Rotveileris (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

Rotveileris (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

Nors šuo ir viz­gi­na uo­de­gą, šyp­so­tis jis ne­mo­ka. Nuo jo dan­tų ken­čia ne tik šu­nų ne­mėgs­ta­miau­sia žmo­nių „rū­šis“ – pa­šti­nin­kai, bet ir „ko­le­gos“ – ap­dras­ko­ma vis dau­giau šu­nų.  Po­li­ci­jos kom­pe­ten­ci­ja – žmo­nių sau­gu­mas ir jų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, to­dėl į šu­nų san­ty­kius ji ne­si­ki­ša. Ne­ži­no­ma ir tai, kiek žmo­nių nu­ken­tė­jo nuo ag­re­sy­vių veis­lių šu­nų ir koks bū­tų tiks­lus pa­vo­jin­giau­sių veis­lių „Top 10“ pa­gal už­re­gist­ruo­tus įvy­kius.

Pre­ten­zi­jų ne­tu­ri

„Dvie­juo­se mū­sų gre­ta sto­vin­čiuo­se dau­gia­bu­čiuo­se ma­žai kas lai­ko šu­nų, tad pui­kiai juos ži­no­me. Į akį kri­to keis­tas dės­nin­gu­mas – vie­nas po ki­to jie „ap­si­rgo“. Vie­nas iki šiol te­be­vaikš­to su­tvars­ty­tas. Pa­si­tei­ra­vus kai­my­nų, kas gi tiems šu­nims nu­ti­ko, paaiš­kė­jo, kad ve­džio­ja­mi anks­ti ry­tą bu­vo už­pul­ti ne­to­li nuo­sa­va­me na­me lai­ko­mo, be ant­snu­kio ir pa­va­džio ve­džio­ja­mo ge­ro­kai di­des­nio šuns“, – pa­sa­ko­jo Vil­niaus g. 33 na­mo gy­ven­to­ja Ra­sa.

REKLAMA

Mo­te­ris su­si­rū­pi­no, kad ne­nu­tik­tų di­des­nė ne­lai­mė. „Kie­me daug vai­kų. Šuo laks­to po nuo­sa­vo na­mo te­ri­to­ri­ją ne­pri­riš­tas. O jei var­tais pra­si­vers? – būgš­ta­vo Ra­sa. – Ves­da­ma duk­rą į Sal­du­vės lop­še­lį-dar­že­lį pa­ste­bė­jau, kad tas pa­ts šei­mi­nin­kas sa­vo šu­nį be ant­snu­kio pa­lei dar­že­lio tvo­rą ve­da pa­si­laks­ty­ti į Sal­du­vę. Ar taip ga­li­ma? Juk neaiš­ku, kas tam šu­niui šaus į gal­vą. Jei šuo už­puo­lė žmo­gų, tai šuns šei­mi­nin­kui at­ro­do, jog kal­tas pa­ts už­pul­ta­sis, kad „įžei­dė“ šu­nį.“

Ir vie­no, ir ki­to ap­dras­ky­to šuns šei­mi­nin­kai tei­gia ag­re­sy­vaus šuns šei­mi­nin­kams pre­ten­zi­jų ne­tu­rin­tys. Ir nie­ko keis­to, nes šis ap­mo­kė­jo vi­sas su­ža­lo­tų gy­vū­nų gy­dy­mo iš­lai­das. Tik dėl šios prie­žas­ties ne­si­kreip­ta į po­li­ci­ją.

Į šu­nų tar­pu­sa­vio san­ty­kius ne­si­ki­ša

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė spau­dai Gai­lu­tė Smag­riū­nie­nė, su­ži­no­ju­si, kuo do­mi­mės, net nu­si­kva­to­jo: „Šiaip tai po­li­ci­jos kom­pe­ten­ci­ja – žmo­nių sau­gu­mas ir jų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai. Į šu­nų san­ty­kius po­li­ci­ja ne­si­ki­ša, nes jie į mus ne­si­krei­pia, to­dėl at­sa­ky­ti, kiek šu­nų nu­ken­tė­jo nuo ki­tų šu­nų, ne­ga­li­me. Jei krei­pia­si šuns šei­mi­nin­kas dėl to, kad ki­tas as­muo ne­pri­žiū­ri sa­vo šuns, tai jau ki­ta si­tua­ci­ja. Ap­kan­džio­tų šu­nų ap­skai­tos ne­ve­da­me.“

Cent­ro po­li­ci­jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ta­ku­še­vi­čius pri­si­mi­nė tris to­kius nuo­va­dos ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je šie­met už­fik­suo­tus at­ve­jus.

REKLAMA

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 110 str. už gy­vū­nų įsi­gi­ji­mo, lai­ky­mo, vei­si­mo, dre­sa­vi­mo, ga­be­ni­mo ir pre­ky­bos jais tai­syk­lių bei at­ski­rų rū­šių gy­vū­nų re­gist­ra­vi­mo gy­ve­na­mo­sio­se vie­to­vė­se tai­syk­lių pa­žei­di­mą nu­ma­to įspė­ji­mą ar­ba bau­dą iki 200 Lt. Už tai šie­met per 8 mėn. Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo su­ra­šy­tas 191 ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las, Šiau­liuo­se – 29.

Jei dėl šių vei­kų bu­vo pa­da­ry­ta ža­la as­mens svei­ka­tai ar tur­tui, gre­sia bau­da nuo 500 iki 1000 Lt. Bū­tent to­kios bau­dos ir bu­vo skir­tos šiau­lie­čiams, ku­rių šu­nys už­puo­lė ir ap­kan­džio­jo ki­tą šu­nį ar žmo­gų. Vi­sos bau­dos už šiuos ad­mi­nist­ra­ci­nius tei­sės pa­žei­di­mus pa­ten­ka į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Šu­nų prie­žiū­ros kont­ro­lę Šiau­liuo­se vyk­do sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius. Jis tu­ri tei­sę baus­ti šu­nų ne­pri­žiū­rin­čius šei­mi­nin­kus, tai­gi, anot Šiau­lių AVPK at­sto­vės, Vil­niaus g. dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jams, bi­jan­tiems dėl sa­vo vai­kų sau­gu­mo, rei­kė­tų su pa­reiš­ki­mu kreip­tis bū­tent ten.

Me­di­kų pa­gal­ba pa­si­nau­do­jo pu­sant­ro šim­to žmo­nių

Dau­ge­lis ma­no, kad dau­gu­ma nuo šu­nų nu­ken­tė­ju­sių žmo­nių yra vai­kai. Tai ne­tie­sa – vai­kai iki 15 me­tų am­žiaus su­da­ro tik treč­da­lį nu­ken­tė­ju­sių. Ki­ta įdo­mi sta­tis­ti­ka – nuo ba­lan­džio iki rugp­jū­čio mė­ne­sio įkan­di­mų at­ve­jų už­re­gist­ruo­ja­ma dvi­gu­bai dau­giau ne­gu nuo rug­sė­jo iki ko­vo. Tai­gi, nors „se­zo­nas“ ir bai­gė­si, bud­ru­mo pra­ras­ti ne­ga­li­ma.

REKLAMA

Anot Zi­tos Kat­kie­nės, Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tės, į šios gy­dy­mo įstai­gos Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­rių dėl šu­nų įkan­di­mų per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius krei­pė­si 72 žmo­nės. Per­nai me­di­kų pa­gal­bos pri­rei­kė net 157 šu­nų ap­kan­džio­tiems žmo­nėms.

Pa­sak Priė­mi­mo-sku­bios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­jos Dai­vos Jau­ta­kie­nės, daž­niau­siai šiems žmo­nėms ski­ria­mas am­bu­la­to­ri­nis gy­dy­mas. Tik tais at­ve­jais, kai su­ža­lo­ji­mai di­de­li, pa­cien­tas gul­do­mas į li­go­ni­nę. Anot sky­riaus ve­dė­jos, yra bu­vę at­ve­jų, kai dėl vei­do su­ža­lo­ji­mo, akies trau­mos pa­cien­tai bu­vo siun­čia­mi į Kau­ną – Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nę Kau­no kli­ni­kas.

Tais at­ve­jais, kai žmo­gų su­ža­lo­jęs šuo ne­ži­no­mas, pa­cien­tui ski­ria­mi skie­pai nuo pa­siut­li­gės ir stab­li­gės. Jei šuo sa­vas ir pa­cien­tas ži­no, kad jis bu­vo skie­py­tas nuo pa­siut­li­gės, pa­cien­tas skie­pi­ja­mas tik nuo stab­li­gės.

Kai su­ža­lo­ji­mai di­des­ni, pa­cien­tas gul­do­mas į Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rių. Sky­riaus ve­dė­jas Ro­ber­tas Mi­ka­laus­kas sa­ko, kad šu­nų įkan­di­mo žaiz­dos gy­ja daug sun­kiau. Mik­ro­bais už­krės­tos plėš­ti­nės žaiz­dos gy­ja la­bai sun­kiai. Se­nie­ji chi­rur­gi­jos va­do­vė­liai, pa­sak me­di­ko, mo­ko ne­siū­ti kąs­ti­nių-plėš­ti­nių žaiz­dų, nes jos dėl in­fek­ci­jų su­pū­liuo­ja. Da­bar, pa­sak me­di­ko, ga­li­my­bių iš­va­ly­ti žaiz­dą yra dau­giau, tad jos iš­va­lo­mos ir su­siu­va­mos, ypač ta­da, kai su­ža­lo­ta kū­no vie­ta svar­bi es­te­tiš­kai, ma­to­ma.

REKLAMA

Ry­ti­nio ar va­ka­ri­nio ve­džio­ji­mo ri­tua­las

Ko­dėl žmo­nės ap­skri­tai lai­ko ag­re­sy­vių veis­lių, ko­vi­nius šu­nis ži­no­da­mi, kad ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų vis nu­tin­ka? Anot Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to psi­cho­lo­go Arū­no Nor­kaus, gy­ven­to­jai tai daž­niau­siai da­ro dėl ap­sau­gos ir ma­dos. „Toks tin­ka­mai iš­mo­ky­tas šuo yra itin ge­ras na­mų ir pa­ties šei­mi­nin­ko sar­gas, daž­nai pa­kei­čian­tis sig­na­li­za­ci­ją ar ap­sau­gi­nin­ką, tad ne­nuos­ta­bu, kad pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį bu­vo ypač ma­din­ga lai­ky­ti bū­tent to­kių veis­lių šu­nis – gat­vė­se ir kie­muo­se bu­vo ga­li­ma pa­ste­bė­ti dau­gy­bę žmo­nių su tos pa­čios spal­vos, su­dė­ji­mo šu­ni­mis, sky­rė­si tik pa­va­dė­lis“, – tei­gia psi­cho­lo­gas.

Anot A. Nor­kaus, prie­žas­tis, ko­dėl žmo­nės gy­vū­nus, ypač šu­nis, lai­ko ir nuo­sa­vuo­se na­muo­se, ir bu­tuo­se, ir bend­ra­bu­čiuo­se, yra la­bai pa­pras­ta – šuo yra ge­riau­sias žmo­gaus drau­gas. Tie­siog jis lei­džia ten­kin­ti įvai­rius psi­cho­lo­gi­nius ir so­cia­li­nius žmo­gaus po­rei­kius. Tai ob­jek­tas, ku­ris vi­sa­da ša­lia, ku­rį bet ka­da ga­li ap­si­ka­bin­ti ar at­stum­ti, ku­ris rea­guo­ja į ta­vo emo­ci­nę bū­se­ną be­tar­piš­kiau ne­gu ap­link esan­tys as­me­nys. Ga­lų ga­le tai at­ri­bu­tas, ku­riuo ga­li iš­reikš­ti sa­vo sta­tu­są, sko­nį, ma­te­ria­li­nę pa­dė­tį. „Pa­žiū­rė­ki­te, su ko­kiu pa­si­di­džia­vi­mu šei­mi­nin­kai pa­sa­ko­ja pa­žįs­ta­miems apie sa­vo bran­gių šu­nų veis­lės iš­skir­ti­nu­mą ir kai­ną...“ – pa­sa­ko­jo psi­cho­lo­gas.

REKLAMA

Šu­nų šei­mi­nin­kai, ne­svar­bu, kur jų au­gin­ti­niai lai­ko­mi – bu­te ar nuo­sa­vo na­mo kie­me, su­si­du­ria su ne­di­de­le pro­ble­ma – šiuos „šei­mos na­rius“ rei­kia pa­ve­džio­ti. De­ja, bū­tent ta­da daž­niau­siai ir nu­tin­ka ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų...

Anot psi­cho­lo­go, ve­džio­ji­mą ga­li­ma trak­tuo­ti ir kaip ri­tua­lą, įsi­ter­pian­tį į die­nos ru­ti­ną, pa­na­šiai kaip ry­ti­nis ka­vos gė­ri­mas, pie­ta­vi­mas, se­ria­lo pa­žiū­rė­ji­mas ir kt. Ki­ta ver­tus, šuns ve­džio­ji­mas taip pat ten­ki­na so­cia­li­nius ir psi­cho­lo­gi­nius šei­mi­nin­ko po­rei­kius. Tai ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ku­rio taip trūks­ta dau­gu­mai mū­sų, lei­džian­tis ga­lu­ti­nai pra­bus­ti ry­tą ar leng­vai pa­si­vaikš­čio­ti gry­na­me ore va­ka­re. Kiek iš tų, ku­rie ne­lai­ko šuns, kiek­vie­ną va­ka­rą prieš mie­gą išei­na pa­kvė­puo­ti gry­nu oru? Tai ir bend­ra­vi­mas, su­si­ti­kus kie­me kai­my­ną ar ki­to šuns šei­mi­nin­ką, lei­džian­tis ap­tar­ti orus, po­li­ti­kos ar spor­to nau­jie­nas. Tai ir pa­žin­tys, vė­liau ga­lin­čios ne­sun­kiai išaug­ti į drau­gys­tę ar flir­tą, nes šuo yra vie­ni­jan­tis ob­jek­tas. Ga­lų ga­le tai ga­li­my­bė pa­de­monst­ruo­ti sa­vo sta­tu­są, „pri­sta­tant“ ap­lin­ki­niams nau­ją striu­kę, ba­tus, megz­ti­nį, šu­kuo­se­ną ar skė­tį. Tik šei­mi­nin­kams de­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad be­si­pui­kuo­jant prieš kai­my­nus rei­kė­tų su­mo­kė­ti ir au­gin­ti­nio „abo­nen­ti­nį mo­kes­tį“.

Gy­vū­nų šei­mi­nin­kams – nau­ji rū­pes­čiai

Pa­kei­tus rink­lia­vos už gy­vū­nų re­gist­ra­vi­mą ir lai­ky­mą dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se nuo­sta­tus, nuo ki­tų me­tų ga­lios nau­ji rink­lia­vos dy­džiai ir rei­ka­la­vi­mai. Kad in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se lai­ko­mų au­gin­ti­nių re­gist­ra­ci­ja bū­tų ak­ty­ves­nė, nuo 2013 m. au­gin­ti­niams pri­va­lės bū­ti įskie­py­ta iden­ti­fi­ka­vi­mo mik­ros­che­ma, ku­ri ga­li kai­nuo­ti nuo 20 iki 40 Lt ar net dau­giau. Iki ki­tų me­tų gy­ven­to­jai tu­rė­tų su­skub­ti įre­gist­ruo­ti gy­vū­ną, tuo­met mik­ros­che­mos ne­bus rei­ka­lau­ja­ma, kol nė­ra ga­lio­jan­čio įsta­ty­mo.

REKLAMA

Mies­to ta­ry­ba nu­ta­rė dvi­gu­bai pa­di­din­ti rink­lia­vos dy­džius už na­mi­nių gy­vū­nų lai­ky­mą: dau­gia­bu­ty­je lai­kan­tiems ka­tę teks mo­kė­ti 5 li­tus, šu­nį – 10 Lt per mė­ne­sį. Mo­kes­tis už ag­re­sy­vių veis­lių šu­nų lai­ky­mą pa­di­dės iki 30 Lt.

Šiau­lių mies­to val­di­nin­kai ti­ki­na, kad ne­no­rin­tys bau­dų – nuo įspė­ji­mo iki 200 Lt – dar tu­ri ke­lis mė­ne­sius iki Nau­jų­jų, kad už­re­gist­ruo­tų sa­vo gy­vū­nus.

Jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­re šiuo me­tu mies­to gy­ven­to­jai už­re­gist­ra­vę apie 6 tūkst. au­gin­ti­nių – pen­kis tūks­tan­čius šu­nų (60 ag­re­sy­vių veis­lių au­gin­ti­nių) ir tūks­tan­tį ka­čių. Pu­sė jų lai­ko­ma in­di­vi­dua­lio­se val­do­se. Ar už­re­gist­ruo­tų gy­vū­nų daug? Šiau­lių are­no­je krep­ši­nio var­žy­bas tuo pa­čiu me­tu ga­li ste­bė­ti vi­du­ti­niš­kai 5 700 žiū­ro­vų, tad jei jo­je su­so­din­tu­me šu­nis ir ka­tes, kai ku­riems tek­tų su­tūp­ti ant laip­tų.

Siū­lo­ma dau­gia­bu­čiuo­se ne­draus­ti lai­ky­ti pa­vo­jin­gų šu­nų?

Pra­kal­bus apie gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­les, Sei­me iš­reikš­ta nuo­mo­nė, kad drau­di­mas lai­ky­ti pa­vo­jin­gus šu­nis ir pa­vo­jin­gų šu­nų miš­rū­nus tik dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se ne­pa­dė­tų pa­siek­ti pa­grin­di­nio to­kių šu­nų lai­ky­mo ri­bo­ji­mo tiks­lo – žmo­nių ap­sau­gos nuo ga­li­mo to­kių šu­nų ke­lia­mo pa­vo­jaus, to­dėl vie­na par­la­men­ta­rė pa­siū­lė nau­jos re­dak­ci­jos Gy­vū­nų glo­bos, lai­ky­mo ir nau­do­ji­mo įsta­ty­mo pro­jek­te at­si­sa­ky­ti nuo­sta­tos, kad „ko­vi­nius šu­nis, ko­vi­nių ir pa­vo­jin­gų šu­nų miš­rū­nus (tais at­ve­jais, kai to­kių šu­nų įsta­ty­mai ne­drau­džia) bei pa­vo­jin­gus šu­nis lai­ky­ti dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se drau­džia­ma“.

REKLAMA

Anot par­la­men­ta­rės, nė­ra skir­tu­mo, kur šuo lai­ko­mas – dau­gia­bu­ty­je ar pri­va­čio­je val­do­je – in­di­vi­dua­lia­me na­me, ko­te­dže ar kt., jei jis lai­ko­mas ne­tin­ka­mai, t. y. ne­ve­džio­ja­mas su pa­va­džiu ir ant­snu­kiu, o pa­lei­džia­mas bė­gio­ti be prie­žiū­ros. Jos nuo­mo­ne, įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta pa­kan­ka­mai rei­ka­la­vi­mų pa­vo­jin­gų šu­nų lai­ky­to­jams, ta­čiau jie ne­sie­ja­mi su lai­ky­to­jų gy­ve­na­mą­ja vie­ta ar šu­nų lai­ky­mo vie­ta, o su ki­to­mis są­ly­go­mis ir ap­lin­ky­bė­mis.

Sei­mas ke­ti­na iš es­mės at­nau­jin­ti ga­lio­jan­tį gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, at­si­žvelg­da­mas į Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų, tarp­tau­ti­nių su­tar­čių, reg­la­men­tuo­jan­čių gy­vū­nų ge­ro­vę ir ap­sau­gą, rei­ka­la­vi­mus. Par­la­men­ta­rai jau pri­ta­rė tai nu­ma­tan­čiam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ja­me siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad ko­vi­nius šu­nis, ko­vi­nių ir pa­vo­jin­gų šu­nų miš­rū­nus bei pa­vo­jin­gus šu­nis bū­tų drau­džia­ma lai­ky­ti dau­gia­bu­čiuo­se.

Šiau­liai neat­si­li­ko nuo did­mies­čių

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je iš gy­vū­nų daž­niau­siai žmo­nės nu­ken­čia nuo šu­nų: 2012 m. – 833, 2011 m. – 823, 2010 m. – 896 žmo­nės. Pir­mą­jį 2012 m. ket­vir­tį šu­nys ap­kan­džio­jo 215 vai­kų ir 618 suau­gu­sių žmo­nių, o pir­mą­jį 2011 m. ket­vir­tį – 188 vai­kus ir 635 suau­gu­siuo­sius. Svei­ki šu­nys ap­kan­džio­jo 538 as­me­nis, ne­ži­no­mi – 294.

Dėl ka­čių pa­da­ry­tų su­ža­lo­ji­mų į me­di­kus krei­pė­si 211 as­me­nų, t. y. 3% ma­žiau nei 2010 m. ir 11% dau­giau nei 2011 m. pir­mą­jį ket­vir­tį. Svei­kos ka­tės su­ža­lo­jo 134 žmo­nes, ne­ži­no­mos – 78.

REKLAMA

Per pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį dau­giau­siai nuo gy­vū­nų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų bu­vo Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­ty­se. 2010 m. si­tua­ci­ja bu­vo pa­na­ši, ta­čiau nuo tri­jų di­džių­jų mies­tų neat­si­li­ko ir Šiau­liai. 2011 m. per pir­mą­jį ket­vir­tį dau­giau­siai nu­ken­tė­ju­sių bu­vo Vil­niaus, Kau­no, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­ty­se.

Pa­vo­jin­giau­sių­jų „Top 10“ ne­ži­no­mas

Te­ri­to­ri­niai vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rai ren­ka ir sau­go duo­me­nis apie kiek­vie­no nuo šuns nu­ken­tė­ju­sio žmo­gaus įvy­kio ap­lin­ky­bes. Ši in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai. In­ter­ne­tu už­pil­dant for­mą yra lan­ge­lis, ku­ria­me įra­šo­ma įkan­du­sio šuns veis­lė, jei ji ži­no­ma. De­ja, ta in­for­ma­ci­ja taip ir „gu­li“, nes nie­kas jos neap­do­ro­ja, to­dėl ne­ži­no­me, ku­rių veis­lių šu­nys Lie­tu­vo­je yra pa­vo­jin­giau­si. Vi­suo­me­nė, ypač tie as­me­nys, ku­rie ruo­šia­si įsi­gy­ti šu­nį, tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­ti apie tai.

VMVT yra pa­tvir­ti­nu­si de­šim­ties ag­re­sy­vių šu­nų veis­lių są­ra­šą – tai ame­ri­kie­čių pit­bul­ter­je­ras, bul­do­gas, ame­ri­kie­čių Sta­ford­šy­ro ter­je­ras, Sta­ford­šy­ro bul­ter­je­ras, ame­ri­kie­čių bul­do­gas, Ar­gen­ti­nos do­gas, Fi­la Bra­si­lei­ro, Kan­ga­las (tur­kų avi­ga­nis), Kau­ka­zo avi­ga­nis ir Pie­tų Ru­si­jos avi­ga­nis. No­rint au­gin­ti šių veis­lių at­sto­vą, pir­miau­sia rei­kia iš­klau­sy­ti spe­cia­lus kur­sus, gau­ti lei­di­mą au­gin­ti ir lai­ky­tis la­bai griež­tų rei­ka­la­vi­mų.

Bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti, kiek žmo­nių nu­ken­tė­jo nuo ag­re­sy­vių veis­lių šu­nų ir koks bū­tų tiks­lus pa­vo­jin­giau­sių veis­lių „Top 10“ pa­gal už­re­gist­ruo­tus įvy­kius.

Po­vi­las LUN­GĖ

pasabėlė
2012-09-30 10:38:09
Mano nėra geriausias draugas, jei tokio ieškočiau, pasirinkčiau viščiuką.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
pasabėlė 2012-09-30 10:38:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mano nėra geriausias draugas, jei tokio ieškočiau, pasirinkčiau viščiuką.    ATSAKYTI

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Jurbarkiškiui pasiūlė bausmę: už merginos išniekinimą – 5 metai  (nuotr. stop kadras)
Kaimo poilsio sodyboje nepilnametę merginą pasikėsinęs išžaginti ir žiauriai sumušęs jurbarkietis kovos menų specialistas pasirodė Tauragės teisme. Neseniai aštuoniolikos ...
Avarija Titnago gatvėje (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Ketvirtadienį pavakare Vilniaus pakraštyje susidūrė autobusiukas „Citroen“ ir lengvasis automobilis VW. Į įvykio vietą buvo kviečiami ir medikai, nes pranešta, kad viena eismo ...
16-metę sužalojusio jurbarkiškio teismas (nuotr. TV3)
Tauragės apylinkės teisme per vieną dieną buvo išnagrinėta rezonansinė 16-metės užpuolimo, sužalojimo ir seksualinio prievartavimo byla. Kaltinimus palaikanti Klaipėdos ...
Neringa Venckienė (nuotr. stop kadras)
Buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendęs, kokiam teismui ...
Jurbarkiškis teisme verkė – jis kaltinamas 16-metės prievartavimu ir žiauriu žalojimu (nuotr. TV3)
Per moksleivių vakarėlį sodyboje žiauriai sužalotos paauglės istorija persikėlė į teismą. Šį ketvirtadienį Tauragės apylinkės teisme išnagrinėta rezonansinė byla, kurioje ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
Eismo ekspertas apie trikojus: jie – ne prevencijai, o tik kad išplėštų pinigus
DABAR RODOMA
Eismo ekspertas apie trikojus: jie – ne prevencijai, o tik kad išplėštų pinigus
DABAR RODOMA
Taršos mąstą vadina teroro aktu – Vilniuje rasti dar neregėti kiekiai plastiko
DABAR RODOMA
Žada atrišti rankas aplinkosaugininkams: 3 įspėjimai leis stabdyti įmonės veiklą
DABAR RODOMA
Nukentėjusiosios jurbarkietės advokatas: jis pamatė, kad nėra kito kelio
DABAR RODOMA
Lietuvoje netrukus nebeliks mėtinių cigarečių, bet Baltarusija gamins daugiau
DABAR RODOMA
Gamta ir toliau stebina: viduržiemy biržiečiai miške spanguoliauja
DABAR RODOMA
Tragiškas rytas: Kauno rajone žuvo partrenktas vyras
DABAR RODOMA
Netoli Druskininkų sučiuptas uzbekas, bandęs neteisėtai pereiti sieną
DABAR RODOMA
„Dienos komentare“ – Dovilė Šakalienė
DABAR RODOMA
Pasieniečiai užfiksavo kuriozą: uzbekas manė, kad folija padarys jį nesusekamu
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų