REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštų NATO pareigūnų pareiškimai, kad aljansas turi visus reikalingus planus sąjungininkėms apginti grėsmės atveju, tačiau jų nedetalizavimas, yra atsakas į Lietuvos spaudimą dėl planų buvimo. Todėl, jei Baltijos šalių gynybos planų iki šiol nebuvo, tikėtina, kad jie gali būti parengti, mano tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

REKLAMA
REKLAMA

Šią savaitę Baltijos šalių žurnalistams viešint NATO būstinėje Briuselyje NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) patikino, kad aljansas turi visus sąjungininkių gynybos planus. Kita vertus, jis atsisakė atskleisti, ar toks planas egzistuoja Baltijos valstybėms. Anot A. F. Rasmuseno, planai neatskleidžiami dėl "savaime suprantamų priežasčių", nes tai - "žaidimo dalis".

REKLAMA

"Penktasis Vašingtono sutarties straipsnis yra pagrindinis NATO dalykas. Aljanso pagrindas yra tas, jog suprantame vienos šalies užpuolimą kaip visų užpuolimą. Dėl to galiu jus užtikrinti, kad turime visus reikalingus planus apsaugoti ar apginti savo šalis nares. Tai galioja ir Baltijos šalims. (...) Mano pagrindinė žinia yra labai aiški: turime visus reikalingus planus. Taškas", - sakė NATO vadovas.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO ambasadorius Lina Linkevičius teigia, kad gynybos planų tema yra daug interpretacijų, bet gynybos planai egzistuoja, tačiau pabrėžia, jog jie niekada nebus viešai diskutuojami.

REKLAMA
REKLAMA

"Tiesa yra ta, kad NATO štabai tam ir egzistuoja, jie turi politinį pavedimą iš NATO vadovybės. Ginamos aljanso teritorijos, piliečiai ir NATO štabai tam ir dirba, kad atliktų savo darbą. Tam dirba ir žvalgybos, ir planavimo sistema egzistuoja. Tie planai nuolat modifikuojami, keičiami ir jie tikrai nėra viešinami, nėra ir nebus diskutuojami, nei kada pradėtas, nei kada baigtas.

Planai yra, jie egzistuoja. Aišku, jie gali būti detalesni, mažiau detalūs, gali atsižvelgti į įvairius pokyčius. Tai yra faktas. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad niekas neabejoja iš mūsų oponentų, kad mes esame ginami, tik mes patys vis svarstome tuos dalykus, gal pernelyg tą reikalą sureikšminame be jokio pagrindo", - Lietuvos žurnalistams dėstė L. Linkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertindamas tokius pareiškimus teisininkas D. Žalimas sako, kad gynybos planai yra ne vieši dalykai, tad normalu, kodėl jie neatskleidžiami. Tokioje situacijoje svarbu, kad planai iš viso egzistuotų.

"NATO paprastai neviešina jokių planų kūrimo. Pavyzdžiui, mes tikrai šiandien negalime pasakyti, ar yra planas ginti Portugaliją ar Ispaniją, nes tikrai apie tai nėra kalbama viešai. Lietuva, Estija ir Latvija nėra kažkuo išskirtinės. Spaudoje buvo "praslydę" tokie dalykai, kad specialūs planai yra tiktai dėl kelių valstybių ir yra bendrieji planai. Čia galiu pasakyti tą patį, kas buvo spaudoje "praslydę" vienais ar kitais būdais, kad iš tiesų dėl visų valstybių individualių planų ir nebuvo, bet dėl kurių valstybių yra, dėl kurių nėra - tai paprastai nesakoma. Šiaip egzistuoja bendri planai, tai yra kiek šalys turi sutelkti pajėgumų", - Eltai komentavo jis.

REKLAMA

Pasiteiravus, ar A. F. Rasmuseno pareiškimas dėl planų buvimo patenkina visuomenės smalsumą, D. Žalimas teigė, kad "tai yra atsakymas į Lietuvos spaudimą, kad vis dėlto tokie konkretūs planai būtų".

"Nežinau ar planai yra, ar nėra. Jeigu, tarkim, jų nebuvo iki šiol, tai, matyt, jie artimiausiu metu bus. Tiktai taip interpretuočiau šiuos žodžius", - kalbėjo tarptautinės teisės specialistas.

"Tikrai nėra skelbiama, mes nežinome ar egzistuoja koks nors planas Portugalijai, Graikijai arba Vokietijai ginti, nes paprastai apie tai konkrečiai nekalbama. Kalbama apie tai, kad yra bendros gynybos planai. Jie iš tiesų egzistuoja, bet toliau nekonkretizuojama ir tai daroma sąmoningai - nenorima suteikti dar papildomos ir konkretesnės informacijos tiems, kurie norėtų sukelti vienokią ar kitokią grėsmę aljanso saugumui", - sakė D. Žalimas.

REKLAMA

Per Estijos, Latvijos ir Lietuvos žurnalistų susitikimą su A. F. Rasmusenu buvo paliestas ir bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų klausimas. Pernai rudenį rengti kariniai mokymai "Zapad-2009" bei "Ladoga-2009", anot NATO vadovo, neatitinka "kuriamos pozityvios NATO ir Maskvos santykių dvasios". D. Žalimas teigė su tuo sutinkąs. Anot jo, nėra draudimo rengti panašias pratybas, o sutartis, reglamentuojanti puolamųjų veiksmų imituojančias pratybas, taip pat sunkiai įsivaizduojama. Tokios pratybos, anot teisininko, atrodo dviprasmiškai, bet uždrausti tai rengti nėra galimybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Kam imituoti įsiveržimą į kaimyninių šalių teritoriją tokio pobūdžio pratybose? Tai ir kelia didžiausią nerimą, nes NATO tokių pratybų, kur imituojamas įsiveržimas į kaimynines šalis, nerengia. (...) Kyla klausimas dėl partnerystės ir jos dvasios, nes partneriai, jeigu jie yra tikri, nuo tokio pobūdžio veiksmų turėtų susilaikyti", - aiškino D. Žalimas.

Kalbant apie aljanso partnerystę, daug dėmesio skiriama NATO ir Rusijos santykiams. Pastaruoju metu Europos žvilgsnis nukrypo į užsimezgusį dialogą tarp Prancūzijos ir Rusijos dėl karo laivų "Mistral" pardavimo. A. F. Rasmuseno teigimu, NATO negali nustatyti taisyklių, kaip tokie sandoriai turėtų būti vykdomi.

REKLAMA

Komentuodamas tai D. Žalimas teigė, kad šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į moralinį politinį principą - valstybių narių solidarumą - negu į teisinę konkretiką.

"Jokia NATO šalis neturėtų sudaryti jokio pobūdžio sutarčių, susitarimų, įskaitant ir tokio pobūdžio komercinius sandorius, kurie kelia susirūpinimą kitoms NATO narėms dėl jų saugumo. NATO yra džentelmenų klubas, čia nėra taikomos kokios nors sankcijos, tiesiog einama konsensuso ir sutarimo keliu. Šiuo atveju solidarumas turėtų reikšti tai, kad Prancūzija turėtų atsižvelgti į kitų NATO šalių susirūpinimą, galbūt nesudarinėti tokių sandorių", - svarstė D. Žalimas.

REKLAMA

Pasak tarptautinės teisės eksperto, šis precedentas atskleidžia tam tikrą Europos Sąjungos ir NATO mechanizmo silpnumą, nes šios organizacijos neturi jokių veiksmingų sankcijų už įsipareigojimų nevykdymą užsienio ir saugumo politikos srityse.

D. Žalimas teigiamai įvertino NATO generalinio sekretoriaus patikinimą dėl aljanso ilgalaikių įsipareigojimų saugoti Baltijos šalių oro erdves. A. F. Rasmuseno garantas, kad tol, kol Baltijos šalys neturės savo veikiančios oro policijos, tol NATO sąjungininkės bus pasirengusios Baltijos šalių vardu vykdyti oro policiją, liudija, kaip gerai veikia NATO sutarties trečiasis straipsnis. Jame kalbama apie tai, kad šalys individualiai arba su kitomis plėtoja pajėgumus. Oro policijos misija, pasak D. Žalimo, kompensuoja Lietuvos indėlį tarptautinėse operacijose. Be to, ilgalaikiai oro policijos įsipareigojimai neužkerta perspektyvos Lietuvai po 10 metų galvoti apie savarankiškas oro policijos pajėgas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Be abejo, teigiamai vertinu. Priešingu atveju nebūtų galima kalbėti iš viso apie rimtą šalies ir kolektyvinę gynybą, jeigu kažkurios NATO šalies erdvės saugumas būtų mažiau užtikrintas negu kitos", - teigė D. Žalimas.

Apibendrindamas naują NATO koncepciją, kuri turėtų būti patvirtinta lapkričio pabaigoje Lisabonoje ir dėl kurios bus diskutuojama po kelių savaičių Taline vyksiančiame NATO ministrų susitikime, tarptautinės teisės ekspertas sakė, kad Lietuvai reikėtų atrasti politinės valios ir pajėgti skirti 2 proc. nuo šalies BVP NATO įsipareigojimų vykdymui, nors imperatyvaus teisinio įpareigojimo dėl skiriamos sumos nėra.

"NATO šalys privalo skirti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrinta kiek įmanoma ir nacionalinė - krašto - gynyba, ir kartu deramas indėlis į kolektyvinį pajėgumą, tarkime, į tarptautines operacijas", - konstatavo D. Žalimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų