Koks likimas – medkirtys daug metų sėkmingai saugojosi virstančių medžių, o griuvo per išgertuves peiliu bakstelėtas kaimynės...
Pernai gruodžio 21-osios rytą susitarę eiti kirsti miško, Čėsniškės kaimo (Kelmės r.) medkirčiai nežinojo, kad vakare vieno jų nebeliks... Tačiau tik vakare, o pirmadienio rytą, apie pusę aštuntos, kaimietis Remigijus Valčiukas jau buvo spėjęs pabuvoti Šiauliuose ir grįžti namo į Čėsniškę.
Sugyventinę palikęs namie, R. Valčiukas užėjo pas 36 metų kaimyną Gražvydą Narbutą, pakvietė jį į talką miške. Šis padėti neatsisakė, tik ar kas Lietuvoje mišką kerta blaivus? Prieš įsispirdamas į aulinius, G. Narbutas surado degtinės butelį, kuriame – kokia laimė! – dar teliūskavo šimtgramis velnio lašų. Truktelėję po pusę stiklinės, pralinksmėję bičiuliai per sniegą nubrido pas trečią kaimyną – Rolandą Butkų, kuris irgi sutiko patalkinti girioje.
Gal dėl to, kad medkirčiai buvo išgėrę, darbas nesisekė. Patriūsusi vos porą valandų, trijulė nutarė darbą mesti, geriau atšvęsti... darbo dienos pabaigą bei artėjančias Kalėdas.
Medkirčiai arbatos negeria
Buvo pats vidurdienis, kai pas namo grįžusį Rolandą Butkų ėmė rinktis svečiai. Iš pradžių atbrido miške sušalęs R. Valčiukas su sugyventine Virginija Tarvainiene, pastarosios drauge Ernesta ir jos sugyventiniu. Trijulė, kaip padoriems svečiams ir dera, atpėdino ne tuščiomis – atsinešė kelis „bambalius“ alaus. Žinoma, ne to 5 laipsnių skystimėlio, kurį geria miesto snobai, o medkirčių mėgstamiausio – spirituoto, į galvą lyg kirviu kertančio bizalo.
Netrukus prie besilinksminančiųjų prisidėjo ir mums jau pažįstamas medkirtys G. Narbutas, užsilaikęs parduotuvėje. O užtruko jis dėl to, kad nupirko du plastikinius butelius pigaus, bet stipraus spirituoto vyno.
Temstant Ernesta su sugyventiniu išpėdino namo, bet linksmybės dar tęsėsi, kol įgėręs namo šeimininkas R. Butkus užsnūdo viename kampe, o svečias R. Valčiukas virtuvėje užsikniaubė palangę.
Stipriausias prie... butelio
Užstalėje liko du ištvermingiausi – G. Narbutas ir V. Tarvainienė. Negerai, kad liko kaip tik jiedu, nes abu – lyg šuo su kate, užstalėje dažnokai pykdavosi, sako, buvo net apsitalžę. Neapsieita be girto kivirčo ir šįkart.
„Ar matai, Virga, ir prie darbo, ir prie butelio – aš stipriausias!“ – už dantų kliūvančiu liežuviu savo ištverme ėmė didžiuotis pagyrūnas, ironiškai žvelgdamas į knarkiančius sugėrovus.
„Mačiau ir stipresnių!“ – atšovė Virginija, garsėjanti savo karštu būdu.
Žinovai sako, kad tokios ūmios moterys lovoje – vyrų svajonė, tačiau gyvenime karštakošiškumas neretai pridaro bėdų. Kaip ir šį kartą, kai V. Tarvainienė dar pridurdama pašmaikštavo: „Depresija tu, Gražvydai, depresija, o ne darbininkas!“
Jis – puolė, ji – gynėsi
V. Tarvainienė yra išprususi, baigusi net 10 klasių, tai kalba moksliškai. Na o tokių sudėtingų žodžių nuo gimimo negirdėjęs G. Narbutas nejuokais įsižeidė ir prišokęs ėmė ją smaugti! Tačiau Virginija – ne pėsčia. Ji čiupo nuo stalo peilį ir porą kartų atbula ranka dūrė užpuolikui – nesitaikydama, kur pakliuvę...
„Kvieskit greitąją, ta durnė mane padūrė!“ – atšlijęs sužiopčiojo Gražvydas, čia pat susmuko ir apalpo kraujo baloje.
Išsigandusi Virginija mobiliuoju telefonu surinko Kelmės ligoninės greitosios pagalbos numerį.
Atvykę medikai pareiškė, jog sužeistasis – jau miręs. Žaizda pilve, girdi, nepavojinga, o štai į kairį petį bestas peilis kliudė pažastinę arteriją ir vyriškis nukraujavo per porą minučių.
Teisme prašėsi išteisinama
Iškviesti policininkai iš karto nenorėjo patikėti, kad žudikė – moteris, todėl kartu su V. Tarvainiene buvo sulaikę ir jos sugyventinį R. Valčiuką, kuris ką tik pabudęs trynė akis nesuprasdamas, kas gi čia įvyko.
Teisme V. Tarvainienė prašėsi išteisinama, nes tikino, kad kaimyną nudūrė gindamasi nuo užpuolimo, netyčia. Teisėjas atmetė prašymą – kokia gali būti būtinoji gintis badant peiliu beginklį? Tiesa, teismas atsižvelgė, kad V. Tarvainienė su R. Valčiuku augina 9 metų dukrelę, kad sužeidusi G. Narbutą moteris pati iškvietė medikus, atgailauja, todėl skyrė mažiausią už tyčinę žmogžudystę įstatymu numatytą bausmę – 8 metus pataisos namuose.
Atvesta išklausyti nuosprendžio V. Tarvainienė kaip įmanydama dangstėsi veidą rankomis bei vešliomis garbanomis. Bet išgirdusi, kiek kalėti nuteista, nebesusilaikė – vėl parodė savo karštą būdą.
Kliuvo ir teisėjui, ir policininkui
„Aš gi gyniausi! Ką, reikėjo laukti, kol Gražvydas mane pasmaugs? – pašokusi nuo teisiamųjų suolo V. Tarvainienė ėmė teisėjui isteriškai rėkti. – Ech, turėčiau pinigų, tai nekištumėt manęs į sklepą!“
Ugningą savo būdą moteris parodė dar kartą, jau išvedama iš teismo salės.
Pribėgusi jos motina norėjo apkabinti ilgam kalėti išvežamą dukrą, o konvojaus policininkas – tokios instrukcijos! – neleido, abi moteris perskyrė. Įsiutusi V. Tarvainienė kad stums surakintomis rankomis pareigūną į teismo salės suolus..!
Sigitas STASAITIS
