REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos politikų nuomonės dėl to ar reikalauti Austrijos atsiprašyti už Sausio 13-osios byloje įtariamo Michailo Golovatovo paleidimą – skiriasi.

REKLAMA
REKLAMA

Jei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pareiškė, kad atsiprašymas „turėtų sekti“, tai prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliau išdėstė kitokią poziciją. „Aš norėčiau formuluoti visai kitaip - ne apie atsiprašymus eina kalba. Europa turi suprasti, kas vyksta, kas įvyko ir imtis visų priemonių, kad įtariamieji, padarę nusikaltimus, ypač žmoniškumui, ar jų atžvilgiu esant Europos arešto orderiui, negalėtų laisvai judėti Europoje“, - sakė prezidentė žiniasklaidai.

REKLAMA

Pats Austrijos kancleris Werneris Faymannas jau yra viešai pareiškęs, kad atsiprašinėti Lietuvos neketina.

Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas teigė, kad atsiprašymas gal ir būtų gerai, bet yra sunkiai tikėtinas. „Aš neįsivaizduoju, kaip Austrijos valdžia galėtų viešai ir oficvialiai pripažinti, kad M. Golovatovas buvo paleistas dėl Rusijos įsikišimo, be kurio, mano supratimu, neapsieita. To nepripažįstant, galima nebent oficialiai apgailestauti dėl nemalonaus incidento. O pripažinimo ir atsiprašymų galima laukti iš kokių nors opozicijos politikų – žaliųjų ar kitų“, - sakė A. Medalinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Apžvalgininkas sakė nemanąs, kad Vakarų šalys, kurių sienas M. Golovatovas irgi yra kirtęs, ims oficialiai atgailauti pripažindamos, jog nuolaidžiavo Kremliui. Jis labiau pritarė prezidentės pozicijai ir sakė, kad svarbiausia užtikrinti, jog nuo šiol Europos arešto orderis veiktų net ir įsikišus Rusijai, kuri tokius asmenis globoja.

„Kuomet kalbame apie Austrijos, kaip teisinės valstybės, gebėjimą utikrinti teisingumą savo šalyje, tai čia ji galėtų būti Lietuvai geras pavyzdys. Jei Lietuva taip energingai imtųsi įsivesti tvarką, kad teisingumas mūsų šalies viduje galiotų neteisėtai praturtėjusiems asmenims ir kitiems nusikaltėliams, kokie jie bebūtų įtakingi – būtų puiku. Austrijai reiktų linkėti, kad toks pat teisingumas galėtų ir įtakingiems atvykėliams“, - sakė A. Medalinskas portalui „Balsas.lt“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu A. Medalinskas pastebėjo, kad aršūs kai kurių politikų pasisakymai  visos Europos Sąjungos (ES) adresu yra naudingi jėgoms, kurios visada buvo prieš Lietuvos euroatlantinį kursą ir perspėjo, kad alternatyvi, Lietuvos geopolitinėmis sąlygomis, yra nebent Rusijos erdvė. Be to jis perspėjo, kad dalis Lietuvos politinių jėgų, anksčiau nepasižymėjusiu patriotine retorika, ima krautis iš šios situacijos politinį kapitalą. „Balsas.lt“ primena, kad Liberalų ir Centro Sąjungos jaunimo organizacija oprganizavo „patyčių sienos“ iš tualetinio popieriaus statybą. Pradžioje skelbta, kad tai bus daroma prie Austrijos ambasados, vėliau pasitenkinta Europos aikšte.

REKLAMA

***

Incidentas kilo po to, kai šių metų liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas. Austrijos pareigūnai paleido ypač skubiai liepos 15 dieną. Rusija šį padalinį globoja ir stato jo kariams paminklus, o pats M. Golovatovas, kartu su buvusiais priešininkais-kolegomis iš Vakarų specialiųjų tarnybų, yra įsteigęs Rusijoje ir Vakarų šalyse veikiančią saugos ir šnipinėjimo paslaugų įmonę.

REKLAMA

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys „Alfa“ puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą - Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Tokiu Austrijos valdžios sprendimu pasipiktinta ne Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą yra išreiškusi ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Austriją sukritikavo ir ES teisingumo komisarė Viviane Reding.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų