Nors liberalusis koalicijos sparnas nepritaria Vyriausybės teikiamam biudžeto projektui, žada palaikyti bent jau jo pateikimą.
Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su koalicijos partneriais pas Seimo vadovę pirmadienį vėl kartojo, kad kitų taupymo rezervų nematantis.
„Seime, tikiuosi, sutarsime, kad yra labai aiški riba, kaip Prezidentė įvardijo – raudonoji linija, tai yra 10 proc. nuo BVP konsoliduotas deficito dydis, kurio negalima peržengti. Kadangi esame netoli ribos, tai bet kokie svarstymai didinti „Sodros“ įmokas ar ne, turi baigtis taip, kad deficitas nedidėtų“, – teigė Premjeras.
A. Kubilius kartoja, kad biudžeto visiems mažintis išlaidas reiktų iki 2006-ųjų lygio. Tačiau liberaliosios koalicijos partnerės teigia nepritariančios ketinimui 2 proc. didinti „Sodros“ mokestį, tačiau konkrečiai neįvardija, kokias siūlo alternatyvas.
„Rezervai yra. Galima iš tikro biudžeto deficitą didinti, galima ieškoti rezervų iš valdymo išlaidų“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Algis Kašėta.
Tačiau Liberalų sąjūdis, o ir kiti koalicijos partneriai, anot Premjero, netrukdys, kad biudžeto po pateikimo Seime galiausiai būtų imtasi.
Prezidentė per atstovą spaudai tikino taip pat nepritarianti mokesčių didinimui.
Mokesčius - didinti, išmokas - mažinti
Antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatytas 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir jį lydinčių dokumentų pateikimas.
Šį pagrindinį kitų metų šalies finansinį dokumentą ketina pateikti finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
2010 metų biudžeto projekte, kuriam jau yra pritarusi Vyriausybė, planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos, be ES paramos lėšų, bus 18 336 mln. litų, t.y. 884 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
ES paramos lėšos, kurios investuojamos į visas ūkio sritis padės išlaikyti šalies konkurencinį pranašumą šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, sudarys 7 891 mln. litų, arba 1 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21 044 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai - 26 228 mln. litų.
Valstybės biudžeto deficitas 2010 m. - 5 183,7 mln. litų, arba 6,21 proc. nuo BVP.
Mažėjančios biudžeto pajamos ir siekis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą stipriai riboja biudžeto išlaidas visoms sritims. Staigus ekonomikos lėtėjimas gerokai mažina valstybės biudžeto pajamas, kartu valstybės biudžeto išlaidos mažinamos tiek, kad galėtų būti išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas.
Manoma, kad kokybiniams pokyčiams visose srityse įtakos turės sėkmingai investuojamos ES lėšos. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos, palyginti su 2009 metais, didėja apie 2 proc.
Vyriausybės posėdyje spalio 14 dieną buvo pritarta atlyginimų viešajame sektoriuje (politikams, valstybės tarnautojams, pedagogams, policijos, kultūros, socialiniams darbuotojams ir kt.) mažinimui. Bendras šių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio fondas mažėja nuo 2010 m. planuotų 8 286 mln. litų iki 7 768 mln. litų. Didžioji dalis šių lėšų yra skiriama pedagogų darbo užmokesčiui (2 863 mln. litų), statutiniams valstybės tarnautojams (policininkams, gaisrininkams, kt.) - 1 059 mln. litų.
Remiantis Seimo statutu, pateikus 2010 m. valstybės biudžeto projektą, jis toliau nagrinėjamas komitetuose ir frakcijose. Tam skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Komitetai, frakcijos ir atskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į valstybės biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Norėdamas šias išlaidas sumažinti, Seimas pirmiausia turi pakeisti atitinkamus teisės aktus.
Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtama prie antrojo svarstymo procedūros.
Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
