Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Juliaus Miežlaiškio (Lietuvos nacionalinis muziejus) nuotrauka

Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Juliaus Miežlaiškio (Lietuvos nacionalinis muziejus) nuotrauka

Šiandien sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, lietuvių tautai teko išgyventi itin sunkių išbandymų metą. Į jos etnines žemes kėsinosi ne viena valstybė.

Bene pirmoji su ginklu į rytines lietuvių žemes įžengė bolševikinė Rusija. Jau 1918 metų gruodį įkandin iš rytų besitraukiančios vokiečių kariuomenės slinko Raudonosios armijos daliniai, kartu su vietos bolševikais siekiantys pajungti Lietuvą sovietinei Rusijai. 1919 metų sausio 5 dieną Raudonoji armija įsibrovė į Vilnių, išvijo lenkų gynėjus. Jaunai Lietuvai tai buvo sunkus gyvenimo ir kovų laikotarpis, nes karo ir vokiečių okupacijos nualintam kraštui visko trūko. Be to, tik 1918 metų lapkričio 23 dieną pradėta formuoti Lietuvos kariuomenė. Tėvynės ginti ėjo savanoriai - jie neturėdami kovų patyrimo, bet įkvėpti laisvės ir pasiaukojimo nugalėdavo ir stipresnius įsiveržėlius.

REKLAMA

1919 metais vasario 8 dieną netoli Kėdainių esančiame Taučių kaime kovodamas su bolševikais žuvo pirmasis Lietuvos savanoris Povilas Lukšys, o 1919 metais vasario 14 dieną ant Alytaus tilto per Nemuną kulka pakirto pirmąjį Lietuvos karininką savanorį Antaną Juozapavičių.

Kovos su bolševikais tęsėsi daugiau nei metus. Lietuviams pavyko laimėti ne vieną mūšį. 1919 metų gruodžio mėnesį kovos baigėsi, Raudonoji armija iš Lietuvos buvo priversta trauktis. Lietuvių laimėjimai paskatino bolševikinę Rusiją pasiūlyti taikos derybas. Tačiau taikos sutartis, pagal kurią Lietuva pripažinta nepriklausoma valstybe ir nustatytos jos sienos, buvo pasirašyta tik 1920 metų liepos 12-ąją. Lietuvai atiteko tuo metu lenkų okupuotos Ašmenos, Lydos, Gardino apskritys. Tačiau, kaip žinome, minėtų apskričių žemės liko už Lietuvos ribų, nes 1921 metų Rygos sutartimi sovietinė Rusija šias apskritis priskyrė Lenkijai.

Kovos su lenkinimu

Bene sunkiausia ir ilgiausiai trukusi buvo karinė ir diplomatinė kova su kaimyne Lenkija, siekusia prisijungti etnines lietuvių žemes bei valdyti buvusios unijinės valstybės teritoriją.

Iš tikrųjų ilgametės lenkų pastangos polonizuoti lietuvius nebuvo bevaisės. Sulenkėjo didikai, bajorija, palikdami lietuvių tautą be inteligentų. Įvairiais būdais buvo brukama lenkų kalba, lenkinami vietovardžiai, pavardės. Bažnyčioje pamaldos, pamokslai vyko vien lenkų kalba. Ypač sparčiai nyko lietuviai buvusioje Vilniaus gubernijoje. Įtakos turėjo artima slavų kaimynystė. 1861 metais šioje gubernijoje lietuviai sudarė 46 proc., lenkai 12 proc., iš jų Vilniaus apskrityje atitinkamai - 61 ir 35,5 procento. 1909 metų gyventojų surašymo duomenimis (nors jie ir nėra objektyvūs) Vilniaus apskrityje lietuvių užrašyta tik 6,9 procento. Lietuvių žymiai sumažėjo ir kitose apskrityse. Kaltas ne tik lenkinimas.

REKLAMA

Nuo 1864 metų likusi be spausdinto gimtojo žodžio lietuvių tauta tapo neatspari nutautinimui. 1910 metais "Lietuvos žinių" redaktorius Mykolas Sleževičius apie Vilniaus krašto lietuvius rašė: "Su širdėgala reikia pripažinti, kad daugiausia esame kalti mes patys... Kaip galima reikalauti, kad kitataučiai ir ta pati Vyriausybė gerbtų mūsų kalbą, jeigu mes patys jos negerbiame, (...) kalbame rusiškai, lenkiškai, vokiškai, bet tik ne lietuviškai. Nejaugi mes nenorime ir laukiame, kad už mūsų teises kovotų kitataučiai."

1917 metų lapkričio 5 dieną Lenkija tapo nepriklausoma valstybe. Lenkai dar anksčiau siekė išplėsti savo teritoriją iki buvusiosios unijiniais laikais. Godžiai žiūrėjo į Lietuvą. Talkon atėjo Lietuvos lenkai. 1917 metų gegužės 25-ąją 44 jų atstovai paskelbė memorandumą Vokietijos kancleriui. Jame rašoma: "Mes, Lietuvos lenkai, didžiausioje pagarboje laikome lenkų kalbą ir kultūrą. Lenkų gaivalas tame krašte daugiausia nusveria, viešpatauja ūkyje, kultūroje, politikoje... Tad mes, iš Lietuvos lenkai, neatskiriama dalis didžios lenkų tautos, siekiame ir visados bus mums tai siektina, susidėti su lenkais valstybėmis."

Seinų praradimas

1919 metų pavasarį lietuviai su ginklais kovojo prieš lenkus ir bolševikus. Lenkams 1919 metų kovo 3 dieną pavyko užimti Gardiną, o balandžio 19-ąją - Vilnių, priverčiant iš jo pasitraukti bolševikus. 1919 metų vasarą lietuviai kovojo Suvalkų krašte su lenkų partizanais, remiamais reguliariosios kariuomenės. Kovos tęsėsi apie metus. 1920-aisiais įsikišus Tautų Sąjungos karinei kontrolės komisijai lenkų užgrobtos lietuvių etninės žemės pietuose atiteko Lenkijai. Seinuose likviduoti bei sunaikinti buvę lietuvių kultūros, spaudos židiniai, mokyklos, ištremti aktyviausi lietuvių veikėjai.

REKLAMA

L.Želigowskis nesustojo

1920 metų vasarą kariniai veiksmai su lenkais vyko Rytų Lietuvoje. Tik įsikišus Tautų Sąjungai (TS) lietuviai ir lenkai buvo priversti sienų klausimą spręsti derybomis. 1920 metų spalio 7 dieną po savaitės derybų Suvalkuose pasirašyta sutartis, kurioje nutarta sustabdyti karo veiksmus ir derybomis spręsti sienų klausimą. Tačiau jau derybų metu gen. Lucijano Želigowskio kariniai daliniai (daugiau kaip 13 tūkst. karių) ruošėsi užimti Vilnių. Ir tai įvyko spalio 9 dieną. Tai jų netenkino, jie ėmė veržtis gilyn. 1920 metų lapkričio 19-ąją ties Širvintomis, o lapkričio 21-ąją ties Giedraičiais lietuvių kariuomenei pavyko laimėti mūšius ir sustabdyti tolesnes kovas, į kurias įsikišo TS karinės kontrolės komisija. 1920 metų lapkričio 29-ąją TS nustatė neutralią zoną, kuri vėliau virto demarkacine linija. Lenkų pusėje liko jų okupuota teritorija, sudariusi apie vieną trečdalį lietuvių etninių žemių. Tai 32 tūkst. kvadratinių kilometrų plotas, iš kurio 29 kvadratiniai kilometrai su 1,3 mln. gyventojų - Vilniaus kraštas. Tai didesnioji buvusios Vilniaus gubernijos teritorijos dalis. Okupuotose žemėse gyveno įvairių tautybių žmonės: gudai, lenkai, žydai, totoriai, rusai.

Dėl užgrobtų lietuvių žemių iki 1931 metų tęsėsi diplomatinė kova. Lietuvai, kuri nebuvo TS narė, nepripažinta daugelio Vakarų valstybių, šioje kovoje buvo itin nelengva.

1931 metais Lietuvai pavyko pasiekti, kad Tarptautinis Hagos tribunolas svarstytų Vilniaus klausimą. Jo verdiktas, skelbiantis, kad lenkai, užgrobdami Vilnių ir kitas lietuvių žemes, pažeidė tarptautinę teisę, Lietuvai leido atsisakyti visų santykių su Lenkija. Tad iki 1938 metų pavasario Lietuva su kaimyne neturėjo diplomatinių santykių, o demarkacinės linijos nepripažino valstybine siena.

REKLAMA

Kova dėl Vilniaus

Rytinių, pietinių žemių, o ir sostinės Vilniaus praradimas buvo didelė skriauda jaunai Lietuvos valstybei. Prezidentas Antanas Smetona rašė: "Lietuva be Vilniaus, tai kaip be vieno sparno į ateitį ir į aukštį."

Netekusi Vilniaus ir kitų žemių lietuvių visuomenė telkėsi į organizacijas, kad galėtų abejingam pasauliui išreikšti protestus. Ir kad padėtų tautiečiams. 1921-aisiais įkurtas komitetas Vilniaus kraštui remti (1925-aisiais persiorganizavęs į vilniečių sąjungą), 1930-aisiais atsirado studentų korporacija "Vilnija", jaunimo sąjunga "Ąžuolas" ir kt. Aktyvi buvo Šaulių sąjunga. Iš organizacijų išsiskyrė ir visuomenės telkimo centru tapo Vilniaus vadavimo sąjunga, įkurta 1925 metais. Tokį pavėluotą jos įkūrimą vienas jos organizatorių profesorius kunigas Fabijonas Kemėšis aiškino taip: "Per keletą metų tauta laukė teisybės iš valstybių vadovų. Mūsų, kad ir jaunutė diplomatija, dėjo daug pastangų palenkti Tautų Sąjungos sferas, padarytą skriaudą atitaisyti. Tai buvo laikai, kai ne tik mes, bet ir daugelis kitų Tautų Sąjungos galia dar tikėjo. Tačiau kai 1923 metų kovo mėnesį Ambasadorių konferencija pripažino Vilniaus kraštą Lenkijai ir Tautų Sąjunga savo tylėjimu tai patvirtino, mūsų visuomenei ėmė aiškėti, kad laikas bus pradėti remtis ir pasitikėti daugiausia savo jėgomis ir imti burti tas jėgas į vieną galingą sąjungą, kurios tikslas būtų visiems aiškus: atvaduoti nepriklausomai Lietuvai savo tikrąją sostinę, pavartojant tam visas galimas ir prieinamas padorias priemones, pirmoj vietoj - kultūrines priemones."

REKLAMA

1925 metų balandžio 25 dieną įvyko Vilniaus vadavimo sąjungos steigiamasis susirinkimas. Steigėjai buvo Mykolas Biržiška, kun. Mečislovas Reinys, Andrius Rondomanskis, A.Smetona, Stasys Šilingas, Zigmas Žemaitis. Sąjungos pirmininku išrinktas prof. M.Biržiška, ėjęs šias pareigas iki 1935-ųjų pavasario. Jo vietą užėmė Antanas Juška. Į šią sąjungą įsiliejo nemažai inteligentų, tačiau buvo ir trukdytojų, spaudoje atsirado nepalankių sąjungai straipsnių. Be to, reikėjo pasiekti, kad sąjunga netaptų partine. 1928 metų žurnalo "Mūsų Vilnius" vedamajame straipsnyje rašoma: "Juk ne partija ar srovė prarado Vilnių, tik tauta prarado Vilnių, ne partijos ar srovės jį išvaduos, tik visa tauta - susijungusi, susiorganizavusi." Kad ši sąjunga apimtų visą tautą, reikėjo kurti skyrius ir telkti į juos narius. 1937-aisiais jau buvo daugiau kaip 612 skyrių, jie jungė 27 tūkst. narių. Skyrius kūrė ir užsienio, ypač JAV, lietuviai.

Su gedulo vėliavomis

Sąjunga telkė ir švietė tautą, teikė pagalbą vilniečiams, siekiantiems išlaikyti lietuvybę. Buvo nemažai žmonių, nežinančių tautos istorijos, net negirdėjusių apie sostinę Vilnių. Sąjunga žmones mokė istorijos, įkvėpė Vilniaus atgavimo viltį. Šį propagandinį darbą vykdė ne tik sąjungos nariai, bet ir įvairūs talkininkai: šauliai, jaunalietuviai, Vyriausybės nariai, net ir prezidentas A.Smetona, o ypač mokytojai.

Kasmet spalio 9-ąją (dieną, kai buvo užimtas Vilnius) bažnytkaimiuose, miesteliuose, miestuose plazdėdavo juodais kaspinais perrištos vėliavos, žmonės klausydavosi šv. Mišių, pagerbdavo žuvusiuosius už laisvę. Ypač išsiskirdavo Kaunas, laikinoji Lietuvos sostinė: čia paminėti spalio 9-osios susirinkdavo keli tūkstančiai žmonių. Rimties ir susikaupimo minutę sustodavo visas transportas, kiekvienas einantis žmogus, kaukdavo sirenos, gausdavo bažnyčių varpai. Įvairiuose renginiuose skambėdavo Vilniaus vadavimo sąjungos himnas "Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim". Šiam himnui žodžius parašė Petras Vaičiūnas, muziką sukūrė Antanas Vanagaitis.

REKLAMA

Išskirtinę vietą sąjungos veikloje užėmė spausdintas žodis. Buvo išleista per 100 įvairių leidinių, susijusių su Vilniumi. Labai populiarus buvo žurnalas "Mūsų Vilnius", 1937 metais jo tiražas siekė 72 tūkst. egzempliorių.

Vilniaus vadavimo idėjos buvo propaguojamos ir kitaip - Vilniaus vardu buvo pavadinamos gatvės, aikštės, vietovės, sodinami Vilniaus medžiai, įrengiamos Gedimino pilies imitacijos ir kt.

Nuo 1937-ųjų prasidėjo Vilniaus kryžių statyba. Iki 1938 metų rudens buvo pastatyta apie 100 Vilniaus kryžių.

Vilniaus pasas

Nuo 1929-ųjų kas savaitę mokyklose vyko Vilniaus vadavimo ir tautinio supratimo pamokos. Mokiniams daug reiškė Vilniaus pasas, kurį įsteigė sąjungos padalinys - Vilniaus geležinis fondas. Turėti Vilniaus pasą, t. y. būti Vilniaus rėmėjais galėjo kiekvienas (neribojant amžiaus bei tautybės). Mokyklose vykdavo iškilmingas šių pasų įteikimas. Nors ir 10 centų vertės įklijuotas ženklelis kėlė mokinio pasididžiavimą, kad jis yra Vilniaus vadavimo dalyvis.

Vilniaus krašto lietuviai

Vilniaus vadavimo sąjungos antroji darbo kryptis - pagalba vilniečiams, kuriems reikėjo ir materialinės, ir moralinės paramos, nes Lenkijos okupacijoje lietuviams teko gyventi aktyvios polonizacijos sąlygomis. Lenkijos tikslas okupuotame Vilniaus krašte buvo ne tik integruoti lietuvių žemes į Lenkiją, bet ir jos gyventojus nutautinti. 1924 metų vasarą Lenkijos švietimo ministras Stanislawas Grabskis nurodė, kad visų srovių lenkai laikosi vieno nusistatymo: mažumas žūt būt reikia asimiliuoti, arba nors išauklėti savo kultūros dvasia. Iki 1927 metų Vilniaus krašte veikė 9 lietuvių draugijos su 789 skyriais, 2 gimnazijos, mokytojų seminarija, apie 200 privačių pradinių mokyklų, leidžiami 7 periodiniai leidiniai. Praėjus daugiau 10 metų šis lietuvių kultūrinis tinklas sumažėjo iki minimumo. 1938-ųjų rudenį veikė tik privati Vytauto Didžiojo gimnazija, neturinti valstybinės gimnazijos teisių, ir miesto pradinė lietuvių mokykla.

REKLAMA

Nuolat buvo siaurinamos galimybės lietuviams mokyti vaikus gimtąja kalba. Jau 1927 metų rudenį buvo uždaryta lietuvių mokytojų seminarija, 42 Vilniaus lietuvių "Ryto" švietimo draugijos privačios pradinės mokyklos, kurios vienintelės mokydavo mokinius gimtosios kalbos. (Pagal valstybinių pradinių mokyklų įstatymą, mokyklos, kuriose būtų dėstoma gimtoji kalba, galėjo būti atidarytos ten, kur ne lenkų tautybės gyventojai sudarė ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų ir jei to pageidaudavo ne mažiau kaip 40 tėvų.) Tačiau šia teise galėjo pasinaudoti tik Vilniaus, Trakų ir Švenčionių apskričių lietuviai, o lenkų mokyklai įkurti tereikėjo 20 tėvų pageidavimų. Be to, valdiškose lietuvių mokyklose dauguma dalykų buvo dėstoma lenkų kalba.

Nuo 1935-ųjų - Vilniaus vaivadiją pradėjus valdyti plk. Liudvikui Bocianskiui - lietuvių nutautinimas dar sustiprėjo. 1936 metais buvo parengtas slaptas memorialas apie Lenkijos lietuvių valstybinės administracijos politiką. Sutriko lietuvių draugijų veikla, nes vienas po kito buvo likviduojami jų skyriai, pačios draugijos. 1938 metais buvo sustabdyta Lietuvių mokslo draugijos veikla. Didelė netektis buvo 1937-aisiais uždraustas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, kuris koordinavo visą Vilniaus krašto lietuvių kultūrinės visuomeninės veiklą, palaikė ryšius su Nepriklausoma Lietuva. Buvo suvaržyta lietuvių spauda: uždaromi laikraščiai, redaktoriams priteisiamos piniginės baudos. 1937 metų rudenį uždarytas "Vilniaus rytojus", populiariausias lietuvių laikraštis, turėjęs per 6 tūkst. prenumeratorių. Skaudžių išgyvenimų teko patirti aktyvesniems lietuvių kunigams. Ne vienas jų dėl lietuviškos veiklos buvo išsiųstas dirbti į tolimas nelietuviškas parapijas.

REKLAMA

Buvo uždrausta spaudoje vartoti žodžius Nepriklausoma Lietuva, Vilniaus kraštas. Lietuviai negalėjo vaikų krikštyti lietuviškais vardais, buvo lenkinamos lietuvių pavardės: Gaidys tapo Goidz, Grigonis - Grygian, Jurėnas - Juraniec, Puodžius - Podzevič ir t. t., vietovardžiai: Butrimonys - Butrymance, Sužionys - Sužany, Gervėčiai - Gierwiaty, Varėna - Orany ir kt.

Lietuviai jautė diskriminaciją ir ekonominiame gyvenime. Vilniaus krašto žemę dosniai dalijo atvykėliams lenkams. 1940 metais Vilniaus krašto teritorijoje buvo 99,2 tūkst. atvykėlių iš Lenkijos.

Pavojinga sutartis

1939-ųjų spalio 10 dieną SSRS su Lietuva pasirašė Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis. Tik tąkart mažai kas žinojo, kad SSRS ir Vokietija pasidalijo Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kad Vilniaus ir jo krašto dalies sugrąžinimas - šių valstybių sąmokslo rezultatas ir kad po 1939-ųjų spalio Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių gresia naujoji okupacija. Dabar akivaizdu, kad lietuvių ir lenkų nesantaika naudingiausia buvo didžiajai Rytų kaimynei. Maskva sumaniai naudojosi Varšuvos ir Kauno konfliktu, Vilniaus korta, kuri skaldė Baltijos kraštų vienybę (Latvija ir Estija buvo suinteresuotos gerais santykiais su Lenkija), izoliavo Lietuvą tarptautinėje arenoje. Tačiau Lietuva išmintingai nesusigundė prisijungti prie Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lenkiją, taigi išvengė istorinės gėdos, kuri būtų sukomplikavusi dabartinius pavyzdingus kaimyniškus Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius.

Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė

LENKAI NEKALTI
2009-10-27 07:50:33
Viskas parasyta su tikslu tenkinti siu dienu politikos uzgaidas ir tikslus. Ar jauciate kaip svelniai pateikiamas lenku okupacijos faktas ir kaip lanksciau pereinama prie taip populiarios proplemos gvildenimo susijusios su Rytu kaimyne?
LENKAI NEKALTI, NES (citata): "Dabar akivaizdu, kad lietuvių ir lenkų nesantaika naudingiausia buvo didžiajai Rytų kaimynei. "
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
twww 2011-01-27 13:09:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuviai nubuskit, nepasiduokit nutautinimui.   ATSAKYTI
Vitoldus 2009-10-31 10:42:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jei norite ką nors daugiau apie Pilsudskis stovyklą aš rekomenduoju knygą More than Independence. Polish Political Thought 1918-1939 http://bookadvisor.eu/More-than-Independence.-Polish-Political-Thought-1918-1939;s,karta,id,204    ATSAKYTI
sabys 2009-10-27 18:09:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o kas ten buvo tais 1938-ais,kad tie metai imami kaip atskaitos taskas?Ar tik nepardave musu narsusis'presidentas'Vilniaus 'ant amziu amzinuju'.Ir nebutume Vilniaus tureje,jei ne Molotovo-Ribentropo paktas.   ATSAKYTI
sabys 2009-10-27 18:09:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o kas ten buvo tais 1938-ais,kad tie metai imami kaip atskaitos taskas?Ar tik nepardave musu narsusis'presidentas'Vilniaus 'ant amziu amzinuju'.Ir nebutume Vilniaus tureje,jei ne Molotovo-Ribentropo paktas.   ATSAKYTI
Informacija 2009-10-27 14:33:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
VO Lazdynų bendruomenės savivaldija, atstovaudama Lazdynų seniūnijos gyventojams ir gindama jų interesus, prieštarauja Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos projekto įgyvendinimui šalia Lazdynų mikrorajono bei visame Vilniaus mieste.

Kviečiame Lazdynų gyventojus būti aktyviais savo mikrorajono šeimininkais ir globėjais bei prisijungti prie Lazdynų bendruomenės savivaldijos tarybos iniciatyvų.

Lazdynų bendruomenės savivaldijos taryba
Dėl informacijos ir pasiūlymų galite kreiptis el. p. [email protected]


   ATSAKYTI
Baudikė 2009-10-27 13:24:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Be galo gera skaityti tikro profesionalo straipsnį. Siūlau autorei kuo daugiau versti į anglų ir lenkų kalbą ir rašyti tiesiog į Wikipediją. Valstybė šiam darbui turėtų išskirti kuo daugiau pinigų, kd ir iš ES fondo. Nėra geresnio būdo "įvaizdžio gerinimui' kaip atskleista tiesa. Mano kuklia nuomone okupantai, atvykę į Lietuvą tarpukariu neturėtų turėti jokių teisių į Vilniaus apskrities žemes. Apie nulenkinimą ir nuvokietinimą reikia kuo daugiau rašyti, o tuteišiams, kurie norėtų sužinoti tikrąsias savo šaknis suteikti valstybės paramą genealoginiam medžiui ir netgi premijuoti, jei panorės susigrąžinti buvusias pavardes. Reikia užkirsti kelią bet kokiam naujam "Vilniaus klausimo" kėlimui, kuriuo Lietuvos priešai gali bet kada pasinaudoti tam, kad sukelti chaosą arba pagadinti santykius su Lenkija. O didžiausias lietuvos bajorų nulenkėjimas, mano manymu, buvo tada, kai caro valdžia darė spaudimą lietuvius surusinti - lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Tuomet lenkiška katalikybė buvo tarsi pažangesnė, tarpukariu ji jau virto antilietuviška. Iš kitos pusės, bandau suprasti ir Lenkijos vadovą, teigusį, kad Lenkija nebuvo okupavusi Vilniaus kraštą. Na, jei nulenkėjęs žemaičių bajoras Pilsudskis, daug metų prezidentavęs Lenkijoj, siekė atstatyti Abiejų tautų respubliką, tai galima būtų traktuoti, kad lietuviai patys okupavo savo kraštą:))   ATSAKYTI
Miszkiniu BIBLIOTEKA 2009-10-27 12:26:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kas iš to?
2009-10-27 11:44:06
Vilnius Mūsų, o mes rusų. Lietuva išmainė nepriklausomybę į Vilnių - daugiau nėra ko čia pridurti.
Visiškai teisingai/../ BUTU Jai neprisiminti kad...Durnem kakiemta u žejas durnumas pagrobt kaki tai Raudonarmietį...Va kal teip atstika..Ir da A.Hitleris pridurkas...Kai 41m. Kaip tai pasiule Lietuviu Nacionalistai sukurt nacionalini Jungini Karui Rytu Fronte..Tai gal Kaip Algirdas Butume pajėmia M a s k v ą/../ Ir Napaljonas durnas/../ Kad kai pasiule kas tai iš Litvinu kaip geriau kariaut su rusu...Tas prdejas šaipitis..Kad vaslstybes neturi a patarymus dalina...Kaip tam baiges?
Va kas išto IŠEJA Sakas STRAIBATO EILINIS
   ATSAKYTI
skalda 2009-10-27 11:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o seimas nusprendė - lenko korta yra gerai, o ruso blogai. istorijos pamokos, matau, nebuvo naudingos...   ATSAKYTI
kas iš to? 2009-10-27 11:44:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vilnius Mūsų, o mes rusų. Lietuva išmainė nepriklausomybę į Vilnių - daugiau nėra ko čia pridurti.    ATSAKYTI
Marija 2009-10-27 11:29:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sveikinimai Vilniui!   ATSAKYTI
Linas 2009-10-27 10:14:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O čia tai istorija.... kieno vežime sėdi - to ir giesmes giedi...
Ir vėl dėl visko kalti kaimynai iš Rytų, o lenkai tai tik jų žaidimų ir manipuliacijų įrankis.. :) Tegu dabar lenkai gražina ką okupavo, Seinus ir kitas Lietuvos žemes, tegu atgailauja už "armijos krajovos" nekaltai išžudytas lietuvių šeimas, Ašmenos policininkų sušaudymą, už Vietinę rinktinę. O tuometė Lietuvos valdžia (kaip ir dabar) klausė anglų, dabar Europos, pirsčiojimo ir nedrįso pasipriešinti tuometinei lenkų politikai. Kokia istorija bebūtų ją reikia pateikti tiesiai šviesiai.   ATSAKYTI
Uz Lietuva ! 2009-10-27 09:00:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
taciau as labiau negu isitikines, kad Lietuvai reikejo jega atsiimti Vilniu, kada ta siule Vokieciai.   ATSAKYTI
TT 2009-10-27 08:58:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas trukdė Nastazijai pabaigti istorijos paskaitą ir pasakyti kaip ir kodėl Stalinas "diplomatija"( po Ribentropo - Molotovo grobuoniško pakto) - grasinimu karu Lenkijai be kraujo praliejimo sugrąžino Vilnių Lietuvai ir tuojau įvedė 30000 rusų karių ,"atkūrė "Tarybų Lietuvą ?   ATSAKYTI
klaipeda 2009-10-27 08:48:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
PLASTIKINIAI LANGAI SU 20% NUOLAIDA, VIDAUS REMONTO PASLAUGOS 860407440 [email protected] KLAIPEDOS APSKRITYJE   ATSAKYTI
v 2009-10-27 07:50:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
turim 'super' kaimynus tai kcccpai ir slachta baisiau jau sunku isivaizduoti ir dar vidinis pats klastingiausias priesas tai zydas...kol sitie priesai nebus tinkamai neutralizuoti tol nieko gero nebus.   ATSAKYTI
LENKAI NEKALTI 2009-10-27 07:50:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Viskas parasyta su tikslu tenkinti siu dienu politikos uzgaidas ir tikslus. Ar jauciate kaip svelniai pateikiamas lenku okupacijos faktas ir kaip lanksciau pereinama prie taip populiarios proplemos gvildenimo susijusios su Rytu kaimyne?
LENKAI NEKALTI, NES (citata): "Dabar akivaizdu, kad lietuvių ir lenkų nesantaika naudingiausia buvo didžiajai Rytų kaimynei. "    ATSAKYTI

Top Video

Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
REKLAMA
Linas Kukuraitis (nuotr. LRVK | Darius Janutis)
Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ...
Stadiono „griaučiai“ (nuotr. tv3.lt)
Sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad yra prielaidų toliau tęsti nacionalinio stadiono projektą, pasak Vilniaus vadovo, tai priklausys nuo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), ...
Lietuvoje beveik pusė vaizdo kamerų – nesaugios: jos įrengtos ne tik gatvėse, bet ir Seime (nuotr. stop kadras)
Lietuvoje beveik pusė visų viešose vietose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų – nesaugios. Lietuvius lengvai gali stebėti ir sekti tiek užsienio valstybės, Kinija ar Rusija, tiek ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Vyriausybei trečiadienį pritarus Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui pavesti Statistikos departamentui rengti statistinę informaciją apie koronaviruso plitimą šalyje, ...
Seimas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, valstietis Audrys Šimas išsakė apgailestavimą dėl savo veiksmo, kuris papiktino žydų bendruomenę, nes priminė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų