REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet sparčiai daugėja žmonių, sergančių sunkiomis kvėpavimo takų sistemos ligomis. Vis dažniau diagnozuojama lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pneumonija, tuberkuliozė ir daugelis kitų kvėpavimo takų ligų, kurių atsiradimą sąlygoja ne tik gyvenimas sveikatai žalingoje aplinkoje, bet ir mūsų pačių lengvabūdiškas požiūris.

REKLAMA
REKLAMA

"Daugelis žmonių, sergančių kvėpavimo takų ligomis, yra linkę pamiršti, jog norint užkirsti kelią tolimesnei ligos eigai bei komplikacijoms būtina atkreipti ypatingą dėmesį į ankstyvus ligos požymius bei simptomus", - sako gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė.

REKLAMA

Dažna, tačiau retai pavojinga gyvybei

Ūmus bronchitas - tai ūmus infekcinis apatinių kvėpavimo takų uždegimas. Anot medikės, tai viena dažniausių ligų pasaulyje, tačiau paprastai ji nėra labai sunki liga. Dažniausia ligos priežastis - virusinė infekcija. Didelį poveikį ligai atsirasti turi ir rūkymas. Nukeliavę į bronchus, virusai pažeidžia gleivinę, kurią lengvai pažeisti gali ir bakterinė infekcija. Sergant bronchitu, bronchų gleivinė išburksta ir gamina labai daug gleivių. Ūmiam bronchitui būdingas sausas dirginantis, ypač naktį sustiprėjantis kosulys, laikinai padidėjęs bronchų jautrumas. Karščiavimas paprastai trunka ne ilgiau nei savaitę. Anot pulmonologės, jei karščiuojama ilgiau nei penkias dienas, ima trūkti oro, kyla lokalus krūtinės skausmas, ypač šone, būtina atlikti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą pneumonijai paneigti arba patvirtinti. Kosulys gali trukti du mėnesius, kartais net ilgiau, tačiau kosulys nėra indikacija vartoti antibiotikus. Laiku ir tinkamai gydomo ūmaus bronchito prognozė gera, žinoma, jei neprasideda komplikacijos ir jei uždegimas netampa lėtiniu.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinė priežastis – ilgametis rūkymas

Bronchitas laikomas lėtinu, kai žmogus juo serga ilgiau nei dvejus metus ir kasmet kosti bei skrepliuoja ne trumpiau nei tris mėnesius. Tai, anot pulmonologės, bene labiausiai pasaulyje paplitusi nespecifinė plaučių liga. Lėtinis bronchitas siejamas su užterštame ore esančiomis bronchų gleivinę dirginančiomis medžiagomis: tabako dūmais, išmetamosiomis dujomis ir t. t. Sergant lėtiniu bronchitu, bronchų gleivinė sustorėja, išburksta ir pradeda gaminti per daug gleivių. Gleivinės paburkimas susiaurina kvėpavimo takus, apsunkindamas oro patekimą į plaučius, kur vyksta dujų apykaita. Liga dažniausiai prasideda vadinamuoju "rūkaliaus kosuliu", kurio metu išsiskiria daug, ypač rytais pagausėjančių gleivių. Priklausomai nuo to, kaip sparčiai liga progresuoja, stiprėja kosulys, sunkėja kvėpavimas, esant net ir nedideliam fiziniam krūviui. Vėliau, ligai vystantis, dėl mažo deguonies kiekio kraujyje oda dažnai tampa melsvo atspalvio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartais stebimas viso kūno patinimas bei pabrinkimas. Kai sutrinka aprūpinimas deguonimi, ligonis pradeda dusti, skundžiasi galvos, krūtinės ląstos, pilvo raumenų skausmu bei sutrikusia širdies veikla. Kūno temperatūra dažniausiai išlieka normali. Paprastas lėtinis bronchitas gali būti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos pradžia. Po ligos paūmėjimo surandėja, kartais net deformuojasi bronchai. Žmogus skundžiasi pasunkėjusiu kvėpavimu, kadangi bronchai nebėra tokie elastingi kaip anksčiau. Lėtinis bronchitas mažina žmogaus organizmo atsparumą, tad padidėja polinkis susirgti įvairiomis infekcinėmis bei kitomis ligomis. Ilgainiui gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, o prisidėjus alergenams – bronchinė astma.

   

Lengviausiai pažeidžiami - kūdikiai ir senyvi žmonės

REKLAMA

Plaučių uždegimas (pneumonija) – ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai mikroorganizmams – virusams, bakterijoms, grybeliams, parazitams - patekus į plaučius alveolėse susikaupia edeminis skystis bei uždegiminės ląstelės. Anot pulmonologės, pneumonija - viena dažniausių infekcinių ligų. Įgyta pneumonija suserga apie 2 proc. gyventojų per metus, o hospitaline pneumonija suserga iki 1 proc. į ligoninę paguldytų sergančių sunkiomis gretutinėmis ligomis pacientų. Išsivysčiusiose šalyse pneumonija užima 5-6 vietą tarp mirties priežasčių.

REKLAMA

Ligoniai, sergantys plaučių uždegimu, skundžiasi karščiavimu, kosuliu, silpnumu, mažesniu fiziniu pajėgumu, oro stoka esant įprastam fiziniam krūviui. Rečiau pasitaiko negausus epizodinis skrepliavimas, kartais atkosima kraujo, kyla krūtinės skausmas, vargina dusulys būnant ramiai. Dažniausiai plaučių uždegimu suserga vaikai, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, suaugę žmonės, kurie serga lėtinėmis širdies, inkstų, kepenų ligomis, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, cukriniu diabetu, besiskundžiantys nusilpusiu imunitetu, ir seni, silpni žmonės. Senų žmonių pneumonija gali pasireikšti silpnumu, įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimu. Pneumonija pavojinga ir kūdikiams. Neretai pasitaiko, jog sergantysis pneumonija gali ir nekarščiuoti. Liga nustatoma atlikus rentgeninį krūtinės ląstos tyrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot pulmonologės, tinkamai antibiotikais gydomo ligonio būklė pagerėja per 48-72 val. Ligos prognozė priklauso nuo ligonio amžiaus, bendros būklės, gretutinių ligų, ligos sukėlėjo ir daugelio kitų aplinkybių. Jauni, neturintys gretutinių patologijų ligoniai visiškai pasveiksta per 21 dieną.

   

Kontrolė padeda gyventi visavertiškai

Bronchinė astma, kuria vis dažniau serga jauni darbingo amžiaus žmonės, yra gana plačiai paplitusi. Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio priepuoliais, kurie pagal sunkumą skirstomi nuo silpno pakosėjimo ir apsunkinto kvėpavimo iki labai sunkių, gyvybei pavojingų uždusimo priepuolių. Išsivysčiusiose šalyse kasmet diagnozuojami 2-4 proc. naujų bronchinės astmos atvejų. Šiai ligai būdingas priepuolinis švokštimas, dusulio priepuoliai ypač paūmėja naktį, ankstų rytą bei didesnio fizinio krūvio metu.

REKLAMA

Ligos pradžioje ir toliau tinkamai ją gydant, ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai, tad tuo metu jokių objektyvių ligos požymių paprastai nenustatoma. Nors šiais laikais bronchinė astma nėra mirtina liga, tačiau negydoma arba netinkamai gydoma palaipsniui sunkėja ir gali baigtis mirtimi. Anot pulmonologės, tai iš tiesų nemaloni bei kaprizinga liga, nuolat gąsdinanti dusulio priepuoliais, uždusimo baimės jausmu, poreikiu nuolat vartoti vaistus, tačiau laikantis gydytojo nurodymų ligą galima kontroliuoti, antraip kaskart vis sunkesni priepuoliai gali sukelti negrįžtamą plaučių audinių pakenkimą bei sutrikdyti širdies veiklą.

REKLAMA

Nepastebima ir lėtai progresuojanti

Tikslus sergamumas lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) nėra žinomas, tačiau manoma, kad ja serga 4-6 proc. vyrų ir 1-3 proc. moterų. Daugelyje šalių ši liga užima 5-6 vietą tarp dažniausių mirties priežasčių. Lietuvoje segamumas LOPL yra 2,0 tūkstančiui gyventojų. Sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet vis didėja. Numatoma, kad po 20 metų labai padidės moterų sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL, nes daugėja rūkančių moterų. Ligos pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai, tad plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas bei skrepliavimas. Ilgainiui vystosi plaučių emfizema, kvėpavimo nepakankamumas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas. Liga dažnai pasireiškia ir kitų organų bei audinių pažeidimu, todėl tai tik dar labiau pablogina jos eigą.

"Įrodyta, jog dažniausia ligos priežastis - rūkymas, kuris labai pažeidžia plaučius, todėl kiekvienam ligoniui rekomenduojame mesti rūkyti. Ligos atsiradimą sąlygoja ir žalingi profesiniai bei aplinkos teršalai, - paskoja gydytoja. - Diagnozė, jog iš tiesų sergate lėtine obstrukcine plaučių liga, patvirtinama atliekant spirometriją. Tam tikrai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos stadijai parenkamas tam tikras gydymas. Ligai paūmėjus, rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos rentgeno tyrimą pneumonijai patvirtinti ar paneigti."

REKLAMA

Liga "vaikšto" tarp mūsų

Anot gydytojos, sergamumas tuberkulioze yra išties didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis infekuota daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų. Kasmet nuo šios ligos miršta 2-3 milijonai žmonių. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie penkis asmenis iš 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra apie 55, atvira tuberkulioze - apie 35 atvejus. Nors bendras sergamumas tuberkulioze Šiauliuose stabilizavosi ir kasmet, anot gydytojos, vis mažėja (2003 metais užregistruota 51,5, o 2008 metais – 33,1 atvejo 100 tūkstančių gyventojų), tačiau šiai pavojingai infekcijai nepavyksta užkirsti kelio.

REKLAMA

Ligos paplitimui įtakos turi socialinės ir ekonominės problemos, nepakankama tuberkuliozės profilaktika bei pavėluota diagnostika. Anot medikės, klaidinga manyti, kad šia klastinga infekcija serga tik asocialūs žmonės. Nuo oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos neapsaugotas nė vienas žmogus. Ilgai ore išliekantį gyvybingą užkratą "sutikti" galite bet kurioje viešoje vietoje – autobuse, parduotuvėje, bibliotekoje ir pan. Jei užkratą nešiojantys žmonės nesikreipia į medikus ir nesigydo, jie ir toliau platina ligą - per metus tuberkulioze sergantis žmogus gali užkrėsti apie 20-25 sveikus žmones. Sergantieji tuberkulioze skundžiasi bendru silpnumu, dusuliu, kosuliu, skrepliavimu, svorio mažėjimu, kraujo atkosėjimu, karščiavimu, apetito stoka, naktiniu prakaitavimu. Gydytoja sako, jog pajutus net ir menkiausius sveikatos negalavimus svarbu kuo skubiau pagalbos kreiptis į medikus.

REKLAMA
REKLAMA

Metimas rūkyti - pagrindinė profilaktikos priemonė

Niekas nė neabejoja, kad pagrindinė kvėpavimo takų sistemos ligų priežastis – rūkymas. Tiesa, nereikėtų užmiršti ir pasyvaus rūkymo, t. y. buvimo prirūkytoje aplinkoje. Apie 1,1 milijardo gyventojų rūko. Išsivysčiusiose šalyse tabako surūkoma vis mažiau. Besivystančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse rūkalių vis daugėja. Lietuvoje rūko apie 45 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Per pastaruosius penkerius metus vis daugiau rūko jaunų, t. y. 25-29 metų moterų. Bendras rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Įvairiais duomenimis, rūkymas gyvenimo trukmę sutrumpina iki 10-15 metų. Nerūkantys žmonės gyvena 7,5 m. ilgiau nei rūkaliai. Beje, rūkaliai pradeda anksčiau senti. 70 metų sulaukia 80 proc. asmenų, kurie niekada nerūkė, ir 59 proc. rūkalių. O 85 metų amžiumi gali pasidžiaugti trečdalis nerūkiusių žmonių ir tik 12 proc. rūkalių.

Metus rūkyti, gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kokio amžiaus būdami asmenys nustojo rūkyti. Žmonių, metusių rūkyti 35-44 m., gyvenimo trukmė panaši į nerūkančiųjų. Vyresnių žmonių gyvenimo trukmė mažėja, tačiau nustoję rūkyti 65 metų amžiaus asmenys gyvena ilgiau negu toliau rūkantys.

REKLAMA

Tabako rūkymas tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių, gerklų, burnos, lūpų, kasos, stemplės, skrandžio, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų, gimdos kaklelio vėžį, koronarinę širdies ligą, periferinių kraujagyslių pažeidimus, didina riziką susirgti plaučių tuberkulioze, skatina atsirasti cukrinio diabeto komplikacijas, kepenų cirozę ir vėžį, ūmines ir lėtines kvėpavimo organų infekcijas, skrandžio opą ir begalę kitų ligų.

Tabako rūkymas 85 proc. nulemia plaučių vėžio, 85 proc. – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, apie 70 proc. - viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžio atvejų. Tabako rūkymo sukelti pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo surūkytų cigarečių kiekio ir rūkymo trukmės.

Pypkės rūkymas lemia tuos pačius patologinius organizmo pokyčius kaip ir cigarečių rūkymas. "Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kurią dažnai reikia gydyti. Pastebėta, jog rūkaliai dažniau meta rūkyti, kai suserga ir patenka į ligoninę, - dalijasi pastebėjimasi pulmonologė. - Rūkymo nutraukimo sėkmė priklauso ir nuo socialinių bei buitinių sąlygų. Kai asmens, metančio rūkyti, namuose daugiau niekas nerūko, sėkmė būna apie 40 proc., ir tik 10 proc. meta rūkyti, jei namuose yra kitų rūkalių. Gydytojo vaidmuo metant rūkyti yra labai svarbus. Aktyviai skatindami rūkalius mesti rūkyti, mes, medikai, galėtume gerokai padidinti asmenų, sėkmingai metusių rūkyti, dalį."

Miglė Remeškevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų