REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alytaus „Rotary”, Dzūkijos LIONS klubai, Alytaus iniciatyvų komanda (AIK), Seimo narys Antanas Nedzinskas ir jo mama, Dzūkų draugės pirmininkė Stasė Nedzinskienė, Alytaus mokslininkų draugija „Vizija” - alytiškiai neliko abejingi neseniai paskelbtai žiniai, kad dėl sunkmečio Alytaus miesto savivaldybė negali įsigyti poeto Anzelmo Matučio namo. Aktyvūs bendruomenės nariai tikisi iki vasaros pabaigos įkurti poeto vardo fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos pastatui įsigyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei alytiškiai prisidėtų prie muziejaus išsaugojimo, jo socialinė vertė būtų dar didesnė, jis taptų ir bendruomenės turtu”, - įsitikinęs vienas šios idėjos iniciatorių Kazimieras Sventickas.

REKLAMA

Gali nelikti nei kultūros paveldo, nei jo puoselėtojų

Į Alytų poetas A.Matutis su šeima atvažiavo 1950-aisiais, o po vienuolikos metų įsikėlė į nuosavą namą Taikos gatvėje (vėliau pavadintą poeto vardu), kur daug ką statė pats.

„Mediniai ir betono laiptai - Matučio rankų darbas, išsaugota jo kabineto aplinka, asmeniniai daiktai, rankraščiai, iš viso muziejuje - per 5 tūkstančius eksponatų. Tačiau turbūt didžiausią vertę turi tai, ko netgi negalima paliesti, - namo aura”, - sunerimusiems Alytaus bendruomenės atstovams pasakojo A.Matučio memorialinio muziejaus vedėja Vilmantė Petrusevičienė, tikra poeto kūrybos ir biografijos žinovė, edukacinių programų autorė ir vedėja.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiek Alytuje turime kultūrinio paveldo? Deja… Sunaikinsim ir tą likutį, o blogiausia, kad neliks ir žmonių, kurie turi žinių ir entuziazmo, puoselėja jį”, - apie įstaigos ateitį kviečia pamąstyti Kraštotyros muziejaus, kurio padalinys yra daugiau kaip 20 metų veikiantis A.Matučio memorialinis muziejus, direktorė Audronė Jakunskienė.

Be kita ko, jau dabar svarstoma, kad pastatą reikės ne tik įsigyti, bet ir išlaikyti. Iki šiol pinigų tam skirdavo Alytaus miesto savivaldybė (muziejuje yra 1,5 etato - muziejininko ir pagalbinio darbuotojo), iš biudžetinių lėšų prižiūrimas ir namas, ir aplinka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Artimieji nori išsaugoti muziejų

„Mes galime didžiuotis tuo, kad Alytuje gyveno ir kūrė Anzelmas Matutis - mylimas vaikų poetas, Hanso Christiano Anderseno premijos laureatas. Vyresniosios kartos miestelėnai dar prisimena poetą gyvą, asmeninius susitikimus su juo ir jo pranešimus literatūriniuose renginiuose.

Mažiesiems alytiškiams apie poetą pasakoja ekspozicija jo memorialiniame name muziejuje. Čia lankytojai pamato paties poeto rankomis įrengtą darbo kambarį, jo surinktus įdomius eksponatus. Sukurta nemažai edukacinių programų, supažindinančių su poeto asmenybe, gyvenimu ir kūryba”, - rašoma gupės alytiškių šią savaitę paskelbtame viešame laiške, raginančiame nepalikti muziejaus likimo valiai.

REKLAMA

A.Matučio namą poeto artimieji nusprendė parduoti dar praėjusios vasaros pabaigoje. 1985 metais anapilin iškeliavusio rašytojo giminaičiai pageidavo, kad pušyne šalia miesto centro esantį pastatą perimtų kuri nors valstybės institucija, galinti rūpintis ir jo priežiūra, ir žymaus žmogaus atminimo išsaugojimu.

Buvo surinkta per tūkstantį alytiškių parašų, kad Alytuje gyvenusio ir kūrusio rašytojo muziejus išliktų autentiškoje vietoje. Jie ir atitinkamas prašymas pateiktas savivaldybės administracijai.

Valdininkų sprendimo laukė metus

Alytaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į miestiečių prašymą ir A.Matučio kultūrinį indėlį, spalio mėnesį nusprendė pirkti poetui priklausiusį namą. Buvo sudaryta derybų komisija, atliktas turto vertinimas. Nors savivaldybės valdžiai prašoma suma atrodė gana didelė, o rašytojo artimiesiems - pernelyg kukli, abi šalys sutarė dėl visiems priimtino varianto. Neoficialiomis žiniomis, už namą su 10 arų sklypu miestas ketino sumokėti per 300 tūkst. litų.

REKLAMA

Tačiau laikas ėjo, savivaldybė delsė, kol galų gale artimieji gavo pranešimą, kad dėl lėšų stygiaus sandoris stabdomas, tačiau Alytaus valdžia neatsisako namo iš biudžeto lėšų nupirkti vėliau. Žinoma, jeigu artimieji iki tol neparduos privačiam asmeniui.

Vis dėlto šią savaitę muziejuje apsilankiusi grupė aktyvių Alytaus bendruomenės narių, įvairių klubų, visuomeninių organizacijų atstovų nusprendė prašyti rašytojo artimųjų dar šiek tiek kantrybės.

Rugpjūčio 27 dieną, ketvirtadienį, 17 valandą Alytaus iniciatyvų komanda rengia susitikimą, į kurį kviečiami visi, neabejingi Alytaus literatūrinėms tradicijoms ir A.Matučio atminimo išaugojimui, poeto artimieji, savivaldybės atstovai ir kiti. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks parengti A.Matučio fondo įstatus ir bus galima pradėti rinkti lėšas pastatui įsigyti. Svarstomos ir tolesnės muziejaus perspektyvos - žadama rengti projektus, gavus jų finansavimą būtų galima pastatą renovuoti ir vykdyti tolesnę kultūrinę veiklą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Alytiškiai prisiminė Ch.Sugiharos namo istoriją

Svarstydami, kaip išgelbėti A.Matučio namą, alytiškiai žvalgosi į Kauno pusę - panaši istorija ten nutiko su namu, kuriame 1939-1940 metais rezidavo Japonijos konsulas Chiune Sugihara, išdavęs „gyvenimo vizas” maždaug dešimčiai tūkstančių Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų.

Kadangi Lietuvos valdžia Sugiharos atminimo įamžinti nesugebėjo, trys entuziastai - žurnalistas, o dabar verslininkas iš Antverpeno Freddi Opsomeris, dabartinis Seimo narys Ramūnas Garbaravičius ir profesorius Egidijus Aleksandravičius įkūrė fondą ir bandė pritraukti lėšų Ch.Sugiharos namui išsaugoti bei padaryti jį Kauno memorialine vieta, kuri sietų muziejinę, akademinę - tiriamąją, edukacinę - bei pilietinę funkcijas.

REKLAMA

Tai, kas atrodė fantazija, pamažu virto tikrove: pagrindiniu mecenatu tapo Seimo narys R.Garbaravičius, kuris nupirko Ch.Sugiharos namą ir leido fondui juo naudotis, paskui žengtas dar vienas žingsnis - sutarta su Vytauto Didžiojo universitetu dėl Japonistikos studijų centro įkūrimo Ch.Sugiharos name, po tuo pačiu stogu buvo priimtas ir anuomet veikęs Genocido aukų gelbėjimo tyrimų centras.

Pagrindinė fondo partnerė ir rėmėja yra Japonijos vyriausybė. Už jos skirtus pinigus pavyko labai atnaujinti ir modernizuoti muziejaus ekspoziciją.

Saulė Pinkevičienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų