REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę praėjusių metų gruodį, sėkmingiausi jie būtų buvę dviem opozicinėms partijoms – Darbo ir Socialdemokratų. Nesėkmingiausi iš dabartinių valdančiųjų – konservatoriams su krikščionimis demokratais.

REKLAMA
REKLAMA

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 20–30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją būtų balsavę 19 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Už Lietuvos socialdemokratų partiją – 18 proc.

REKLAMA

Trečia pagal populiarumą būtų buvusi partija Tvarka ir teisingumas. Ją ketino palaikyti 8 proc. apklaustųjų.

Dabartinės valdančiosios koalicijos nariai – abeji liberalai – rinkėjų valia taip pat būtų pelnę teisę dalyvauti Seimo mandatų dalybose: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį būtų palaikę 7 proc. rinkėjų, beveik 6 proc. – Liberalų ir centro sąjungą.

Paskutinioji šiose dalybose būtų likusi Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, tačiau rinkėjų apklausos rezultatas konservatorius nuviltų – jie balansuoja ties patekimo į Seimą riba. 5 proc. balsų – kaip tik ta riba, kurią įveikti reikalauja Seimo rinkimų įstatymas.

REKLAMA
REKLAMA

Kitoms partijoms, pagal gruodžio mėnesio viešosios nuomonės tyrimo duomenis, nepasisektų tapti parlamentinėmis.

4 proc. respondentų gruodžio pabaigoje ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, 3 proc. – už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, o po 2 proc. – už Krikščionių partiją bei partiją „Jaunoji Lietuva“.

Už Lietuvos liaudies partiją, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partiją bei Pilietinės demokratijos partiją balsus būtų atidavę nuo 0,5 iki 1 proc. apklaustųjų.

Kitas partijas būtų palaikę mažiau nei po pusę procento potencialių rinkėjų.

Per mėnesį nuo lapkričio apklausos 4 procentiniais punktais padidėjo Liberalų ir centro sąjungos palaikymas, 2 procentiniais punktais pagausėjo Liberalų sąjūdžio rinkėjų dalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per tą patį laiką 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją.

Ketvirtadalis – 23 proc. – respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus, arba jie sakė neketiną dalyvauti parlamento rinkimuose.

Pasak kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologo Romo Mačiūno, 2011 m. pabaigoje vykusios visuomenės nuomonės apklausos pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas Seime bei naujų galimų mokesčių aptarimas, kuriuos valdžia aktyviai traukė iš savo „dovanų maišo“ prieš Naujuosius metus. Situacija priminė „naktinę“ mokesčių reformą 2008 m. pabaigoje, todėl turėjo įtakos ir gyventojų požiūriui į kai kurias partijas.

REKLAMA

„Sumažėjo konservatorių ir krikščionių demokratų palaikymas, kuris priartėjo iki kritinės 5 procentų ribos. Panašus šios partijos palaikymo svyravimas buvo ir 2010 metų rudenį, tačiau gerėjanti ekonominė situacija vėl buvo kilstelėjusi šios partijos reitingus aukštyn“, – sakė sociologas, pažymėdamas, kad, jeigu balsuoti ateitų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, o ne tik dalyvaujantys apklausose, šio tyrimo rezultatas galbūt būtų kiek kitoks.

Betgi, anot R. Mačiūno, konservatoriai ir krikščionys demokratai turi aktyvų ir lojalų elektoratą – kuo mažiau piliečių ateitų balsuoti, tuo daugiau sėkmės ši partija galėtų tikėtis būsimuose Seimo rinkimuose.

REKLAMA

Praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausoje partijų vertinimo reitinge į pirmąją poziciją išsiveržusi Darbo partija šiek tiek aplenkė pastaruoju metu nuolat pirmavusius socialdemokratus. Šį pokytį sąlygojo tai, kad per mėnesį sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už Socialdemokratų partiją, o Darbo partijos palaikymas nepakito.

„Lyderio poziciją Socialdemokratų partija išlaiko nuo 2009 m. sausio, kai po “naktinės„ mokesčių reformos ir riaušių prie Seimo gerokai sumenko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų bei Tautos prisikėlimo partijos palaikymas“, – sako kompanijos „Baltijos tyrimai“ rinkodaros direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą daugiau rinkėjų buvo linkę palaikyti Liberalų sąjūdį ir Liberalų ir centro sąjungą nei didžiausius dabartinės valdančiosios koalicijos partnerius konservatorius.

„Tai irgi galėjo lemti šių liberalių partijų oponavimas Tėvynės sąjungos siūlytiems nepopuliariems sprendimams priimant kitų metų šalies biudžetą. Tai patvirtina ir partijų lyderių Eligijaus Masiulio bei Algio Čapliko per mėnesį pagerėję vertinimai“, – sakė R. Mačiūnas.

Anot jo, veiksnys, galintis daryti įtaką rinkėjų nuostatoms ateityje, tai dar vienos liberalioms pozicijoms atstovaujančios partijos – „Sąjungos TAIP“ – atsiradimas. Gruodžio mėnesio viešosios nuomonės apklausos metu ši partija dar nebuvo oficialiai užregistruota ir į minėtą apklausą dar nebuvo įtraukta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų