Žaibai (nuotr. SCANPIX)

Žaibai (nuotr. SCANPIX)

Tren­kus žai­bui, vie­ni gro­ži­mės juo, ei­na­me į lau­ką pa­si­dai­ry­ti, ki­ti sle­pia­mės kam­ba­ry­je, už­si­da­ry­da­mi lan­gus, iš­jung­da­mi elekt­ros prie­tai­sus. „Šia­me nuo­sta­bia­me gam­tos reiš­ki­ny­je vis tik ri­zi­kos yra“, – sa­ko gy­dy­to­ja anes­te­zio­lo­gė-rea­ni­ma­to­lo­gė Ra­sa Bra­cai­tė.

Pa­vo­jin­giau­si – ka­muo­li­niai

Per­kū­ni­jos me­tu at­mos­fe­ro­je su­si­da­ro di­de­li elekt­ros iš­ly­džiai, ku­riuos ly­di švie­sos blyks­niai – žai­bas ir gar­sas – griaus­ti­nis. Lai­ko tar­pas tarp blyks­nio ir gar­so pri­klau­so nuo to, ko­kiu at­stu­mu esa­me nuo elekt­ros iš­ly­džio. Kar­tais pa­ste­bi­me žai­bą, bet ne­gir­di­me griaus­ti­nio. To­kiu at­ve­ju elekt­ros iš­ly­dis įvy­ko ma­žiau­siai už 20 km. Jei lai­ko tar­pas tarp žai­bo ir griaus­ti­nio yra ma­žes­nis nei 10 se­kun­džių, tai mus nuo elekt­ros iš­ly­džio ski­ria vos ke­li ki­lo­met­rai. Kar­tais tą di­džiu­lį iš­ly­dį pa­vyks­ta pa­ste­bė­ti vi­sai ša­lia.

Virš že­mės ru­tu­lio kas se­kun­dę įvyks­ta apie 100 žai­bo iš­ly­džių. Dau­gu­ma jų su­si­da­ro tarp de­be­sies ir že­mės, ta­čiau yra žai­bų, su­si­da­ran­čių tarp skir­tin­gai įe­lekt­rin­tų de­be­sų ar­ba to pa­ties de­be­sies at­ski­rų plo­tų. Vi­si šie žai­bai va­di­na­mi li­ni­ji­niais. Be li­ni­ji­nių žai­bų bū­na ir ka­muo­li­nių, ku­rių po­bū­dis yra ne­ži­no­mas, ma­žiau­siai iš­tir­tas. Tai švy­tin­tys ar­ba ki­birkš­čiuo­jan­tys 10–20 cm skers­mens ug­nies ka­muo­liai, su­si­da­ran­tys po li­ni­ji­nio žai­bo. Jie iš­si­lai­ko 1 ar 2 mi­nu­tes, ju­da be gar­so ir ga­li pro ply­šius pa­tek­ti į pa­tal­pas, kai ka­da sprogs­ta. Jų spal­va bū­na mė­ly­na, bal­ta ar oran­ži­nė. „Į žai­bus bū­ti­na žiū­rė­ti rim­tai, o ypač – ka­muo­li­nius, nes jų vei­ka ne­nus­pė­ja­ma“, – per­spė­ja gy­dy­to­ja.

REKLAMA

Pa­ma­tę ka­muo­li­nį žai­bą, el­ki­tės ra­miai, ne­lies­ki­te jo, ne­da­ry­ki­te stai­gių ju­de­sių, ne­siar­tin­ki­te prie jo ir ne­ban­dy­ki­te bėg­ti – oro sro­vė ga­li jį pri­trauk­ti prie jū­sų. Ga­li­te ban­dy­ti izo­liuo­ti jį, pvz., pa­ma­žu pe­rei­ki­te į ki­tą kam­ba­rį at­sar­giai už­da­ry­da­mi du­ris. Jei­gu to­kios ga­li­my­bės nė­ra, ge­riau nie­ko ne­da­ry­ki­te, tik ste­bė­ki­te. Jo­kiais bū­dais ne­ga­li­ma ka­muo­li­nio žai­bo lies­ti, ju­din­ti ban­dy­ti „iš­vy­ti“ pro lan­gą. Jei­gu yra po ran­ka sau­sas me­di­nis pa­ga­liu­kas, ga­li­ma pa­ban­dy­ti su juo at­sar­giai pa­lies­ti ka­muo­li­nį žai­bą – jei­gu jis pri­lips prie pa­ga­liu­ko vir­šū­nės, bus ga­li­ma at­sar­giai jį nu­leis­ti ant že­mės. Svar­biau­sia ne­pa­mirš­ti, jog ka­muo­li­nio žai­bo „nuo­tai­ka“ ga­li pa­si­keis­ti žai­biš­kai.

Kak­to­mu­šos su žai­bu pa­sek­mės ne­nus­pė­ja­mos

Mir­tin­gu­mo ro­dik­lis tren­kus žai­bui – 10–30 pro­c. Įsi­min­ti­nas in­ci­den­tas įvy­ko 1769 m. Ita­li­jo­je – žai­bas tren­kė į šv. Na­zai­re baž­ny­čią, už­si­de­gė 100 to­nų sau­gyk­lo­se bu­vu­sio pa­ra­ko, spro­gi­mo me­tu žu­vo 3000 žmo­nių, su­nai­kin­ta šeš­ta­da­lis mies­to. 1902 m. žai­bas tren­kė į Ei­fe­lio bokš­to vir­šū­nę, vir­šu­ti­nei da­liai pri­rei­kė re­konst­ruk­ci­jos. 1963 m. dėl žai­bo smū­gio su­du­žo lėk­tu­vas, žu­vo 81 žmo­gus. Dar vie­nas lėk­tu­vas dėl tos pa­čios prie­žas­ties nu­kri­to 1971 m., žu­vo 91 žmo­gus. 1994 m. žai­bo smū­gis į ku­ro tal­pyk­lą Egip­te nu­žu­dė 469 žmo­nes.

REKLAMA

Dau­giau­sia žai­ba­vi­mų už­fik­suo­ja­ma ten, kur kli­ma­tas šil­tas ir drėg­nas – tro­pi­kų sri­ty­se, ypač Af­ri­ko­je. Lie­tu­vo­je ir ki­to­se šiau­ri­nio pus­ru­tu­lio ša­ly­se dau­giau­siai žai­bų pa­ste­bi­ma liepos–rugpjūčio mė­ne­siais.

Po kak­to­mu­šos su žai­bu 70–80 pro­c. at­ve­jų pa­si­reiš­kia il­ga­lai­kiai pa­ken­ki­mai. Žai­bo smū­gis trun­ka la­bai trum­pai, to­dėl žmo­gaus or­ga­niz­me ne­spė­ja su­si­for­muo­ti elekt­ros sro­vės gran­di­nė. Jei­gu iš­kro­va di­džiu­lė, nu­ken­tė­ju­sy­sis tie­siog suang­lė­ja, jei ma­žes­nė – ap­de­ga. Dau­giau­sia bė­dų ten­ka krau­jo­ta­kos bei cent­ri­nei ner­vų sis­te­moms, plau­čiams. Daž­nai pra­ran­da­ma są­mo­nė, ga­li­ma am­ne­zi­ja, kon­fū­zi­ja. Trau­muo­tų rau­me­nų iš­ski­ria­mos me­džia­gos ga­li pa­kenk­ti inks­tams. Dėl stip­raus gar­so ir švie­sos blyks­nio tren­kiant žai­bui, su­trin­ka žmo­gaus re­gė­ji­mas bei klau­sa, kar­tais pra­si­de­da ha­liu­ci­na­ci­jos. Smar­ki spro­gi­mo ban­ga ga­li žmo­gų nu­svies­ti net aš­tuo­nis met­rus. Ga­li lūž­ti kau­lai. Stai­gūs rau­me­nų su­si­trau­ki­mai ga­li pa­žeis­ti stu­bu­rą. Po žai­bo tren­ki­mo ga­li su­sto­ti šir­dis, nors ne­ma­ty­ti jo­kių išo­ri­nių su­ža­lo­ji­mų. Žai­bas ga­li pa­veik­ti sme­ge­nų ka­mie­ną, ku­ris kont­ro­liuo­ja kvė­pa­vi­mą. Jei žmo­gus ne­ro­do gy­vy­bės ženk­lų, jį bū­ti­na gai­vin­ti. Dau­ge­lis są­mo­nės ne­te­ku­sių nu­ken­tė­ju­sių­jų, ku­rie at­ro­do kaip ne­gy­vi, mirš­ta nuo už­du­si­mo. Ti­ki­my­bė iš­gy­ven­ti pa­di­dė­ja, jei žmo­gus ne­del­siant gai­vi­na­mas. Pa­si­tai­ko, kad pa­ty­ręs elekt­ros iš­kro­vą žmo­gus yra ypač pa­ki­lios nuo­tai­kos, pui­kiai jau­čia­si. Ta­čiau žai­bo su­ža­lo­tą as­me­nį kli­ni­ki­nė mir­tis ga­li iš­tik­ti ir po ke­lio­li­kos mi­nu­čių, ir ne­tgi po 48 va­lan­dų.

REKLAMA

Ri­zi­ką įma­no­ma su­ma­žin­ti

Per­kū­ni­jos me­tu bū­nant lau­ke nė­ra „sau­gios“ nuo žai­bo vie­tos, ta­čiau ne­lai­mės ri­zi­ką ga­li­ma šiek tiek su­ma­žin­ti. Jei ne­to­lie­se yra sau­gi vie­ta, rei­kė­tų į ją ei­ti vos pir­mą kar­tą iš­gir­do­te griaus­ti­nį ar pa­ma­tė­te žai­bą. Išei­ti vi­siš­kai sau­gu tik praė­jus 30 mi­nu­čių po pa­sku­ti­nio griaus­ti­nio. Sau­gūs pa­sta­tai – vi­siš­kai už­da­ri, su sto­gu, sie­no­mis, grin­di­mis, tu­ri­nys van­den­tie­kį ar elekt­ros lai­dus. Tai gy­ve­na­mie­ji na­mai, mo­kyk­los, baž­ny­čios, vieš­bu­čiai, pre­ky­bos cent­rai ir pan. Ne­sau­gūs pa­sta­tai – at­vi­ri ga­ra­žai, te­le­fo­nų bū­de­lės, už­deng­tos te­ra­sos, pa­plū­di­mio pa­vil­jo­nai, pa­la­pi­nės, pa­šiū­rės ir šilt­na­miai. „Žmo­gus, ku­ris per­kū­ni­jos me­tu bū­na pa­sta­te, tu­ri pri­si­min­ti, kad ne­ga­li­ma nau­do­tis elekt­ri­niais prie­tai­sais, te­le­fo­nu, lies­ti van­den­tie­kio čiaupų, bū­ti ša­lia dūmt­rau­kių, kros­nių ar­ba stam­bių me­ta­li­nių daik­tų, t.y. veng­ti vis­ko, kas ga­li tu­rė­ti stip­rų elekt­ros krū­vį“, – pri­me­na gy­dy­to­ja. Ypač dėl pa­sta­tų, neap­sau­go­tų žai­bo­lai­džiais. Čia, pa­tai­kius žai­bui į pa­sta­tą, ga­li­mi iš­ly­džiai pa­sta­to vi­du­je nuo pa­sta­to sie­nų ir sto­go. Tam, kad ka­muo­li­nis žai­bas ne­pa­tek­tų į pa­sta­to vi­dų, siū­lo­ma už­da­ry­ti lan­gus, du­ris, dūmt­rau­kius, kad pa­tal­po­je ne­bū­tų skers­vė­jų. Ven­ti­lia­ci­jos an­gas iš anks­to bū­ti­na per­deng­ti įže­min­ta me­ta­li­ne 2–2,5 mm skers­mens gar­de­le su 3–4 cm² aku­tė­mis.

REKLAMA

La­bai pa­vo­jin­ga slėp­tis po aukš­ta sto­gi­ne, sta­ti­niu ar­ba kal­vos vir­šū­nė­je, bū­ti ša­lia me­ta­li­nio ap­tva­ro, elekt­ros tie­ki­mo li­ni­jos, dirb­ti že­mės ūkio dar­bus at­vi­ra­me lau­ke ar­ba sta­ty­bi­nė­mis bei že­mės ūkio ma­ši­no­mis, bėg­ti. Jei­gu esa­te mi­nė­to­se vie­to­se, ver­čiau pa­lū­kė­ti, kol praeis per­kū­ni­ja. Slėp­tis ge­riau­sia bū­tų ne­di­de­lė­je įdu­bo­je, gi­rai­tė­je ar­ba sta­taus šlai­to pa­pė­dė­je. Ly­gio­je vie­to­je pa­tar­ti­na pri­tūp­ti ar­ba at­si­sės­ti ant ak­mens. Be­je, pa­la­pi­nė nuo žai­bo neap­sau­go.

Sau­gios trans­por­to prie­mo­nės – mik­roau­to­bu­sas, au­to­bu­sas, sunk­ve­ži­mis ir t.t. Nesaugios – gol­fo ve­ži­mė­liai, vai­ruo­ja­mos žo­liap­jo­vės, sta­ty­bos įren­gi­niai at­vi­ra ka­bi­na, val­tys be ka­bi­nos. „Bū­da­mi trans­por­to prie­mo­nės vi­du­je ne­nau­do­ki­te elekt­ro­ni­nių prie­tai­sų pvz., ra­di­jo ry­šio. Žmo­nės, per­kū­ni­jos me­tu esan­tys au­to­mo­bi­ly­je ar­ba trak­to­riu­je, pa­tai­kius žai­bui pa­pras­tai ne­nu­ken­čia, ta­čiau ap­svai­gin­tas vai­ruo­to­jas lai­ki­nai ga­li pra­ras­ti ge­bė­ji­mą val­dy­ti tech­ni­ką, to­dėl per­kū­ni­jos me­tu rei­kia su­sto­ti“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Jei­gu per­kū­ni­ją iš­gir­do­te mau­dan­tis, rei­kia kuo sku­biau iš­lip­ti iš van­dens ir steng­tis ap­siau­ti apa­vą gu­mi­niu pa­du.

Iš­gir­dai per­kū­ni­ją – bėk į krū­mus?

Gy­dy­to­ja sa­ko, kad šis po­sa­kis iš­ties la­bai tei­sin­gas. Ge­riau­sia pa­si­slėp­ti krū­muo­se, nes nė­ra duo­me­nų, kad žai­bas ka­da nors bū­tų tren­kęs į krū­mus. Per­kū­ni­jos me­tu jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma sto­vė­ti po me­džiais, ku­rie yra daž­niau­si lai­di­nin­kai tarp de­be­sies ir žai­bo. Ka­dan­gi me­džių sul­tys – pra­stas lai­di­nin­kas, tren­kus žai­bui jos stai­ga įkais­ta ir ga­ruo­ja, taip su­skal­dy­da­mos me­dį. Ne­re­tai ža­la bū­na ne­be­pa­tai­so­ma: re­tai ap­gy­ven­din­to­se vie­to­vė­se, pvz., To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se ar Si­bi­re, žai­bai – daž­na miš­ko gais­rų prie­žas­tis. Ypač pa­vo­jin­gi – eg­lė, to­po­lis, ąžuo­las, kiek ma­žiau – ber­žas ir kle­vas. Be­ne pa­vo­jin­giau­sios – pu­šys, mat jų šak­nys au­ga ga­nė­ti­nai gi­liai, tu­ri il­gą cent­ri­nę šak­nį, ku­ri siur­bia van­de­nį. Pap­ras­tai jos išau­ga aukš­čiau ne­gu ki­ti me­džiai, tu­ri daug der­vų, o jų spyg­liai ga­mi­na elekt­ros iš­ly­džius per­kū­ni­jos me­tu – dėl to žai­bai jas „mėgs­ta“ la­biau­siai.

REKLAMA

Vi­sais at­ve­jais sle­pian­tis po me­džiu, at­stu­mas tarp me­džio ka­mie­no ir žmo­gaus tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 3 m, dar ge­riau 8-10 m. Ne­ga­li­ma slėp­tis po aukš­tais at­ski­rai sto­vin­čiais me­džiais ly­gio­je vie­to­je ar­ba pa­miš­kė­je. Jei esa­te miš­ke, sten­ki­tės bū­ti ša­lia ma­žes­nių me­džių.

Sie­kiant iš­veng­ti žai­bo ar nu­kreip­ti jo smū­gį, nau­do­ja­mi įvai­rių ti­pų įren­gi­niai. Ži­no­miau­si jų – žai­bo­lai­džiai ir elekt­ros krū­vio di­si­pa­to­riai. Žai­bo­lai­dis, me­ta­li­nė juos­ta ar stry­pas, pa­pras­tai iš va­rio ar ki­tos lai­džios me­džia­gos, nau­do­ja­mas ap­si­sau­go­ti nuo žai­bo aukš­tas ar izo­liuo­tas struk­tū­ras, to­kias kaip pa­sta­to sto­gas ar lai­vo stie­bas. Dėl žai­bo­lai­džių įren­gi­mo pa­tar­ti­na kreip­tis į spe­cia­lis­tus, nes tai yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gas įren­gi­nys. Dar­bų ko­ky­bė taip pat la­bai svar­bi – ne­re­tai gais­ras ky­la dėl blo­gai su­jung­tų žai­bo­lai­džio ele­men­tų.

Ką da­ry­ti?

Pa­ju­tus, kad į jus tren­kė žai­bas, ėmė dilg­čio­ti odą ir pra­dė­jo ries­tis plau­kų ga­liu­kai, pa­vo­jus – ypač di­de­lis. Tuo­met reik­tų su­ma­žin­ti trau­ką: pri­tūp­ti, pa­lenk­ti gal­vą, že­mę steng­tis lies­ti tik ko­jų pirš­tų ga­liu­kais, ran­kas pa­dė­jus ant ke­lių.

Jei­gu ša­lia jū­sų esan­čius žmo­nes pa­lie­tė žai­bo iš­kro­va, kuo grei­čiau pa­kvies­ki­te me­di­kus. Pir­miau­sia pa­si­rū­pin­ki­te tais žmo­nė­mis, ku­rie ne­kvė­puo­ja. Pa­tik­rin­ki­te pul­są. Jei­gu jo nė­ra, da­ry­ki­te šir­dies ma­sa­žą. Jei­gu šir­dis pla­ka, pa­si­sten­ki­te nor­ma­li­zuo­ti kvė­pa­vi­mą. Da­ry­ki­te dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą tol, kol at­vyks me­di­kai. No­rė­da­mi at­lais­vin­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo kvė­pa­vi­mo ta­kus, per daug neat­loš­ki­te jo gal­vos, nes ga­li­te su­žeis­ti kak­lą ar­ba stu­bu­rą. Pa­kel­ki­te tik smak­rą, kad pa­kau­šis lies­tų že­mę. Pa­gul­dy­to žmo­gaus ko­jas pa­kel­ki­te 15–30 cm aukš­čiau už ki­tas kū­no da­lis. „Ne­si­bai­min­ki­te, lies­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį nė­ra pa­vo­jin­ga“, – ti­ki­na gy­dy­to­ja, pri­min­da­ma, jog net jei­gu žmo­gus są­mo­nin­gas ir ga­li kal­bė­ti, ga­li bū­ti pa­žeis­ti jo vi­daus or­ga­nai, to­dėl me­di­kų pa­gal­ba bū­ti­na.

REKLAMA

Ką da­ro me­di­kai? Pir­miau­sia nu­ken­tė­ju­sia­jam duo­da de­guo­nies, jei­gu rei­kia, da­ro dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą. Dau­ge­liui žmo­nių ten­ka il­gai da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą net tuo­met, kai pra­de­da plak­ti šir­dis. Nuo­lat ste­bi­mas šir­dies rit­mas, į ve­ną lei­džia­ma spe­cia­liaus tir­pa­lo, su­tvars­to­mi nu­de­gi­mai, pa­tik­ri­na­ma, ar nė­ra vi­di­nių krau­ja­vi­mų, ar ne­su­ža­lo­ti pil­vo ert­mės or­ga­nai. Nors žai­bo iš­kro­vos įtam­pa sie­kia iki 100 mi­li­jo­nų vol­tų, o mak­si­ma­li sro­vės jė­ga – apie 200 tūks­tan­čių am­pe­rų, ne­ma­ža da­lis žai­bo smū­gį pa­ty­ru­sių žmo­nių, lai­ku su­tei­kus kva­li­fi­kuo­tą pa­gal­bą, iš­gy­ve­na.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

adjetu
2012-09-18 13:35:39
tai gražu fotografijoje, o ne kai nakti namus apšviečia
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
adjetu 2012-09-18 13:35:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tai gražu fotografijoje, o ne kai nakti namus apšviečia   ATSAKYTI

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
Teisme šokėja prabilo apie Kandelio elgesį: laikė už kaklo ir smaugė (nuotr. stop kadras)
Pasaulio ir daugkartinis Lietuvos sportinių šokių čempionas Andrius Kandelis ir vėl turi bėdų su teisėsauga. Šįsyk vyras yra kaltinamas smurtu ir grasinimu susidoroti. Kandelio ...
 Išpuolį patyrusi Kėdainių gydytoja prabilo apie incidentą: visą kūną skauda (nuotr. stop kadras)
Kėdainių poliklinikoje pacientė užsipuolė ir sužalojo gydytoją. Įtūžusi moteris įsiveržė į kabinetą, griebė medikę už plaukų ir tampė ją po kabinetą. Nuo įsišėlusios ...
Knygų mugė 2019 (Fotodiena/Arnas Strumila)
Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad ...
Vaistinė (nuotr. stop kadras)
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytai tvarkai, pagal kurią pacientams kompensuojamas tik pigiausias pirmasis paskirtas vaistas, oficialiai buvo telikę vos ...
Gaisras sostinėje, Žvėryno mikrorajone (nuotr. TV3/Bronius Jablonskas)
Trečiadienį sostinėje, Žvėryno mikrorajone, mediniame name kilo gaisras. Namas – prie pat parduotuvės „IKI“, todėl itin skubėta užgesinti liepsnas. Incidentas įvyko maždaug po ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų