Formalųjį suaugusiųjų ir jaunimo bendrąjį lavinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Įstatymu nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų tipai pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla. Pagrindinės mokyklos tipui be kitų priskiriama ir jaunimo mokykla (pagrindinio ugdymo programa), o vidurinės mokyklos tipui priskirta suaugusiųjų mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos).
Planuojamame priimti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo projekte nebelieka nei jaunimo, nei suaugusiųjų mokyklų tipų, o tik garantuojama teisė į pagrindinį ir vidurinį ugdymą net ir kurį laiką nutraukus mokymąsi.
Vilniaus savivaldybė įsteigusi šešias suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas ir dvi jaunimo mokyklas, kuriose mokinami suaugę žmonės nuo 18 metų ir jaunimas nuo 16 iki 18 m. Šiose mokyklose sudarytos sąlygos mokytis dviems tūkstančiams mokinių. „Akiračio“ suaugusiųjų mokykloje mokoma rusų kalba, Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre mokoma lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinis bendrojo lavinimo centras, kurioje taip pat mokoma trimis kalbomis, skirta siaurai, padidintos rizikos grupei - kalinių poreikiams tenkinti.
Suaugusiems ir jaunimui šiuo metu sudarytos sąlygos mokytis ir keliose vidurinėse mokyklose. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje galima vidurinį išsilavinimą įsigyti nuotoliniu būdu, o taip pat mokytis vakarais (2009-2010 metais 8 klasių komplektai lietuvių kalba), Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinėje mokykloje įsteigtos trys, o Vilniaus Vingio vidurinėje mokykloje dvi vakarinės pamaininės jaunimo klasės 16-17 metų amžiaus vaikams rusų kalba. Vidurinį išsilavinimą bet kokio amžiaus žmonėms suteikia ir Vilniuje veikiančios devynios profesinės mokyklos (2008 m. jose mokėsi 5723 mokiniai, o baigė 1895 mokiniai). Taigi šiuo metu jaunimui ir suaugusiesiems sudarytos labai geros sąlygos įsigyti vidurinį išsilavinimą.
Remiantis Vilniaus m. savivaldybės 2005 m. patvirtintu bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planu suaugusiųjų mokyklos planuotos pertvarkyti į suaugusiųjų mokymo centrus, tačiau jokia pertvarka iki šiol nevykdyta.
2009 m. duomenimis suaugusiųjų ir jaunimo mokyklose mokėsi 2600 žmonių, iš jų 438 rusų ir 53 lenkų kalbomis, kas sudaro 19 % visų mokinių. Nors projektinis šių mokyklų pajėgumas apie 2000 žmonių, tačiau įvertintina tai, kad mokymo procesas vyksta ne vienu metu, įvairiomis mokymosi formomis (rytais ir vakarais stacionare bei neakivaizdiniu būdu). Taip pat visiems žinoma suaugusių asmenų, ypač dirbančiųjų, labai prasto lankomumo problema. Tokio mokymo specifika leidžia teigti, kad esamos patalpos nėra išnaudojamos efektyviai.
Palyginus mokinių skaičiaus kitimą nuo 2005 m. iki 2009 mokslo metų matyti, kad jaunimo mokyklose mokinių lygis išliko panašus (2005 m.m. 189 mokiniai, o 2009 m.m. 197), tačiau suaugusiųjų mokyklose ryški mokinių mažėjimo tendencija, mokinių sumažėjo 30 % (2005 m.m. buvo 3443 mokiniai, o 2009 m.m. mokėsi 2392 mokiniai). Daugiau nei per pusę sumažėjo mokinių "Akiračio" suaugusiųjų vidurinėje mokykloje (nuo 517 iki 245, kas sudaro 53 %) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre (nuo 892 iki 430, kas sudaro 52 %). Taip pat žymiai sumažėjo mokinių ir Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre (nuo 715 iki 523, kas sudaro 27 %). Likusiose „Židinio“ ir „Varpo“ mokyklose mažėjimas ne toks ryškus - vidutiniškai 13 %.
Pagal atitinkamais teisės aktais nustatytus reikalavimus suaugusiųjų mokyklose mokinių skaičius klasių komplektuose turi būti ne mažesnis kaip 20 mokinių, o jaunimo mokyklose - ne mažesnis kaip 10. Šių reikalavimų nesilaiko Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras, „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinė mokykla ir Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinis bendrojo lavinimo centras, kuriose komplektuojamos mažesnio dydžio klasės (pavyzdžiui „Akiračio“ mokyklos septintoje klasėje 4 mokiniai, aštuntoje klasėje 7 mokiniai, devintoje ir dešimtoje klasėse po 11 mokinių ir taip toliau), matyti ryškus „mokinių nubyrėjimas“. Viena tokia numatyta, bet nepanaudota vieta klasėje kainuoja apie tris tūkstančius litų per metus, kuriuos būtų galima sutaupyti ir skirti kitoms reikmėms.
ES projekte „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas“ dar 2009 m. numatyta renovuoti tris Vilniaus suaugusiųjų mokyklas: „Akiračio“, „Židinio“ ir Vilniaus suaugusiųjų mokymo centrą. Į šiuos projektus savo dalį jau yra investavusi savivaldybė, o nuo gegužės mėnesio planuojama pradėti remonto/rekonstrukcijos darbus. „Varpo“ mokyklai numatyta nupirkti baldus kompiuterinei klasei ir įrangą.
Kitų Lietuvos didžiųjų miestų patirtis rodo, kad einama suaugusiųjų mokyklų stambinimo keliu. Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje (neskaitant mokyklos pataisos darbų kolonijoje) yra po vieną suaugusiųjų mokymo centrą, o Klaipėdoje dvi suaugusiųjų mokyklos.
Suaugusiųjų mokyklas tikslinga reformuoti į suaugusiųjų mokymo centrus, kuriems tuo pačiu atsirastų galimybės šalia pagrindinės veiklos organizuoti ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir kas leistų dalį lėšų užsidirbti patiems.
Atsižvelgiant į sunkią Vilniaus m. savivaldybės finansinę būklę, neefektyviai išnaudojamas suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų patalpas, neefektyviai organizuojamą mokymo procesą, pustuštes klases, tikslinga šias mokyklas sustambinti ir palikti tik kelias, kas leistų ženkliai sumažinti šių mokyklų reikmėms skiriamas lėšas. Įvertinus ir santykinai ne mažą Vilniuje besimokančiųjų rusų ir lenkų dalį, tikslinga suaugusiųjų mokyklas sustambinti ir steigti šiuo principu - vienas didelis mokymo centras lietuvių kalba ir vienas mokymo centras lietuvių ir tautinių mažumų (rusų, lenkų ir kitomis kalbomis pagal poreikį) kalbomis arba, siekiant valdymo kaštus dar labiau sumažinti, įsteigti tik vieną daugiafunkcinį suaugusiųjų mokymo centrą su vienu ar dviem filialais, kur mokymas būtų organizuojamas visomis kalbomis.
Daliai besimokančiųjų dirbančiųjų, kuriems aktuali lankomumo problema (dirbantiems pamaininį darbą, komandiruotėse ir panašiai) tikslinga pasiūlyti pereiti prie nuotolinio mokymosi būdo, kas tuo pačiu sumažintų mokymuisi reikalingų patalpų poreikį.
Atsižvelgiant į esamų mokyklų numatomą renovaciją, apkrovimą, turimas patalpas, tinkamai organizavus išskaidytą mokymo procesą (rytinis, vakarinis, neakivaizdinis, savaitgalinis ir nuotolinis „Ozo“ vidurinėje mokykloje), tikslinga vieną, „Židinio“ suaugusiųjų vidurinę mokyklą reorganizuoti į suaugusiųjų mokymo centrą prie jo prijungiant „Varpo“ ir G. Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokyklas. Kadangi numatomos renovacijos metu galimi mokymo proceso trukdžiai, todėl vieną, geresnę, iš šių mokyklų, galimai „Varpo“ mokyklą, tikslinga padaryti naujai steigiamos įstaigos filialu ir kur būtų laikinai perkeltas visas mokymo procesas. Naujajame mokymo centre būtų mokoma tik lietuvių kalba, o vienu metu galėtų mokytis iki 1000 mokinių.
Prie Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro (rusų, lenkų, lietuvių kalbos) prijungtina „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinė mokykla (tik rusų kalba), tokiu būdu įsteigiant naują mokymo centrą skirtą tiek lietuviams, tiek tautinėms mažumoms ir kur vienu metu būtų sudarytos sąlygos mokytis iki 500 mokinių.
Galimas ir dar didesnis valdymo lėšų sutaupymas steigiant tik vieną didelį suaugusiųjų mokymo centrą su dviem filialais. Tokiu atveju vienas filialas skirtinas tautinėms mažumoms. Įvertinus turimas patalpas, renovacijos planus ir kitus objektyvius faktorius nauja įstaiga galėtų būti steigiama „Židinio“ mokyklos pagrindu, filialai Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro ir „Varpo“ mokyklų patalpose. Šiuo atveju vienu metu galėtų mokytis iki 1500 mokinių. O tinkamai organizavus mokymo procesą mokytis galėtų ir iki 2000 mokinių.
Priėmus tokius sprendimus realiai galima atlaisvinti vienos ar dviejų suaugusiųjų mokyklų patalpas ir tuo pačiu labai ženkliai sutaupomos suaugusiųjų mokykloms skiriamos valdymo, mokymo ir patalpų išlaikymo lėšos. Atsirastų galimybės laisvas patalpas skirti kitiems miesto poreikiams arba parduoti, o gautas lėšas skirti bendrojo lavinimo mokyklų renovacijai.
Įvertinus savivaldybėje naujai rengiamą bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą, kuriuo numatoma prie pustuštės A. Vivulskio pagrindinės mokyklos prijungti pustuštę J. Lelevelio vidurinę mokyklą (abi lenkų kalba), tikslinga iš A. Vivulskio pagrindinės mokyklos iškeldinti šios mokyklos patalpose įsikūrusią „Gijos“ jaunimo mokyklą (jos dydis neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų - ne mažiau kaip 120 mokinių, kai yra 74) ir ją prijungti prie J. Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, turinčios santykinai dideles patalpas. Priėmus tokį sprendimą būtų efektyviau ir tikslingiau panaudotos tiek J. Ivaškevičiaus jaunimo, tiek A. Vivulskio pagrindinės mokyklos patalpos, o taip pat galimai sutaupytos valdymo lėšos mažinant jaunimo mokyklų administracijos etatų skaičių.
Jau šiemet tinkamai pertvarkius Vilniaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų tinklą, miestas sutaupytų ne vieną milijoną valstybės lėšų, o lėšas, gautas pardavius nebereikalingus pastatus, būtų galima skirti bendrojo lavinimo mokyklų renovacijai.
Minėti klausimai jau svarstomi Vilniaus m. savivaldybėje, artimiausiu metu bus siekiama priimti atitinkamus sprendimus.
Prof. Povilas Tamošauskas yra TS-LKD, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys, mero patarėjas švietimo, kultūros ir sporto klausimais
