Šeštadienį iš 100 užregistruotų gaisrų net 70 – žolės deginimo atvejai. „Degina žolę gyventojai nepaisydami didelių baudų bei pavojaus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojai.
Laimei, anot jų, niekas nenukentėjo.
Pernai ugniagesiai beveik 4500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 45 procentų visų gaisrų.
Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūva vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai.
Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūva ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą.
Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 400 iki 1200 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
Pernai deginant žolę nukentėjo 17 asmenų.
