įvykdžiusio garbaus amžiaus žudiko Jono Kuodžio. Šiam 71 metų vyrui 9 metų nelaisvės bausmę sutrumpinta 2 metais.

Malonė bejausmiui chuliganui

Prezidentė šiemet pagailėjo ir buvusio bendrovės „Vilniaus taksi plius“ direktoriaus pavaduotojo 59 metų A. G., kuris 2010-ųjų gegužės 15-ąją nuvažiavo pasigrožėti atbundančia gamta į Girinių kaimą (Molėtų raj.). Čia atvykėlį užkabino ir muštis lindo 38 metų vietos gyventojas. Ne kartą medaliais apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos narys A. G. čiupo savigynai turėtą pistoletą, kuriuo ilgai nesiderėjęs žmogų nušovė, nes buvo įsiutęs ir girtas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasigailėjimo sulaukė ir pavojingas chuliganas. 2009-ųjų gruodžio naktį Klaipėdoje siautėjo Vaidas Siautilas su bičiuliu – jie kumščiais bei kojomis daužė, laužė automobilių stovėjimo aikštelėje paliktus automobilius, o iš daugiabučio išėjusį juos apraminti pilietišką vyrą žiauriai sumušė, suspardė jam galvą. Už sunkų sveikatos sutrikdymą V. Siautilas buvo nuteistas kalėti 6 metus, bet amnestijos dėka bausmė sutrumpinta metais. Nežinia, kaip tokį teisingumą vertina sumuštas klaipėdietis, iki šiol jaučiantis sužalojimų pasekmes.

REKLAMA

Pagailėta ir moterų

Dėl automobilių vagysčių kelis kartus teisiamųjų suolą jau trynusiam 35 metų marijampoliečiui Ryčiui Juozūnui prezidentė laisvės atėmimo bausmę sutrumpino pusantrų metų. Į kalėjimą jis pakliuvo už tai, kad 2008 metų rugpjūtį automobiliu „BMW“ Marijampolės gatvėmis bėgo nuo policijos ir, atsitrenkęs į tvorą, bendrakeleivį užmušė, o pats sunkiai susižalojo. Teismas R. Juozėną patupdė pailsėti 4 metus ir 2 mėnesius. Malonės dėka bausmė „kelių ereliui“ tapo trumpesnė pusantrų metų.

Prezidentė pagailėjo ir 3 moterų. Didelį kiekį narkotikų platinusios 72 metų (!) Raisos Basalajevos 8 metų kalėjimo bausmę prezidentė sutrumpino pora metų, žmogų sumušusi 29 metų Miglė M. atleista nuo 90 parų arešto bausmės, o 30 metų Aneda L., kuri padėjo savo dabar jau pasodintam sutuoktiniui užsiimti rūkalų kontrabanda bei fabrikėlyje gaminti pilstuką, atleista nuo 13 000 litų baudos.

REKLAMA

TIK FAKTAI

Prezidentės malonė yra išimtinis valstybės aktas. Šalies vadovė dovanoja laisvę arba sutrumpina nelaisvės laiką, sumažina teismo skirtą bausmę.

Malonės aktas nėra teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ginčijantis dokumentas.

Malonės prašymas gali būti svarstomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Nuteistasis paprastai rašo prašymą, kurį apsvarsto Malonės komisija, kuriai priklauso šalies teisėsaugos institucijų vadovai, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas bei Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas. Malonės komisija teikia pasiūlymus prezidentei, bet pastaroji sprendimą priima savarankiškai.

REKLAMA
REKLAMA

Nors prezidentūra skelbia, kad „žmogžudžiai ir kiti smurtautojai vargu ar gali sulaukti malonės“, bet prezidentė nuolat tenkina jų prašymus pasigailėti.

Rašyti malonės prašymą prezidentei Konstitucija ir įstatymai leidžia visiems nuteistiesiems, net įkalintiems iki gyvos galvos. Tik šie kaliniai pirmąjį malonės prašymą gali rašyti tik atsėdėję 10 metų nuo bausmės pradžios.

Nėra malonės prašymų filtravimo, svarstomi jie visi, jei tik atitinka juridinės dokumentacijos reikalavimus ir pasirašyti asmeniškai nuteistojo, o ne trečiojo asmens – artimojo, pažįstamo, advokato ar institucijos. Prie malonės prašymo visgi gali būti pridėti ir tarpininkaujančių asmenų raštai. Dažnai tarpininkauja Seimo nariai, žinomos asmenybės, betgi ir pažįstami, net kaimynai. Tačiau tarpininkavimas tėra tik informuojantis, bet ne lemiamas veiksnys prezidentei priimant sprendimą dėl malonės.

Kalinčiųjų malonės prašymai siunčiami per įkalinimo įstaigos administraciją, kuri paprastai prideda visus reikalingus dokumentus – teismo nuosprendžius, nutartis, kalinio charakteristikas bei kitą raiškingą informaciją.

Gavęs neigiamą atsakymą, naują malonės prašymą nuteistasis gali rašyti ne anksčiau nei po pusės metų.

Sigitas STASAITIS

AKISTATA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų