2009.08.03 18:51

Žinią apie šalies ekonomikos griūtį šių metų II ketvirtį girdėjau būdamas Lenkijos lietuvių sostinėje - Punsko valsčiuje. Po kelių dienų jau pakeliui namo per radiją godžiai klausiausi visai ne vasariškų diskusijų apie tai, kodėl Lietuvos ūkis krito daugiau, nei prognozavo patys drąsiausi skeptikai. Ir svarbiausia - kas ateityje šios šalies dar laukia.

Iš tikrųjų pagrindinė šios savaitės žinia buvo dviguba: Lietuva - šalis, kurios BVP smukimas II ketvirtį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), o kaimyninė Lenkija - vienintelė ES valstybė, kurios ekonomika, nepaisant globalios krizės, šių metų pradžioje vis dar kilo beveik vienu procentiniu punktu. Ta proga radosi atsargių prognozių, jog Lenkija galbūt bus apskritai vienintelė Europos šalis, kurios ūkis šiais metais nors simboliškai augs.

Tos dvigubos per radiją girdėtos žinios proga čia pat automobilyje prisiminiau tautiečių Lenkijoje pasakotą istoriją, kuri, mano galva, jeigu ne absoliučiai, tai jau tikrai simboliškai paaiškina dabartinius Lietuvos ir Lenkijos ūkio dinamikos skirtumus. O gal net sufleruoja tam tikrą atsakymą, kas laukia Lietuvos visai netolimoje ateityje.

REKLAMA

Taigi toji privačiai pasakota istorija apie Lietuvos Respublikos lėšomis jau šiame amžiuje Lenkijoje iškilusią mokyklą vietos lietuvių vaikams. Iškilusią nepaisant čia įprastų Lenkijos valdžios trukdžių ir Lietuvos valdininkų, taip pat viešuosius finansus įpratusių siurbti mūsų verslininkų godumo.

Pradžia paprasta: vietos lietuvių bendruomenės surengtame konkurse dalyvavęs lenkų architektas pasiūlė mokyklos projektą už 90 tūkstančių, lietuvių valdžios komisija iš tokios sumos atvirai šaipėsi, nes į projekto autorius primygtinai piršo architektu pasivadinusį kažkurio komisijos nario sūnaitėlį ar šiaip giminaitį, kurio autorinis darbas buvo jau keturgubai brangesnis.

Dar po kiek laiko už sienos gyvenantys tautiečiai suvis nustebo kažkurioje žiniasklaidoje išgirdę Lietuvos valdininkus besigiriant, kad būdami ištikimi šventam lietuvybės Lenkijoje palaikymo reikalui jie naujos mokyklos statybai pasiryžę skirti gal net 8 milijonus. Nuostaba, žinia, kilo dėl to, jog Lenkijos lietuvių sudarytos sąmatos vertė buvo maždaug perpus mažesnė.

Tad įvyko konkursas, jame dalyvavo dvi lietuvių statybos bendrovės, kurių pasiryžimas iškelti naujos lietuviškos mokyklos stogus stebėtinai atitiko lietuviškoje žiniasklaidoje anksčiau paskelbtą darbų vertės versiją. Todėl statybos darbų konkursą laimėjo lenkų firma, kuri pasiūlė perpus mažesnę kainą. Koks nors visuomeninių projektų Lietuvoje įgyvendinimo patirties įgijęs ir madas patyręs ekspertas būtų gerokai nustebęs, kad, kylant mokyklos sienojams, konkursą laimėjusi bendrovė nepridūrė milijoninių sąskaitų už „nenumatytas“ ir panašias išlaidas bei iki galo įvykdė konkurso paraiškoje pateiktus įsipareigojimus.

REKLAMA

Tai, kad toje mokykloje šiandien mokosi dešimtys Lenkijos lietuvių vaikų, galėtume laikyti laiminga istorijos pabaiga. Išskyrus vėliau tenykščių tautiečių patirtą kartėlį, kada per nagus gavę ir milijonų į savo ar partinę kišenę nesugebėję nugvelbti Algirdo Brazausko mastodontai Lietuvos Vyriausybėje (dabar jau išvaikyti) juos veik atvirai apkaltino nepatriotiškumu - esą kodėl Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais finansuotą kontraktą įgyvendino Lenkijos statybų bendrovė. Ogi todėl, kad nesiekė taip akiplėšiškai vogti.

Nesiimu idealizuoti Lenkijoje įprastų verslo sąlygų, korupcijos lygio, pasipelnymo iš viešųjų finansų mados. Tačiau, grįždami į šio teksto pradžią, galėtume aptarti ne tik korumpuotų Lietuvos valdininkų ir verslininkų temą. Nedrįsčiau teigti, ar Lenkijoje statytos mokyklos pavyzdys tiksliai atitinka socialdemokratų laikais įprastus godumo parametrus. Tačiau jis vis dėlto greičiau tradicija nei unikalus atvejis.

Visuotinai spėliojant, kada Lietuvos ūkis jau visai nusmigs iki mistinio dugno, iš keletą metų audringais tempais kilusio šalies BVP augimo procentų būtų neprošal išskaičiuoti godumo procentą. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami projektai ne vienintelė, tačiau ženkli bendrojo vidaus produkto dalis.

Jeigu, socialdemokratų valdymo laikais statant kiekvieną naują mokyklą, vaikų darželį, valdžios institucijoms įsigyjant kompiuterinę įrangą ar automobilį, pusė sąmatos vertės buvo verslininkų antpelnis ir atkišos valdininkams - tai buvo ne augantis ūkis, o dar vienas didėjęs ir galop didžiulėmis nacionalinio biudžeto skylėmis virtęs statistinis burbulas.

REKLAMA

O paskutinę Seimo darbo savaitę įdėmiai klausantis parlamento diskusijų kilo apskritai eretiška mintis. Galima susirietus keikti dabartinės valdančiosios koalicijos blaškymąsi, neryžtingumą, bet tarsi užsikirtusios plokštelės grojami raginimai didinti viešuosius finansus kelia įtarimą, kad opozicijoje esančių socialdemokratų ir visų podraug buvusiųjų valdžioje esminis politikos interesas tebėra godumo procentas. Nepaisant ideologijos formulių, lyderių ar iškabų kaitos.

Rytas Staselis

bel
2009-08-03 19:53:36
gal todel lenkijoj viskas pigiau,o algos ir pensijos didesnes
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
bu 2009-08-03 20:37:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
už socialdemokratus balsuoja tie, kurie iš jų veiklos pelnosi   ATSAKYTI
tomas 2009-08-03 20:22:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gėda už mus..juk ne akli, juk tiesą rašo   ATSAKYTI
Cercilis to potia 2009-08-03 20:16:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar pridėkim teisėjus, advokatus, keletą juokdarių, kurie linksmina visą šią šutvę (Petruškevičius, Zvonkė, 69 danguje ir t.t.) ir gausim auksinį Lietuvos elitą   ATSAKYTI
potia 2009-08-03 20:08:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
lietuvoje pinigai dingsta savotiškame bermudų trikampyje, kuriame lygiomis teisėmis savo dalį ima politikas, verslininkas, ir vietos savivaldos atstovas   ATSAKYTI
bel 2009-08-03 19:53:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gal todel lenkijoj viskas pigiau,o algos ir pensijos didesnes   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Į Lietuvą grįžo medikų pagalbos misija, padėjusi kovoti su COVID-19 Armėnijoje (nuotr. Organizatorių)
Pasibaigus dviejų savaičių humanitarinei misijai Armėnijoje, šalies medikų ir ekspertų komanda grįžo į Lietuvą.  Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių ...
Asociatyvi (nuotr. Shutterstock.com)
Ilgąjį liepos savaitgalį ir Mindaugo karūnavimo dieną lietuviai ilsisi ir turi net tris nedarbo dienas. Vaiko teisių specialistai primena, kad auginant vaikus, visiškai ...
Kaune pas gyventojus užsuko netikėtas svečias (nuotr. stop kadras)
Į vieno kauniečio kiemą ankstyvą rytą užsuko nekviestas svečias. Vaizdo kameros užfiksavo drąsiai vaikštinėjantį briedį. Specialistai sako, kad stebėtis tuo nereikėtų, mat ...
Operos solistė Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė (nuotr. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro) (nuotr. asm. archyvo)
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras su liūdesiu praneša, jog eidama 78-uosius mirė buvusi šio teatro operos solistė Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė. Gimusi 1942 ...
Vilnių nuplovė liūtis (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Sinoptikai prognozuoja, kad sekmadienio naktį debesys apklos didžiąją šalies dalį, palis daug kur, bet daugiausia – vakarų Lietuvoje. Pūs vidutinio stiprumo vėjas, o ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų