REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per 2011 metus buvo surašyta 1670 protokolų prekeiviams, nelegaliai prie autobusų stotelių ar prekybos centrų pardavinėjantiems savo užaugintas daržoves, uogas ar gėles. Žmonės, neturintys leidimo verstis prekyba, užsitraukia baudą nuo 20 iki 100 litų.

REKLAMA
REKLAMA

Prie prekybos centro, esančio Vilniaus Savanorių gatvėje, būriuojasi vyresnio amžiaus moterys, prieš save ant dėželių išrikiavusios svogūnų laiškų ir krapų ryšulėlius, rūgštynių maišelius. „Viskas po litą, prašom“, – kviečia pirkėjus ir dairosi aplink. Žemuogių ar serbentų stiklinaitės, braškių krepšeliai įkainoti brangiau.

REKLAMA

Moterys pasakoja, kad pardavinėdamos savo daržo ar miške surinktas gėrybes prisiduria pinigų prie pensijos. Tačiau prekeivės tikina, kad bijo policijos, kurią pamačiusios iškart bėga. Besijuokdamos tvirtina, kad dėl to įtariai dairosi visą dieną. Paklaustos, kodėl bėga nuo policijos, atsakyti tiksliai negali, tiesiog  teigia, kad šioje vietoje negalima prekiauti. Pasiteiravus, kodėl neprekiauja turgavietėse, moterys tvirtina, kad važiuoti ten joms per toli ir nepatogu.

REKLAMA
REKLAMA

Mokesčių mokėti nereikia

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tvirtina, kad asmenys, parduodantys pačių užaugintas braškes, gali būti ramūs – mokesčių inspektoriai jų netikrins. „Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik tiems, kurių savų braškių pardavimai viršija 155 tūkst. litų ribą. Vilniaus apskrities VMI akiratyje bus stambūs ūkininkai, perpardavinėtojai ir kiti braškes auginantys prekiautojai“, – teigia Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Almantas.

Anot VMI atstovų, žmonės, pardavinėjantys miške surinktas žemuoges, vaistažoles, riešutus ar grybus, mokesčius moka tik gavę daugiau nei 10 tūkst. litų pajamų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VMI atstovas spaudai Darius Buta sako, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina prekeivius tuo atveju, jei įtarimą sukelia jų deklaruojamos legalios pajamos, valdomas turtas arba gaunama tam tikra informacija iš „Sodros“, Darbo biržos ar kitų institucijų. Inspekcijai apie nelegaliai kieno nors gaunamas pajamas kartais praneša ir gyventojai.

Dėl leidimo prekiauti turi kreiptis į seniūniją

Anot Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriaus Vytauto Griniaus, leidimas prekiauti viešose vietose (ne renginių metu ir ne turgavietėse) išduodamas seniūnijoje, tad norintys prekiauti savo užaugintais vaisiais, daržovėmis ar miško gėrybėmis turėtų kreiptis į seniūniją. Neturintys tokio leidimo gali būti baudžiami.

REKLAMA

Kaip LRT.lt teigė V. Grinius, verslo liudijimas nereikalingas prekeiviams, kurie verčiasi žemės ūkiu, sodininkyste arba prekiauja miško gėrybėmis, visiems kitiems prekiauti leidžiama tik turint verslo liudijimą.

Seniūnas, išduodamas leidimą prekiauti, nustato prekybos vietą ir plotą. Už leidimų išdavimą nustatyta vietinė rinkliava. Vienkartinė rinkliava už prekybą – 5 Lt dienai už 2 kv. m. Rinkliavos dydis nedirbantiems pensininkams, neįgaliesiems, gyvenantiems seniūnijos teritorijoje, kurioje jie prašo leidimo prekiauti, mažinamas 50 proc.

REKLAMA

„Seniūnijoje yra patvirtintos vietos, kuriuose seniūnas gali išduoti leidimą prekiauti ūkininkams ir tiems, kurie augina daržoves soduose. Prie „Maximos“ [Vilniuje, Savanorių prospekte] leidimo nėra duota, ten moterys prekiauja savavališkai. Todėl policija jas nuolat  vaiko. Kad būtų galima prekiauti, yra taikomas nedidelis mokestis, bet leidimo seniūnas irgi negali imti ir išduoti bet kur. Yra nustatytos tos vietos ir tik jose jis gali leidimus išduoti. Tas vietas nustato derindami su Plėtros departamentu“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Vilkpėdės seniūnijos vyriausiasis specialistas Rimantas Indrašius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išduodama leidimus prekiauti, Vilniaus miesto savivaldybė laikosi rekomendacijų, kad prekybos vieta atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus. Anot savivaldybės atstovų, tai nebūtinai yra specialiai įrengti kioskai ar automobiliai, tačiau rekomenduojamos būtent šios vietos.

Be to, prekiauti vaisiais, daržovėmis, uogomis ir gėlėmis viešosiose vietose taip pat galima nuo prekystalių, kuriuos įrengė savivaldybė (Naujamiestyje (Vienuolio g.), Senamiestyje (Tymo kvartale), Lazdynuose, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse ir kitur. Taip pat galima pasistatyti savo prekybos įrangą.

REKLAMA

Baudos prekeivių neatbaido

Kaip tvirtina Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 167 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybės tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą.

Anot R. Matonio, 2011 metais visoje Lietuvoje buvo surašyta 1670 protokolų prekeiviams gatvėje.

„Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 100 litų“, – LRT.lt sakė R. Matonis. Tačiau jis teigia, kad baudos neatbaido prekeivių ir dauguma jų toliau prekiauja neleistinose vietose.

A. Jakubonytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų