Nors Lietuvos vadovai teigia, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra geri, kaimyninė šalis nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje. Dienraštis „Rzecpospolita“ rašo, kad taip parodoma pozicija dėl lenkų tautinės mažumos padėties.
Pigus kerštas?
„Santūri Lenkijos reakcija - tai atsakas į paskutiniojo meto Vilniaus politiką lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu“, - patvirtina Lenkijos seimo užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius.
Dienraštis kelia klausimą – ar Vilnius supras šį signalą.
Seimo užsienio reikalų komiteto narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė portalui „Balsas.lt sakė nemačiusi oficialaus pareiškimo ir nežinanti, kiek čia yra žurnalistinės interpretacijos, tačiau pripažįsta, kad toks posūkis būtų apmaudus. „Jeigu taip būtų manoma jų užsienio reikalų komitete, tai tektų apgailestauti, kad silpsta strateginis mąstymas šioje labai svarbioje valstybėje. Tai, kas įvyko tuomet, buvo bendra strateginė visų vidurio ir rytų Europos demokratinių šalių pergalė. Nesutarimų tarp partnerių gali būti, būna ir tarp šeimos narių, bet strateginis mąstymas ir požiūris turi išlikti. Būtų labai gaila ir tiek“, - sakė V. A. Abramikienė.
Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas sakė linkįs niekam nesieti tokio istoriškai jautraus įvykio, kaip Sausio 13-osios dvidešimtmetis, su šiandieninės užsienio politikos peripetijomis. „Manau, kad Lietuvai svarbiau, kad atvyktų tie Lenkijos Solidarumo (Solidarność , - lenkiškai, - „Balsas.lt“) veikėjai, kurie buvo su mumis tuomet – prieš dvidešimt metų ir supranta, ką Lietuvai reiškia ši data. Tai ir prezidentas Lechas Wałęsa ir kiti lyderiai. Būtent labai glaudus ryšys tarp Sąjūdžio ir Solidarumo lėmė didžiules permainas vidurio bei rytų Europoje. Jei tai būtų koks kitoks, su aktualia politika susijęs forumas, neatvykimas galėtų būti naudojamas kaip signalas. Dabar iš to politikos daryti niekam nesiūlyčiau„.
Prezidentūra nekomentuoja
Prezidentūra šio incidento kol kas nekomentuoja. Dar sausio 4 dieną, „Žinių radijo“ laidoje prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys teigė: „Prezidentė žiūri į esmę, o esmė yra nebloga. Santykiai su Lenkija yra geri, Lenkija yra artima Lietuvos kaimynė, mus sieja bendra istorija, bendri laisvės ir laisvės kovų idealai, bendras Žalgirio mūšis, kas buvo konstatuota ir šią vasarą dalyvaujant Žalgirio mūšio metinėse Griunvaldo lauke“.
Dominuoja visuomenininkai
Lenkijos ambasados Lietuvoje ministrė patarėja Ewa Figel informavo, kad į Lietuvą dalyvauti Sausio 13 dienos 20-ųjų metinių minėjimo iškilmėse atvyks tokia kaimyninės šalies delegacija:
Ewa Kierzkowska – Lenkijos Respublikos Seimo wicepirmininkė, LR Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato asamblėjos bendrapirmininkė, Seimo narys Tadeusz Aziewicz – Lenkijos – Lietuvos tarpparlamentinės grupės pirmininkas, o taip pat 17 Lenkijos veikėjų, remiančių Lietuvos nepriklausomybės siekius: Henryk Wujec, Maria Przełomiec, Edward Małecki, Teresa Dobielińska-Eliszewska, Adam Kozłowski, Włodzimierz Mokry, Antoni Tokarczuk, Zbigniew Janas, Janina Jadwiga Chmielowska, Tadeusz Markiewicz, Maciej Ruszczyński, Mieczysław Gil, Piotr Hlebowicz, Maciej Kościelniak, Konrad Wroński, Marcin Kwaśniewski.
Santykiai tarp šalių, anksčiau vadinusių viena kitą strateginėmis partnerėmis, ėmė vėsti pastaraisiais metais, Lenkijai keičiant savo rytų politiką, o Lietuvai nesugebant išspręsti gatvių pavadinimų rašymo lenkų kompaktiškai gyvenamose teritorijose problemos bei užsispyrus neleisti dokumentuose naudoti lotyniškų rašmenų, kurių nėra lietuvių kalbos raidyne.
Lietuva iš Lenkijos gavo notą dėl valstybinės kalbos mokymo lenkų mokyklose
A. Kubilius: Lenkija turi pasirinkti tarp Kaliningrado ir Lietuvos/a>
