TopFoto/Scanpix nuotr.

TopFoto/Scanpix nuotr.

Viena iš esminių Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, yra pagrindinių užsienio politikos klausimų sprendimas ir jos vykdymas (LR Konstitucijos 84 straipsnis). Ne taip seniai kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasižymėjo aktyviais veiksmais, dalyvavo sprendžiant sudėtingas situacijas posovietinėje erdvėje. Šiandien rūmai Daukanto aikštėje turi naują šeimininkę. Jau dabar aišku, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politikos strategija skirsis nuo tos, kurios laikėsi V. Adamkus. Tai akivaizdžiai parodė pirmieji naujosios prezidentės darbo mėnesiai. Ką mes laimėsim su naująja užsienio politikos strategija, ar ji pasiteisins, ar bus naudinga Lietuvai? Klausimų daug, tačiau į juos galima pabandyti atsakyti.

Permainos „Rytų fronte“

Iš karto pasakysiu, kad šiame straipsnyje iš esmės bus kalbama apie politiką Rytų kryptimi. Lietuvos santykiuose su Vakarais vargu ar verta laukti kokių nors permainų. Šie santykiai nėra probleminiai, ypač dabar, kai jau šeštus metus Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Diplomatinis „Rytų frontas“ šiuo atveju yra kur kas įdomesnis – gyvas, besikeičiantis, o dažnai ir nenuspėjamas. Iki šiol Lietuva labiausiai ir reikšdavosi formuodama politiką Rytų kryptimi. Atrodo, kad lygiai taip pat bus ir ateityje.

REKLAMA

Dvi V. Adamkaus kadencijos suformavo tam tikrą užsienio politikos tradiciją. Pavyzdžiui, po inauguracijos pirmas prezidento vizitas – į kaimynę ir vieną artimiausių politinių partnerių Lenkiją. D. Grybauskaitė nusprendė šios tradicijos netęsti, iš anksto parodydama, kad formuos savitą užsienio politiką ir neverta laukti, jog tai bus V. Adamkaus užsienio politikos tęsinys. Ji pirmiausia nuvažiavo į Švediją ir Latviją (teisingumo dėlei reikėtų pažymėti, kad ir trumpai prezidentavęs Rolandas Paksas po inauguracijos pirmiausia aplankė Lietuvos karius Afganistane, vizitas į Lenkiją buvo antruoju jo oficialiu vizitu einant prezidento pareigas).

Per tris mėnesius, praėjusius nuo inauguracijos, D. Grybauskaitei jau teko pasireikšti Rytų politikos plotmėje. Pirmiausia reikėtų prisiminti situaciją, kai Rusijos valdžia surengė savotišką blokadą Lietuvos vežėjams. Kaip pabrėžė Rusija, šiame incidente nebuvo didesnės politinės potekstės – tiesiog Maskva, reaguodama į ekonominį sunkmetį, taip nusprendė užgrobti Lietuvos vežėjams priklausančią rinkos dalį. Šioje situacijoje D. Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos ir paskambino Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Po šio pokalbio Rusijos vadovas pažadėjo įpareigoti atitinkamas savo šalies žinybas aktyviau ir konstruktyviau spręsti atsiradusias problemas.

D. Grybauskaitės skambutis D. Medvedevui buvo gana netikėtas Lietuvos politinio gyvenimo įvykis. Verta panagrinėti, kur slypėjo tas netikėtumas. Iš tikrųjų pavadinti šį įvykį netikėtu lyg ir nebuvo priežasties –valstybių vadovų pokalbiai  telefonu yra seniai žinoma ir plačiai praktikuojama diplomatinė priemonė. Tačiau šis įvykis buvo netikėtas pirmiausia ankstesnės – V. Adamkaus – politinės tradicijos kontekste. Tarp Lietuvos ir Rusijos egzistavo ir tebeegzistuoja tam tikra santykių įtampa, iš dalies susijusi su istorinėmis skriaudomis, kurias Rusija nelabai nori pripažinti, iš dalies su dabartine Maskvos imperine retorika. Todėl D. Grybauskaitės skambutis – tai siekis parodyti, kad ji pasiryžusi klausimus spręsti betarpiškai su Rusijos vadovais, neatsižvelgdama į jokį susikaupusį tarpusavio santykių balastą. Ko gero, santykiuose su Maskva tai yra žingsnis į priekį.

REKLAMA

Kitas Rytų krypties diplomatinis įvykis buvo daug sudėtingesnis ir labiau nevienareikšmis: rugsėjo 16 dieną D. Grybauskaitė pačiu aukščiausiu lygmeniu priėmė Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Šis vizitas sukėlė daug ginčų. A. Lukašenka yra vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, savo šalyje jis įvedė griežtą autoritarinį valdymą. Baltarusijoje pažeidžiami žodžio ir susirinkimų laisvės principai, persekiojami politinės opozicijos atstovai. Lietuvoje A. Lukašenka svečiavosi kaip tik tą dieną, kai Baltarusijos opozicinės jėgos minėjo 10 metų nuo tos dienos, kai be žinios dingo politikas Viktoras Gončaras ir verslininkas, visuomenės veikėjas Anatolijus Krasovskis. Manoma, kad su jais susidorota A. Lukašenkos pavedimu. Tą dieną, kai Baltarusijos prezidentas svečiavosi Vilniuje, Baltarusijos jėgos struktūros šiurkščiai išvaikė mitingo, skirto dingusiems opozicijos veikėjams atminti, dalyvius.

A. Lukašenkos vizitą į Lietuvą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, Baltarusija yra Lietuvos kaimynė, nuo kurios negalima atsiriboti. Visus šiuos metus Lietuva, kiek tai buvo įmanoma, palaikydavo su šia šalimi draugiškus santykius, nors A. Lukašenkos režimo nusikaltimai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai smerkiami. Kita vertus, pastaruoju metu savo poziciją Baltarusijos atžvilgiu sušvelnino ir Europos Sąjunga. Po tam tikrų A. Lukašenkos demokratinių reveransų (iš kalėjimo buvo paleisti keli politiniai kaliniai) Baltarusijai kartu su kai kuriomis kitomis posovietinėmis šalimis buvo pasiūlyta prisijungti prie ES Rytų partnerystės programos. Tad A. Lukašenkos vizitą galima sieti ir su tuo, kad ir pačioje susivienijusioje Europoje požiūris į jo režimą tapo atlaidesnis, negu buvo anksčiau. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl šiam autoritariniam lyderiui Lietuvoje, propaguojančioje liberalių europinių laisvių ir teisių principus, buvo surengtas toks šiltas priėmimas (ypač atsižvelgiant į tai, jog D. Grybauskaitė prieš tai atsisakė susitikti su į Lietuvą atvykusiais dingusių Baltarusijos opozicionierių Dmitrijaus Zavadskio motina ir Viktoro Gončaro žmona bei kitais Baltarusijos opozicijos atstovais).

REKLAMA

Real politique

D. Grybauskaitė ilgus metus praleido Briuselyje, kur ėjo aukštas Europos komisarės pareigas. Per šį laiką ji puikiai perprato Europos Sąjungos (tiksliau – ES šalių senbuvių) politikos principus. Taip, Europa propaguoja laisvės ir liberaliųjų principų vertybes, tačiau tai, galima sakyti, yra „vertybės pačios sau“. Svarbiausi sočios ir aptingusios Europos užsienio politikos principai yra vengti aštresnių konfliktų, nesivelti į juos. Tai parodo kad ir įvykiai per Gruzijos ir Rusijos karą. Baltijos šalys ir Lenkija, kurios puikiai žino, kas yra rusiška okupacija, vienareikšmiškai palaikė Gruziją, kurios teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei iškilo realus pavojus. O kitos ES valstybės faktiškai susilaikė nuo bet kokių vertinimų ir tik gana apatiškai stebėjo, kaip klostosi įvykiai. Europos Sąjunga iš esmės nesureagavo net į tai, kad Rusija, pasirašiusi vadinamąjį N. Sarkozy taikos susitarimą, taip jo iki šiol ir neįvykdė. Visa tai galima apibrėžti kaip real politique, kai valstybė ar valstybių blokas (šiuo atveju – ES) veikia egoistiškai vedama vien tik savo interesų, dėl kurių galima aukoti bet ką, kas su šiais interesais nesusiję. Remiantis šia pozicija, neverta nervinti Rusijos ir gadinti su ja santykių, net jei dėl to teks paaukoti Gruziją. Lygiai taip pat paprasčiau ir naudingiau aukščiausu lygmeniu priimti kaimyninės šalies diktatorių, negu bandyti priminti jam jo režimo nusikaltimus, žmogaus teisių ir laisvių pamynimą. Kitaip sakant, tokia yra real politique.

REKLAMA

Real politique iš istorinės perspektyvos

Numanu, kad ir Lietuvoje atsirastų nemažai real politique šalininkų. Galiausiai mes jau pripratom, kad kalboms apie teisingumą, vertybes, užuojautą vieta mokykloje ar bažnyčioje, bet ne politikoje. Egoizmas politikoje atrodo natūraliai ir daugelis mano, kad taip ir turėtų būti. Tikrai ne kartą esu skaitęs komentaruose prie savo ir savo kolegų straipsnių nuostabą: kodėl Lietuva užstoja tą pačią Gruziją ar Ukrainą ir taip dar labiau gadina savo santykius su Rusija? Kodėl ji, o tiksliau – mes, turime tai daryti?.. Ir tikrai – kodėl?

Real politique nėra koks nors naujas išradimas. Jau prieš Antrąjį pasaulinį karą Europos valstybės buvo gana sočios ir tingios. Tai puikiausiai parodo 1938 metų Miuncheno suokalbis, kai Hitleriui, iš esmės – dėl šventos ramybės, buvo paaukota Čekoslovakija. Tai buvo tuometinės real politique reiškinys. „Aš parvežiau taiką mūsų kartai“, – pareiškė Londono oro uoste grįžęs iš Miuncheno Arthuras Nevilles Chamberlainas, tačiau tada dar niekas nežinojo, kad jis smarkiai klysta. Lygiai taip pat Rusija šiandien bando pateisinti Molotovo-Ribbentropo paktą kaip vienintelį galimą tuometinės Sovietų Sąjungos interesus atitinkantį sprendimą, padiktuotą tos pačios real politique situacijos. Abu šie „realios politikos“ reiškiniai atnešė katastrofiškų padarinių, kuriuos mes šiandien vadiname Antrojo pasaulinio karo vardu.

Galima paieškoti ir ne tokiu tolimų pavyzdžių. Tikriausiai daugelis dar prisimena, kad Baltijos šalims paskelbus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos mažai kas iš Vakarų šalių paskubėjo ištiesti pagalbos ranką. Tada dauguma Europos senbuvių irgi galvojo, kad geriau nesiutinti Maskvos. Ką gi, tai buvo visai protinga real politique. Masinio pripažinimo Baltijos šalys sulaukė tik Sovietų Sąjungai pradėjus akivaizdžiai byrėti.

REKLAMA

Šiandien Europos Sąjungos pasyvumas Rusijos ir Gruzijos konflikto klausimu irgi kartais lyginamas su 1938 metų Miuncheno suokalbiu. Niekas neparodė Rusijai, kad jos agresyvi politika nebus toleruojama, kad į tai ji gali sulaukti griežto atsako. Netgi priešingai: Maskva suprato, kad nors ES ir NATO nepritaria, tačiau ir nesikiš į savavališkus Rusijos veiksmus posovietinėje erdvėje, leis jai ramiai šeimininkauti savo „įtakos zonoje“. Tiesa, dar nežinia, kokių pasekmių tokia real politique gali turėti ateityje, nes istorija moko, kad pasekmės gali būti skaudžios.

Post scriptum

Gerai pasaulyje žinomas Baltarusijos „Laisvasis teatras“ savaip sureagavo į A. Lukašenkos vizitą į Lietuvą. Trupės nariai šia proga pasipuošė marškinėliais su užrašu „F*ck real politique“ (www.charter97.org/ru/news/2009/9/16/22021). Deja, vargu ar toks raginimas bus išgirstas Vilniuje, S. Daukanto aikštėje. Anksčiau mane džiugino tai, kad Lietuvos užsienio politikoje pasitaiko savotiško „politinio romantizmo“ (V. Adamkus važiuoja į Ukrainą padėti išspręsti politinę krizę per „oranžinę revoliuciją“ ar skuba į Tbilisį Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metu), o dabar aišku, jog to bus kur kas mažiau. Sunku pasakyti, ar žengdami real politique keliu elgiamės apdairiai. Egoizmas ir abejingumas žmonių bendruomenėje vertinami neigiamai, tai kodėl jie turėtų būti kitaip vertinami politikoje?

Baltijos šalys ir Lenkija, taip pat sovietinę agresiją patyrusios Čekija ir Vengrija, įstojusios į Europos Sąjungą, tapo savotišku politiniu susivienijimu, atsveriančiu ES senbuvių real politique. Visada maniau, kad tai teigiamas reiškinys. Jeigu prarasim šias pozicijas arba tiesiog savanoriškai jų atsisakysime, tikriausiai sulauksime to momento, kai suvienyta Europa galutinai nugrims į sotų ir ramų miegą (žinoma, dabar to padaryti dar neleidžia ir ekonominis sunkmetis, tačiau krizė nesitęs amžinai). Tokiu atveju vargu ar mūsų visų po šio miego lauks ramus pabudimas.

Viktor Denisenko

E.H.Petruitis
2009-10-19 09:30:15
Nenoriu sutikti su autoriumi, atvira priespriesa konfliktu neisspres. Jei mes tik prikaisiosime Rusijai ka ji ne taip padare pries 70 metu, prieisime aklaviete.
Karas buvo baisi zmonijos tragedija apskritai, siandien tai reikia pripazinti visiems ir nebeieskoti kaltu. Kara sukele ne valstybes, o zmones, kuriu siandien nebera gyvuju tarpe.
D. Grybauskaites vykdoma uzsienio politika zymiai naudingesne Lietuvai, nei V.Adamkaus Lietuvos rankomis, pentagono uzsakymu, zarstytos dar karstos saltojo karo zarijos.
Pasaulis keiciasi, reikia ziureti i prieki, o ne gyventi praeities nuoskaudomis.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
J.S 2009-10-25 17:32:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Manau, kad V.Adamkus veike aktyviai, bet ne i ta puse, o butent D.Grybauskaite veikia ir ta kryptimi, kuria reik, t.y, stengiasi pagilinti naryste tiek ES tiek NATO adamkus vis del to bande rodyti kazkokia issisokele lietuva, todel europoje buvome nesuprantami, o ir rusija tuo naudojasi, dabar einame kryptingai link europos ir dirbame kaip es nariai, tai nera prisitaikymas tai lankstumas.   ATSAKYTI
As 2009-10-20 21:23:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lukosenkos priemimas - Grybauskaites klaida. Man geda pries baltarusius, ypac pries tuos tukstnacius jaunuoliu, kurie nebijojo stoti pries diktatoriu.
Autotarizmo ir diktatoriaus remimas musu silpnai saliai neatnes nieko gero.   ATSAKYTI
Jo 2009-10-20 18:07:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
manau pamatysim,kas kur ismokytas,apmokytas,kas ko,kur ismoko,kas ka perprato?   ATSAKYTI
v 2009-10-20 16:02:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ką supratau per tą šimtą dienų- Grybauskaitė tęsia Braziaus (ir tai natūralu) politiką - GO EAST ! Ką dar ji nuveikė? Pasiūlė nemažinti pinigų mamoms? Vistiek sumažino... Valinskas per šimtą dienų nuveikė gerokai daugiau nesibaimindamas dėl reitingų. Gi šita ... ėėė prezidentė,škias net į pedofilijos skandalą sureagavo tik po savaitės, kai Valinską paragino trauktis dėl senovinių nuotraukų komjaunimo tiesoje jau po dvylikos valandų... ką čia ir bepridursi ... prioritetai aiškūs... tik bandai (nuo žodžio "banda") argi tai rūpi?...   ATSAKYTI
komentaras 2009-10-20 13:00:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tas ir liūdniausia, kad Valdamkaus "romantinė politika" buvo diriguojama iš JAV ambasados ir nieko bendra su romantizmu neturėjo. Paprasčiausiai JAV buvo patogu turėti aršesnių draugų ES. Dabar, kai atėjo krizė, kai prezidentas naujas, keičiasi ir visos aplinkybės. Reikia žiūrėtis savų interesų, o ne JAV. Žinoma kartais veikti pagal JAV nurodymus irgi yra naudinga, tačiau viską reikia skaičiuoti blaiviai, nes nuo to priklauso mūsų šalies ateitis.    ATSAKYTI
Viktor Denisenko 2009-10-20 10:27:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šiandien politologiniuose rašiniuose naudojamas kaip vokiškas (dažniau) – real politik – taip ir prancūziškas (rečiau) – real politique – terminas. Tačiau esu linkęs sutikti su pastabų autoriais, kad žiūrint iš istorinės perspektyvos verčiau reikėtų naudoti vokišką terminą. Vienintelis dalykas, kuris mane guodžia - tai, kad straipsnio esmės tai nekeičia.

Labai ačiū visiems už išsakytą nuomonę ir komentarus.

Pagarbiai,
V.D.
   ATSAKYTI
cha 2009-10-19 20:50:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pritariu rasome: prie ko cia prancuzai?   ATSAKYTI
2009-10-19 20:20:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
geras   ATSAKYTI
sip 2009-10-19 15:56:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
labai gerai uzstumta ant "rojaus" es, kurie nemato toliau savo nosies nors labai megsta gint zmogaus teises visur kur nera jokios baimes, o jeigu reikia rimtai kazka pasakyt tada tyli. vienu zodziu vakaru europa issigimeliai ir tiek    ATSAKYTI
geras palyginimas 2009-10-19 15:25:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
su real politique pries antra pasaulini kara. Rusijos rezimas ivairias nuolaias, deja, priima ne kaip geros valios zenkla, o kaip silpnybes, kuria reikia isnaudoti, iroyma.   ATSAKYTI
agne 2009-10-19 15:15:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gerą medžiagą iškapstė balsas. lt   ATSAKYTI
rasome 2009-10-19 14:20:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
realpolitik, nes tai vokiskas terminas.   ATSAKYTI
Rimvis 2009-10-19 12:51:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ačiū, gera medžiaga   ATSAKYTI
Algis 2009-10-19 11:58:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar vienas "asilas". Visos valstybės žiūri savo interesų, tik vienintelė Lietuva išskirtinė. Mes turime būti pasaulio sąžinė, mesijas, kuris gelbėja visą Europą nuo Rusijos grėsmės. Visa Europa durniai, tik mes vieni protingi.   ATSAKYTI
E.H.Petruitis 2009-10-19 09:30:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nenoriu sutikti su autoriumi, atvira priespriesa konfliktu neisspres. Jei mes tik prikaisiosime Rusijai ka ji ne taip padare pries 70 metu, prieisime aklaviete.
Karas buvo baisi zmonijos tragedija apskritai, siandien tai reikia pripazinti visiems ir nebeieskoti kaltu. Kara sukele ne valstybes, o zmones, kuriu siandien nebera gyvuju tarpe.
D. Grybauskaites vykdoma uzsienio politika zymiai naudingesne Lietuvai, nei V.Adamkaus Lietuvos rankomis, pentagono uzsakymu, zarstytos dar karstos saltojo karo zarijos.
Pasaulis keiciasi, reikia ziureti i prieki, o ne gyventi praeities nuoskaudomis.   ATSAKYTI

Top Video

Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: įvykiai parduotuvėje paplito visame pasaulyje
REKLAMA
Lietuvoje gyvenančio vyro žarnyne medikai aptiko retą parazitą (nuotr. stop kadras)
Lietuvoje gyvenančio vyro žarnyne medikai aptiko retą parazitą – jautinį kaspinuotį. Specialistai sako, kad tokie parazitai pastaraisiais metais buvo retenybė, bet mėgstančių ...
S. Jurgelėnas ir V. Žala (nuotr. Organizatorių)
Ir geriausias, ir skaudžiausias Dakaras. Taip galima apibūdinti šiemetinį Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno pasirodymą. Lietuvos ekipažas tapo pirmuoju Baltijos šalių ...
Rytis Mykolas Račkauskas (nuotr. stop kadras)
Panevėžio savivaldybę vėl krečia STT. Po dviejų metų pertraukos pareigūnai įtarimus kyšininkavimu vėl pateikė miesto metrui Ryčiui Mykolui Račkauskui – šįkart miesto galva ...
Girtą naujagimį pagimdžiusios moters advokatas: negimęs kūdikis nėra žmogus (nuotr. stop kadras)
Į Klaipėdos teismą policijos atvesdinta girtą kūdikį, būdama neblaivi, pagimdžiusi moteris. Pernai balandį 2,02 promilių alkoholio kraujyje turėjusi telšiškė, pagimdė mergytę, ...
Kraupus radinys Kauno aerodrome: specialistai ieško kaltininkų (nuotr. stop kadras)
Kauno aplinkosaugininkai aiškinasi, kas Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijoje atsikratė stirnos kailiu. Šviežiai nudirto gyvūno rūbas voliojosi matomoje vietoje. Spėjama, ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
DABAR RODOMA
Paprasta diena Rusijoje: įvykiai parduotuvėje paplito visame pasaulyje
Panevėžio meras: paramos reikia įvairios ir pastoviai
DABAR RODOMA
Panevėžio meras: paramos reikia įvairios ir pastoviai
DABAR RODOMA
Policija ramina: viešins trikojų vietas ir atskleidžia, kiek kilometrų leidžai viršyti
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Kauno aerodrome: specialistai ieško kaltininkų
DABAR RODOMA
Lenkijoje sparčiai plintant paukščių gripui tikrina mėsą ir Lietuvoje: deja, pažeidimų apstu
DABAR RODOMA
800 naujagimių Lietuvoje dienos šviesą išvysta galimai paveikti alkoholio
DABAR RODOMA
Lietuvoje gyvenančio vyro žarnyne medikai aptiko retą parazitą
DABAR RODOMA
Girtą naujagimį pagimdžiusios moters advokatas: negimęs kūdikis nėra žmogus
DABAR RODOMA
Pranešama, kad galimai paaiškėjo Neries teršėjai
DABAR RODOMA
Po gaisrų – kita stichija: Australijoje iškrito neįtikėtino dydžio kruša
DABAR RODOMA
Internete paplito šokiruojantis visiškai nuogos sulaikytosios įrašas
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų