Palangos plento rekonstrukcija padalino visuomenę į dvi skirtingas stovyklas. Sostinėje sėdinti valdžia džiūgauja nutiesusi dar vieną magistralinį kelią ir užsidėję pliusuką prieš poilsiautojus, kurie vasarą vyksta į Palangą. Tuo metu uostamiesčio valdžia šį plentą vadina tarp miesto ir priemiesčių besiformuojančią vidinę gatvę, kuria kasdien į darbą Klaipėdoje ir atgal vyksta tūkstančiai žmonių.

Pastarieji piktinasi, kad plento rekonstrukcija, po kurios buvo panaikinti visi posūkiai į kairę ir galimybė apsisukti, atskyrė juos nuo pasaulio ir net žada kreiptis į Europos Sąjungos fondus bei papasakoti, kad jų skiriamos lėšos išleidžiamos ne žmonių gerovei pagerinti, o atvirkščiai.



Greitoji pagalba važiuos ilgai

Bene labiausiai apgauti jaučiasi "Žaliojo slėnio" gyventojai. Kai prieš keletą metų naujakuriai kraustėsi į šią gyvenvietę, Lietuvos kelių direkcijos inicijuotame specialiajame plane posūkis kairėn į "Žaliąjį slėnį" buvo numatytas. Tačiau rekonstrukcijos projekte jo nebeliko.

REKLAMA

"Žaliajame slėnyje" gyvena 350 šeimų, kone tiek pat - kitoje plento pusėje esančiuose Aukštkiemių ir Gvildžių kaimuose. Tad daugiau nei tūkstančiui žmonių dabar kasdien tenka įveikti papildomus 8 kilometrus, kad galėtų apsisukti. Kiek cisternų kuro mes be reikalo sunaudojame. Be to, kiek papildomų automobilių dabar piko metu užkemša Klaipėdos gatves", - kalbėjo "Žaliojo slėnio" gyventojas Erastas Petrauskas.

Jam antrino Almantas Raudonis - esą reikia galvoti ir apie ekologiją, nes dėl papildomų kuro sąnaudų labiau teršiama gamta.

"Negi Europos Sąjungos lėšos naudojamos tam, kad būtų pablogintas gyvenimas žmonėms? Juk turėtų būti atvirkščiai. Šalia Klaipėdos kosminiu greičiu dygsta tiek daug namų, tad akivaizdu, kad greitu laiku čia bus ne priemiestis, o ta pati Klaipėda. Tad Palangos plentas bus tarsi vidinė gatvė. Kodėl iš jo daro autostradą?" - stebėjosi A. Raudonis.

Labiausiai gyventojai nuogąstauja dėl to, kad dabar pas juos daug ilgiau važiuos greitosios medicininės pagalbos bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Papildomai sugaištos 10-20 minučių esą gali nulemti ir žmogaus gyvybę.

Gyventojai jau kreipėsi pagalbos į Seimo narius bei ruošiasi rašyti raštą Europos Sąjungos fondams, kurie remia Palangos plento rekonstrukciją, ir informuoti, kad lėšos naudojamos ne tam, kad būtų pagerintas žmonių gyvenimas, o atvirkščiai.

Avaringiausias visoje šalyje

Tačiau bent kol kas šitokie "Žaliojo slėnio" gyventojų argumentai sostinėje sėdintiems valdininkams atrodo pernelyg asmeniški.

REKLAMA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Jonušausko pasirašytame rašte "Žaliojo slėnio" gyventojams atsakoma, kad įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne vien pareiškėjų asmeninį interesą ir patogumą.

"2008 metais magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja ruože nuo Technikumo iki Normantų skirtingų lygių sankryžų vidutinis metinis paros eismo intensyvumas buvo daugiau nei 15 tūkst. automobilių. Kol šis magistralinio kelio ruožas buvo nerekonstruotas, transporto priemonės į gyvenamųjų namų kvartalą patekdavo nesaugiu kairiuoju posūkiu per nuovažą. Pažymėtina, kad taip nuolat būdavo sukeliamas pavojus tiek pačių kvartalo gyventojų, tiek tranzitinio eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei.

Minėtas kelio ruožas iki rekonstrukcijos darbų buvo vienas avaringiausių visoje valstybėje. 2005-2008 m. čia įvyko 40 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu žuvo 12 žmonių ir 65 buvo sužaloti", - rašoma A. Jonušausko pasirašytame rašte.

Kelių direkcijos atstovai neprieštarauja, kad būtų įrengta požeminė nuovaža į "Žaliąjį slėnį", tačiau neaišku, kieno lėšomis tai turi būti daroma.

Kita alternatyva - išasfaltuoti kelią per Pakrantės sodus. A. Jonušausko teigimu, šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai jau skirta tikslinių lėšų šiam vietinės reikšmės keliui rekonstruoti.

Tačiau tokia perspektyva "Žaliojo slėnio" gyventojų nedžiugina. Nors sugaištas kelias ir sutrumpėtų 2 kilometrais, tačiau į darbą tektų važiuoti per Klaipėdos miestą.

REKLAMA

Švaisto pinigus?

Maža to, kad liko be įprasto kelio namo, žmonės stebisi, kaip kelininkai esą tiesiog švaisto pinigus. 70 tūkstančių litų, - tiek išleista dviem lėtėjimo juostoms panaikinti. Kiek buvo išleista joms įrengti, - tokios informacijos LAKD atstovai negali pateikti, nes jos buvo įrengti seną plentą rekonstruojant į keturių eismo juostų kelią. Tačiau nesunku įsivaizduoti, kad tai kainavo taip pat ne kelis tūkstančius.

Žmonėms nesuprantamas toks neūkiškas požiūris, kai išleidžiamos krūvos pinigų tam, kad būtų įrengti apsisukimai, o po to antra tiek išleidžiama tam, kad jie būtų panaikinti.

LAKD atstovai pripažįsta, kad dabar tiesiog taisomos padarytos klaidos. Tačiau išleisti pinigai esą atsipirks, nes kalbama apie žmonių gyvybių išsaugojimą.

LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis aiškino, esą nuardyti "kišenes" Palangos plente buvę būtina, nes posūkiai į karę, ko gero, niekada nebebus grąžinti, o jų priežiūra kasmet reikalautų papildomų išlaidų.

"Be to, reikėjo sutvarkyti kelio estetinį vaizdą. Vairuotojai "apsisukimo ausis" gali pradėti naudoti kaip stovėjimo aikšteles, į kurias įvažinės ir išvažinės kaip kam patinka. Bet kuriuo atveju kelias turi būti tvarkingas", - išleistas lėšas teisino valdininkas.

Jo duomenimis, 2002-2006 metų laikotarpiu Palangos plento ruože nuo Jakų žiedo iki 4,9 kilometro, kur buvo įrengti kairiniai apsisukimai, užregistruoti 32 įskaitiniai eismo įvykiai. Jų metu 7 žmonės žuvo ir 57 buvo sužeisti. Po 2006 m. atlikto kelio išplatinimo šiame ruože per trejus metus vis tiek įvyko 18 skaudžių įskaitinių eismo įvykių: 7 žmonės žuvo ir dar 27 buvo sužeisti.

REKLAMA

Pasak E. Skrodenio, dažnai papildomos lėšos išleidžiamos ir dėl to, kad mūsų vairuotojų eismo kultūros lygis esą dar gana žemas.

"Dažnai tenka skirti papildomų lėšų dėl to, kad lietuvių vairuotojų nelinkę laikytis kelių eismo taisyklių. Prie sankryžų dažais pažymėtas saleles, ant kurių užvažiuoti draudžiama, kai kurie vairuotojai naudoja, kad galėtų aplenkti kitą automobilį. Bandysime tokius vairuotojus sudrausminti pigiausiomis priemonėmis - statysime bortelius ir įspėjančius stulpelius, tačiau tai vis tiek pareikalaus papildomų lėšų, kurių neprireiktų, jei visi paisytų kelių ženklinimo, - sakė E. Skrodenis.

"Naujovės mažina avarijų skaičių"

Egidijus SKRODENIS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas:

Žmogus, kol gyvas, nori kuo greičiau grįžti namo. Tačiau dažnai nepagalvoja, kad išloštos kelios minutės gali jam kainuoti gyvybę. Mums suprantamas vairuotojų pasipiktinimas, kad dabar iki namų reikės važiuoti keliomis minutėmis ilgiau, tačiau mums lygiai taip pat svarbu, kad jie namus pasiektų saugiai.

Užsienyje jau seniai magistraliniuose keliuose nelikę kairinių apsisukimų. Vokietijoje greitkelyje vairuotojai turi nuvažiuoti 10 ar net 20 kilometrų, kad galėtų apsisukti skirtingų lygių sankryžoje, ir dėl to nesiskundžia.

Pavyzdžiui, Švedijoje net kai kuriuose dviejų juostų keliuose per vidurį statomi atitvarai, kad vairuotojai galėtų lenkti tik tam skirtose vietose. Olandijoje kai kuriuose greito eismo keliuose kelio viduryje nubrėžta dviguba žalia juosta, draudžianti lenkti. Šį manevrą galima atlikti tik specialiai praplatintose kelių dalyse.

REKLAMA

Dėl panaikintų kairinių apsisukimų nepatogumų patirs ir kitų miestų gyventojai. Kelyje Kaunas - Jonava šiuo metu yra net 12 tokių apsisukimų. Jie visi bus panaikinti ir įrengtos trys saugesnės šviesoforinės sankryžos. Kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda per pastaruosius kelis metus buvo panaikinti beveik visi apsisukimai.

Pradėjus diegti naujoves, avarijų keliuose akivaizdžiai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2007-aisiais visoje šalyje keliuose žuvo 740 žmonių, 2008-aisiais - 498 žmonės. O šiemet per 9 mėnesius užregistruoti 262 žuvusieji keliuose - 2007 m. per tą patį laikotarpį žuvo net 557.

Pirma moderni žiedinė sankryža Lietuvoje buvo įrengta 1998-aisiais metais. Dabar šalyje jų yra 27, ir visos įrengtos buvusiose avaringose sankryžose. Po rekonstrukcijos 25 iš jų įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėjo 100 procentų, o dvejose įvyko po vieną eismo įvykį.

Praėjo tik keleri metai, kai pradėjome ypatingą dėmesį skirti eismo saugai ir diegti naujoves keliuose, todėl nėra ko stebėtis, kad ne visi žmonės spėjo prie šių naujovių priprasti ir jiems daug dalykų atrodo nesuprantami. Labiau išsivysčiusiose užsienio šalyse tos naujovės diegiamos jau daugiau nei 40-60 metų, bet net ir ten kartais yra padaroma klaidų, kurių ištaisymas gana brangiai atsieina.

"Prabangos ir skurdo rekonstrukcija"

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto mero pavaduotoja:

Prisimenu, kaip prieš pusantrų metų pas merą buvo atvykę Kelių direkcijos atstovai ir vyko diskusija apie Palangos plentą. Tuomet mes išsakėme savo poziciją, kad tą Palangos plento atkarpą, kuri yra rekonstruojama, mes matome kaip tarp rajono ir miesto besiformuojančią vidinę gatvę. Tačiau kelių direkcijos atstovai griežtai laikėsi savo pozicijos, kad tai yra aplinkkelis ir greitkelis.

REKLAMA

Projektas buvo rengiamas 2003 metais. Žinoma, tada dar neatsispindėjo dabartinė situacija. Dabar gi matome, kiek daug šalia Klaipėdos gyvenančių žmonių naudojasi Palangos plentu, kad galėtų atvykti į darbą Klaipėdoje. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 96 žmonės iš 100, gyvenantys užmiestyje, į darbą vyksta savo transportu. Tuo tarpu Klaipėdos mieste - tik 26 iš 100.

Akivaizdu, kad reikia spręsti klausimą dėl viešojo susisiekimo tarp užmiesčio ir miesto, tačiau kol kas neįmanoma to padaryti dėl vykdomos tokios politikos, kai naikinami visi apsisukimai, įvažiavimai ir iš Palangos plento norima padaryti greitkelį. Negalima šitaip elgtis su žmonėmis. Tie, kurie priima šitokius sprendimus, prisidengia tuo, kad šitaip sprendžiamas saugumo klausimas. Tačiau kiek lieka neišspręstų klausimų.

Aš Palangos plento rekonstrukciją vadinu prabangos ir skurdo rekonstrukcija. Nes mes dabar turime iščiustytą autostradą, kad poilsiautojai galėtų penkiomis minutėm greičiau pasiekti Palangą. Tuo metu šalia gyvenantys žmonės atsiduria užribyje - jiems akivaizdžiai sakoma: nedrįskite įvažiuoti į plentą. O dėl panaikintų kairinių apsisukimų prie įvažiavimo į Jokūbavą dabar bus dar labiau apkrautas Jakų žiedas, nes vairuotojai turi važiuoti ten apsisukti.

Edita GUDAVIČĖ

Natalija
2009-11-09 13:22:14
Tai akivaizdu.Sutinku,kad vietinių gyventojų interesų turi būti paisoma labiausiai.Magistralė turi netrukdyti vietiniams gyventojams ir jų poreikiams.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
poka 2009-11-20 23:07:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o parodykit ar yra kas kam nieko nereikia   ATSAKYTI
Rengler 2009-11-09 15:41:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiems ko nors reikia :P   ATSAKYTI
Natalija 2009-11-09 13:22:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai akivaizdu.Sutinku,kad vietinių gyventojų interesų turi būti paisoma labiausiai.Magistralė turi netrukdyti vietiniams gyventojams ir jų poreikiams.   ATSAKYTI

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Kūdikis (nuotr. stop kadras)
Alkoholį geriančios nėščiosios, pasak medikų, daliai lietuvaičių, deja, įprasta praktika. Lietuvoje kasmet apie 800 vaikelių gimsta pavojuje, nes jų mamos, net ir ...
Spanguolės (nuotr. stop kadras)
Kol žiemos pas mus nė kvapo gamta ir toliau nenustoja stebinti. Štai biržiečių pora viduržiemy miške vis dar spanguoliauja, šviežiai skintomis uogomis džiugindami ...
Gaisras Antakalnyje (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Sekmadienio popietę gaisrininkų pajėgos suskubo į Vilniuje, Antakalnyje esančią parduotuvę. Spėjama, kad ventiliacijos šachtoje kilo gaisras. Naujienų portalo tv3.lt ...
Kinas (nuotr. stop kadras)
Kur dėti dešimtis tūkstančių dėžučių su senomis kino juostomis? Šią dilemą šiuo metu sprendžia kultūros ministerijai priklausanti bendrovė „Lietuvos kinas.“ Vyriausybei ...
Erkė (nuotr. 123rf.com)
Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų