REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės idėja rengti Laivininkų šventę įgyvendinta jau ketvirtą kartą. Kiekvienąkart ši šventė tampa vis populiaresnė, turiningesnė. Šiemet šventės tema - Žvejo moters buitis.

REKLAMA
REKLAMA

Šventę praturtino ir graži Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios pastato sukaktis - bažnyčia pastatyta prieš 200 metų. Tokia proga laikyti pamaldas ir pagerbti parapijiečius ir kitus į bažnyčią suėjusius rusniškius atvyko šios konfesijos vyskupas Mindaugas Sabutis, jam talkino parapijos kunigas Jonas Liorančas.

REKLAMA

Dovana rusniškiams

Žymėdami savo bažnyčios jubiliejų vyskupas M.Sabutis ir kunigas L.Liorančas čia surengė iškirtinę parodą. Jie pakvietė į Rusnę viešosios įstaigos “Nidden” steigėjus, prašydamas atvežti iš Karaliaučiaus meno akademijos ir kitų žinovų surinktą dailės darbų parodą “XIX-XX a. Pamario krašto žmonių pasaulis Prūsų Lietuvos dailininkų akimis”.

Kelių dešimčių eksponuotų paveikslų autoriai - prieš šimtą metų šiame krašte rengtų plenerų dalyviai. Ne visi šie dailininkai buvo pripažinti tapytojų pasaulyje, tačiau šiuo metu jie mūsų krašte vadinami išskirtiniais, nes jų paveiksluose nutapyti peizažai, žmonės ir jų buitis atskleidžia to meto mūsų krašto praeitį.

REKLAMA
REKLAMA

Paveikslų kolekciją pristatęs “Nidden” pirmininkas Aleksandras Popovas pasakojo apie kadaise čia vykusius Vokietijos dailininkų plenerus ir jų darbus. Kolekcininkai turi tikslą sugrąžinti tuometinių plenerų dailininkų paveikslus į mūsų kraštą, domisi paveikslų likimais, aukcionuose perka ir pargabena į Lietuvą tuos, kurie išliko.

A.Popovas sakė, kad jį sudomino Rusnės Laivininkų šventės tema - žvejo moters buitis. Jis - buvęs jūreivis ir gerai žino, kaip namų ilgesį palengvina mintis, kad esi laukiamas. Menininkas padovanojo Rusnės bažnyčios vadovams Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų senovinės graviūros kopiją. Marija pavaizduota jūros, laivų ir išgelbėtų žmonių fone. Jo manymu, ši graviūra, daryta prieš pusantro metų, labiausiai tinka šiandienos Laivininkų šventei ir žvejo moters buičiai paminėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bažnyčios 200 metų sukakties proga po pamaldų koncertavo vokiečių draugijos “Heide” choras, kuriam vadovauja Valteris Matulis, ir Reginos Jokubaitytės vadovaujamas mišrus vokalinis ansamblis “Mingė”.

Į šventę - su vėliavomis

Rusnės seniūnas Voitiechas Deniušas ir Etnokultūros centro direktorė B.Servienė dėkojo visiems pamaldų ir parodos dalyviams ir kvietė į Laivininkų šventės vietą ant Nemuno kranto. Iš pilnutėlės bažnyčios išėjusios procesijos priekyje buvo nešamos keturios vėliavos: Rusnės seniūnijos, Lietuvos, Europos Sąjungos ir Vokietijos. Pastaroji šalis pagerbta, nes šventėje svečiavosi Rusnės pagrindinės mokyklos partneriai, bičiuliai iš Vokietijos Beverstedto miesto.

REKLAMA

Procesijai einant miestelio gatvėmis, maršus trenkė Krašto apsaugos savanorių pučiamųjų instrumentų orkestras.

Šventės pramogos ir koncertai prasidėjo Rusnės moterų šokių kolektyvo “Baltuoju šokiu”, o jam pasibaigus šokėjos paleido į dangų pulką baltų balandžių, kad neštų žinią, jog šventė prasidėjo.

Šventės aikštę puošė iš tūkstančio popierinių laivelių išdėliotas žodis “Lietuva”.

Amatų kiemeliai

Bene įdomiausia šventės atrakcija tapo amatų kiemelių lankymas. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pristatė senovinių žvejų kepurių kolekciją. Vienai kolekcijos kepurių - jau 200 metų, tai kruopštaus moters rankų darbo siuvinys.

REKLAMA

Rusnės pagrindinės mokyklos mokytojos svečius vaišino pyragais, o viena šio kiemelio šeimininkė Violeta Benetienė kvietė ragauti Rusnės punšo.

Tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai, be įprastų margučių, atsivežė drožinėtų gervių, gandrų ir kitokių senovinio kaimo pavyzdžiu dabar pagamintų žaislų.

Rusniškė Eurika Kolpertienė su draugėmis pristatė gausybę rankų darbo segių, padarytų iš siūlų, blizgučių, akmenukų.

Bučiukų nėgėms gaudyti pynėjas jaunasis meistras Vaidas Gricius rodė šio amato gudrybes. Šis jaunuolis yra garsių mūsų krašto žvejų Heinso bei Adomo Goberių giminės palikuonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moterų dėmesį traukė garsiausio mūsų krašto žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus stalas. Jis su žmona Živile svečius vaišino arbatomis, vardijo čia randamas vaistažoles ir jų reikšmę žmogaus organizmui. Pasak V.Skirkevičiaus, vienas populiariausių šio krašto moterų naudojamų augalų buvo valerijonas.

Šventės dalyvius žavėjo senovinių skudučių meistrė Vilija ir medžio skaptuotojas Česlovas Talačkos. Jie sakė, kad skudutis - pats seniausias muzikos instrumentas, juo, kaip švilpyne, mamos vaikus kviesdavo pietų. Česlovas šiemet gamino medines geldas skalbiniams merkti.

REKLAMA

Aplankius kiemelius, visiems norėjosi paskanauti Irenos Lešinskienės, garsaus mūsų krašto nėgių žvejo Ervino Prūso šeimininkės, virtos žuvienės. Ši šeimininkė jau vadinama žuvienės karaliene, nes jau dešimtmetis, kai be jos ant laužo virtos sriubos neapsieina nė viena Pamario šventė. Žuviene vaišino ir kitas žuvienės meistras Algis Dirsė.

Į Nemuno pakrantę savo laivus suplukdė ne tik rusniškiai, bet ir svečiai. Čia į šventę savo valtimi iš Ventės atplaukė Savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas su žmona Beatriče, Minijos kaimo laivininkas Algis Gečas, šilutiškis laivininkas Arvydas Komskis, mažajį kurėną plukdė rusniškių Laukevičių šeimos vyrai.

REKLAMA

Padėka ir linksmybės

Seniūnas V.Deniušas dėkojo rusniškiams, kurie puošia miestelį savo gražiomis sodybomis. Tačiau išskirtinį padėkos žodį jis tarė tiems, kurie puoselėja daugiabučius medinės arhitektūros namus. Šiemet seniūno padėkos žodžių nusipelnė Aušra Šlažienė, Daiva ir Viktoras Jankauskai, Algis Martinkus, Indrė ir Daivaras Matukevičiai, Arūnas Almonaitis, Liuda ir Ričardas Kasiliauskai, Lina ir Artūras Siliai, Elena Surgailienė, Zita Ežerinskienė, Zita ir Stasys Žiliai.

Visi rajono šokių kolektyvai atvyko koncertuoti į Laivininkų šventę, jų koncertą keitė dainininkai, o koncertų pažiba tapo klaipėdietis dainininkas Simonas Donskovas su šokėjų grupe. Laivininkų šventės linksmybės baigėsi draugystės laužu ir diskoteka.



Sigitas GRINČINAITIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų