Birutė Žemaitytė
2011.12.30 15:32
Kreivosios pilies maketas (Lietuvos  nacionalinio muziejus)

Kreivosios pilies maketas (Lietuvos nacionalinio muziejus)

Gedimino kapo kalnas. Altanos, Bekešo, Trijų Kryžių, Stalo kalnai. Ir XIII-XIV a. dabartinio  Kalnų parko teritorijoje gyvavęs Kreivasis miestas. Keliauti šiuo maršrutu vilniečius ir sostinės svečius pakvietė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstovai (toliau – Vilniaus pilių kultūrinis rezervatas).

Vilniuje yra trys pilys: Aukštutinė arba Gedimino pilis, Žemutinė –  tai visa teritorija, apimanti Valdovų rūmus, Arsenalą , Katedrą, ir mažiau žinoma Kreivoji pilis, kuri buvo už Vilnios,  kur yra  Dainų slėnis“, –  aiškina Vilniaus pilių kultūrinio rezervato atstovė Rūta Kerevičiūtė. Ji pasakoja, kad Kreivasis miestas buvęs labai didelis; manoma, jog galėjo būti didesnis už dabartinį senamiestį. O čia esantys piliakalniai – tai buvę gynybiniai įtvirtinimai, ir papiliai, supę Kreivąjį miestą.

REKLAMA

Kreivosios pilies maketas (nuotr. Organizatorių)Kreivosios pilies maketas (Lietuvos  nacionalinis muziejus )

Gedimino kapo kalne jokio kapo nėra

Senais mediniais laiptais, takeliu, vingiuojančiu tarp medžių, o kai kur – tiesiog kalno šlaitu, pirmiausia kopiame į Gedimino kapo kalną.

Gedimino kapo kalnas (nuotr. Organizatorių)Gedimino kapo kalnas (Balsas.lt nuotr.)

„Deja, turiu jus nuliūdinti, Gediminas nėra  čia palaidotas,– sako ekskursijos vadovė. – Legenda pasakoja, kad Gediminas buvo nukautas prie Veliuonos viename iš mūšių, o jo kūnas atvežtas į Šventaragio slėnį ir sudegintas. O čia buvo apsauginis  Kreivosios pilies žiedas. Bet  archeologai mano, kad žmonės šiame piliakalnyje gyveno labai trumpai ir išsikėlė. Pagrindinė priežastis – jiems trūko vandens, nes telkinys yra  apie 20 metrų gylyje“, – pasakoja R . Kerevičiūtė.

Ji pasakoja,  kad viename iš 6 žinomų laiškų Gediminas popiežiui skundžiasi kryžiuočių antpuoliais. Tačiau popiežius juo nepatikėjo, nes laiškas jį pasiekė ne toks, koks tais laikais turėjo būti.

Gedimino kapo kalnas (nuotr. Organizatorių)Ant Gedimino kapo kalno mūsų dienomis  sukrautas  aukuras  (Balsas.lt nuotr.)

„Viduramžiais laišką susukdavo į ritinėlį ir užantspauduodavo. Pasiuntinį, kuris nešė laišką, pagavo kryžiuočiai ir paprasčiausiai tą laišką atplėšė. O tradicija skelbia – jeigu laiškas atplėštas, vadinasi, jis netikras. Popiežius gavo tą laišką, nepatikėjo, ir kryžiuočiai pradėjo toliau pulti šalį. O kitame laiške Gediminas kvietė amatininkus atvykti į Vilnių. Atvyko daug auksakalių, kitų amatininkų, mūrininkų, kurie statė mūsų Vilnių, ir jų dėka miestas plėtėsi  ir gražėjo“, - pasakoja Vilniaus pilių kultūrinio rezervato atstovė.

REKLAMA

Karvedžio kapą ir paminklą pasiglemžė upė

Kviesdama keliauti toliau R. Kerevičiūtė veda pro 2009 m. pastatytą paminklą vengrų karvedžiui Kasparui Bekešui atminti ant jo vardu pavadinto kalno.

„Jį palaidojo 1580 m., o  kalnas dėl to ir buvo pavadintas jo vardu. Tačiau šio kalno šlaitą XIX a. pasiglemžė srauni Vilnios upė. Kartu į vandenį nuslydo šiam vengrų didikui, Lietuvos ir Lenkijos karo vadui  pastatytas  paminklas – maždaug 20 metrų aukščio aštuoniakampis bokštas“, – pasakoja R. Kerevičiūtė.

Vilniaus pilių rezervato žemėlapis (nuotr. Organizatorių)Vilniaus pilių rezervato žemėlapis (Vilniaus pilių kultūrinio rezervato iliustr.)

Trijų kryžių istorija: susprogdinti ir vėl atgimę

Pakeliui į paties  aukščiausio – Trijų kryžių kalno viršūnę, gidė stabteli prie kryžių liekanų, suguldytų pievelėje.

„Legendos pasakoja, kad XIV a. tuomet dar pagonys lietuviai nukankino kelis pranciškonų vienuolius. Jų atminimui buvo pastatyti trys mediniai kryžiai,  o 1916 m. pagal architekto A. Vivulskio projektą jų vietoje iškilo gelžbetoniniai. Bet  juos 1950 m. sovietinės valdžios įsakymu susprogdino. Iš naujo virš Vilniaus trys kryžiai – lygiai tokie patys, kokie buvo sumanyti architekto – iškilo jau  Atgimimo laikais“, – aiškino gidė.

Trijų kryžių kalnas (nuotr. Balsas.lt)Pakeliui  į Trijų kryžių kalno viršūnę – ir susprogdintieji kryžiai (nuotr. Balsas.lt)

Ilgos Kreivojo miesto paieškos

Prieš  keliautojų akis atsiverianti  Stalo kalno viršūnė – didelė netaisyklingo kvadrato formos aikštelė. O  vakarinėje kalno dalyje tyrinėtojai aptiko degėsių ruožą, kurį archeologai ir istorikai sieja su Kreivosios pilies apgultimi bei gaisru. Manoma, kad medinę Kreivąją pilį kryžiuočiai sudegino XIV a. pabaigoje.

REKLAMA

Stalo kalnas Vilniuje (nuotr. Balsas.lt)Stalo kalnas Vilniuje (Balsas.lt nuotr.)

Tačiau anot  Lietuvos istorijos instituto archeologo Sauliaus  Sarcevičiaus, Kreivasis miestas, neretai pavadinamas Kreivąja pilimi, o  istoriniuose šaltiniuose lotyniškai vadinamas „Curvum castrum“,  buvo iškilęs ne tik ant šio, bet ir Bekešo bei Trijų kryžių kalnų.

„Kryžiuočiai 1390 m. puolė Lietuvą ir buvo atėję iki Vilniaus. Jie apgulė Kreivąją  pilį, kuri buvo medinė, ir apgaulės būdu ją paėmė. O po kelių metų, 1394 m. buvo antras puolimas – ir po to šita pilis jau  neegzistavo“.

Archeologas pasakoja, kad mokslininkai  argumentais įrodė, jog Kreivoji pilis ne vien legenda, tik  XIX a. pabaigoje. Pradžioje manyta, kad ji buvo dabartinio Barbakano teritorijoje, vėliau ieškota senamiestyje, ir tik 1933-1939 m. lenkų archeologai pradėjo  kasinėti Bekešo kalną. Tačiau  aptikę XIV a. radinių, galvojo, kad Kreivoji pilis užėmė tik šitą kalną.

„Galų gale apie 1960 m. tyrinėtojai suvokė, kad Kreivoji pilis užėmė didžiulį masyvą – maždaug 15 ha plotą“, –  pasakojo S. Sarcevičius. Anot jo, mokslininkus ir tyrinėtojus abejoti ilgokai vertė reljefas, kuris mūsų dienomis atrodo visai netinkamas viduramžių piliai – visų  pirma gynybiniu aspektu. Tai galima pamatyti ir makete, kuriame atkurtas senasis reljefas.

„Dalis Bekešo kalno iki mūsų dienų neišliko, o Stalo kalną matome labai lygų. Bet makete matyti, kad jis buvo suformuotas iš atskirų aukštumų,  kurios labai svarbios  gynybiniu požiūriu. Gedimino ir Kreivąjį kalnus jungė balnakalvė. Be to, dabar matome pakitusią  Neries vagą, o Vilnelės dešinioji šaka taip pat dirbtinai suformuota. Visa tai ir paaiškina, kaip gynėsi tuo metu vilniečiai“, – aiškina archeologas.

REKLAMA

Kreivoji pilis – vienas iš viduramžių Vilniaus centrų

Anot tyrinėtojo, dabartinį Dainų slėnį prieš kelis amžius vagojo griovos, kurios  buvo gerokai gilesnės už  išlikusias iki mūsų dienų, o kalvų šlaitai buvo statesni. Šie atradimai ir  pakeitė požiūrį į tai, kaip senaisiais laikais vystėsi Vilnius.

„Anksčiau buvo manyta, kad Vilnius vystėsi nuo Gedimino kalno ir Žemutinės pilies. Bet pasirodo, tai buvo miestas, turintis du centrus. Kai žemėlapyje atsirado Kreivoji pilis, pasikeitė požiūris į senojo Vilniaus struktūrą – mes turime ne tik  didžiulę Žemutinės  pilies teritoriją, bet ir beveik tokią pačią ar net didesnę Kreivosios pilies teritoriją. Taigi, Vilnius  augo ne tik palei Vilnelę, bet ir Neries ašimi. O sugriovus Kreivąją pilį, miestas pradėjo vystytis kitaip“.

Mokslininkas teigia, kad atsakyti į klausimą, kodėl vėliau buvo atsisakyta aukštai kalvose esančio miesto centro – ateities tyrinėtojų užduotis. Tačiau vienu savo pastebėjimu jis vis dėlto pasidalijo.

„Viskas sutampa su krikščionybės įvedimu – tai kaip linija, kuri atskiria istoriją: iki krikščionybės įvedimo yra vienas miestas, po krikščionybės įvedimo Vilnius plečiasi visai kitaip“, – sakė mokslininkas.

Ir nors beveik viskas dabar atrodo kitaip negu anuomet, kelionė su gerais  gidais neprailgs. O tiems, kurie nuspręs prisiliesti prie mūsų šalies istorijos ir pakeliauti po kalvas dabartinio Kalnų parko teritorijoje patys, jie pataria: nepamirškite apsiauti patogius batus, nes laipioti stačiais mediniais laipteliais ir statokais kalnų šlaitais teks nemažai.

REKLAMA

Kelionė senojo Vilniaus kalvomis (nuotr. Balsas.lt)Kelionė senojo Vilniaus kalvomis (Balsas.lt nuotr.)



Taip pat skaitykite ir žiūrėkite:

Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas

Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai

Požemiai greta Pučkorių atodangos – ugnies linija, kuria nepasinaudojo

Požeminis tunelis sovietinėje karinėje bazėje: legendų įminimo beieškant  (I dalis, II dalis)

Karybos specialistai: visa tiesa apie požeminį tunelį Plokštinės raketų bazėje

Verkių dvaras – kas slypi jo požemiuose?

Vilniaus požemiai: kapinės ir paslaptinga vyskupų laidojimo vieta

agogo
2011-12-31 08:56:03
idomu, tik galima jau truputi maziau medziu palikti del grazesnio vaizdo ..
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
dasa 2012-06-06 14:28:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tvarkos ten trūksta   ATSAKYTI
agogo 2011-12-31 08:56:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
idomu, tik galima jau truputi maziau medziu palikti del grazesnio vaizdo ..   ATSAKYTI

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai ...
Kijevo kotletai (Nuotr. Lithuanian in the USA)
Seime sąmyšis. Po tarnybinės etikos sargų pylos ministrui Narkevičiui už neapmokėtus pietus per dalykinius susitikimus, seimūnai nebežino, ar gali gerti kavą, mineralinį ...
Asociatyvi (nuotr. Fotodiena.lt)
Penktadienio vakarą, Dainavos rajoną užliejo tamsa. Kauniečiai informuoja, jog susidūrė su nesklandumais, kai dingo elektra. „Aplinkiniai namai irgi tamsūs matau“, – sunerimęs ...
Senjorus terorizavusi slaugė: močiučių nemušiau, ką paėmiau – grąžinau (nuotr. stop kadras)
Šiauliuose slapta ar per prievartą senolius svaiginusi ir iš jų turtą vogusi buvusi slaugytoja nuteista ilgiems metams kalėjimo. Tiesa, dar ateidama išgirsti šį nuosprendį ...
Oro uostas (nuotr. stop kadras)
Ar Kinijoje siautėjantis mirtinas koronavirusas gali pasiekti Lietuvą? Ekspertai ramina, esą kol kas didelės grėsmės nėra. Tačiau, išsigandę žaibišku greičiu augančio ligos ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų