REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime prasidėjo interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai procedūra. Tarp ministro ir Seimo narių įžeidinėjimų vieni kitiems A. Šemeta teisinosi, kad jokios realios alternatyvos dabartinei finansų politikai nebuvo ir nėra, ir dar kartą kartojo, kad sunkmetis - buvusios Vyriausybės palikimas.

REKLAMA
REKLAMA

Nepasitikėjimą ministrui inicijuoja opozicijoje esantys socialdemokratai, kuriuos parėmė irgi opozicijai priklausantys "darbiečiai" bei "tvarkiečiai".

REKLAMA

Seimas iš įvairių frakcijų sudarė redakcinę komisiją, kuri parengs nutarimo projektą dėl interpeliacijos ir jį pateiks kitą antradienį. Jame turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.

Kaip primena ELTA, jeigu Seimo nutarimo projekte dėl interpeliacijos ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras privalo atsistatydinti.

REKLAMA
REKLAMA

Kaltinimai įstūmus šalį į duobę

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, pristatydamas interpeliacijos kreipimąsi, priminė praėjusių metų rugsėjį savaitraščiui „Veidas“ duotą interviu. Tuometinis statistikos departamento generalinis direktorius A. Šemeta teigė, kad Lietuva žengia į ekonomikos augimo, o ne lėtėjimo stadiją. Esą lėtėjimas pastebimas kai kuriose srityse, tačiau auga eksportas. „Tai teikia vilties, kad mūsų verslas prisitaiko prie ekonominių sąlygų. BVP duomenys leidžia tikėtis, kad išliksime tarp sparčiausiai augančių ES valstybių“, - citavo jį A. P. Andriukaitis. Socdemas stebėjosi, kad ilgai laukti nereikėjo, kuomet jo nuomonė pasikeitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Grupė Seimo narių suformavo 11 klausimų A. Šemetai, tarp jų – apie galimus konstitucinius pažeidimus rengiant Biudžeto projektą, apie statistinius duomenis ir jų vertinimą, abejotiną įstatymų poveikio numatymą. Parlamentarai klausia, ar ministras nesijaučia kaltas dėl socialinės įtampos visuomenėje ir Sausio mėnesį prie Seimo mitingo, virtusio riaušėmis.

Dėl PVM ir kitų mokesčių, anot V. P. Andriukaičio, pablogėjo pramonės, leidybos, prekybos ir kitų sektorių, savivaldybių biudžetų padėtis. „Vertindami visai tai, mes manome, kad A. Šemetos pasiūlyti mokesčių pakeitimai davė neigiamų rezultatų šaliai“, - kalbėjo socialdemokratas.

REKLAMA

Pasak socialdemokratų, Vyriausybės parengtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino situaciją Lietuvoje. Jų teigimu, jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija esą būtų daug geresnė.

Interpeliacijos iniciatoriai priekaištauja, kad A.Šemeta nekreipė dėmesio į perspėjimus, jog radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, iššauks didelį nedarbą bei socialinius neramumus.

A. Šemetos pasiteisinimai

Kai kuriuos kaltinimus ir priekaištus A. Šemeta pavadino „mitais“ ir „tiesos nutylėjimu“. Jis teigė, kad Vyriausybę imtis drastiškų priemonių privertė praėjusios Vyriausybės klaidos – esą Andriaus Kubiliaus vadovaujamam ministrų kabinetui reikėjo nešti jų užgyventą skolų kuprą. Jis kritikavo Gedimino Kirkilo Vyriausybę, kad ši nesiėmė prevencinių priemonių, nekreipė dėmesio į perspėjimus apie verslo perkaitimą ir nekaupė rezervų.

REKLAMA

Ministras aiškino, kad ekonomikos ciklui staiga pasisukus žemyn buvo susidurta su problema – pajamos dingo, o įsipareigojimai mokėjimams liko. Taip esą atsitiko dėl to, kad praėjusi Vyriausybė ciklinėmis pajamomis dengė nuolatines išlaidas.

Manipuliavimu finansų ministras vadino ir bandymus sieti BVP kritimą ir Vyriausybės vykdomą finansų politiką. „Mokesčių nesurinkimo priežastis yra ne mokesčių reforma, o staiga pablogėjusi ūkio padėtis“, - sakė A. Šemeta. „Fiskalinės drausmės nebuvimas nulėmė, kad susidariusias problemas turime spręsti taip skausmingai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl nesugebėjimo greitai sureaguoti į pasikeitusią padėtį finansų ministras kaltino ir pačius verslo subjektus – jie esą buvo pripratę prie gerų sąlygų ir ėmėsi neteisingų veiksmų joms pablogėjus.

Į priekaištus, kad kaimyninėse valstybėse kainos yra mažesnės, ministras atsakė, jog tai yra monetarinės politikos, o ne mokesčių, dalykas. „Nėra tokios mokesčių politikos, kurį būtų pajėgusi atsverti zloto pigimo efektą“, - tikino jis.

A. Šemeta teisinosi, kad jis ir visas ministrų kabinetas ne kėlė paniką, nuolat kalbėdami apie krizę, o tiesiog informavo visuomenę apie situaciją. Toks kelias, anot jo, yra geresnis nei buvusios Vyriausybės „olimpinė ramybė“. 

REKLAMA

A. Šemeta dėl V. P. Andriukaičio priminto interviu „Veidui“, sakė, kad žurnalistė jį ne taip suprato – esą jis sakė, jog ekonomika pereina į ekonomikos augimo lėtėjimo stadiją.

Ministras gynė pasirinktą Vyriausybės finansų politiką. „Jokios realios alternatyvos nebuvo ir nėra“, - tikino A. Šemeta. „Laukia antrasis (išlaidų mažinimo – aut.) etapas, jeigu mes norime turėti tvarią makroekonominę padėtį“, - kalbėjo ministras.

Diskusijoje netrūko įžeidinėjimų

Seimo narys Kęstutis Daukšys kaltino ministrą taip „dėjus ant stabdžių“, kad keleiviai, t.y., Lietuvos gyventojai, susilaužė ne tik rankas ir kojas, bet ir prasiskėlė kaktas. Dalis Seimo narių taip pat kritikavo A. Šemetą už demagogiją, užsispyrimą ir vengimą prisiimti atsakomybės, nors ministras iš Seimo tribūnos pareiškė prisiimantis atsakomybę už „kiekvieną savo pasiūlytą sprendimą ir kitus veiksmus, susijusius su viešųjų finansų būkle, kaip ir Vyriausybės, kurios ministras esu, šios srities sprendimus“.

REKLAMA

Valstietis liaudininkas Konstantas Ramelis A. Šemetai pasiūlė eiti į „tam tikras vietas“ atlikti bausmės. Ministras atkirto, kad ten turėtų keliauti socialdemokratai, netinkamai valdę šalies finansus.

Galiausiai, atsakinėdamas į paskutinį klausimą, kurį uždavė buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, šis ją įžeidė pareikšdamas, kad ji išvis neturi teisės būti Seimo nare dėl to, ką ji esą padarė Lietuvai. Galbūt tokią A. Šemetos reakciją išprovokavo parlamentarės raginimas būti jį tikru vyru, pripažinti klaidas ir galų gale atsistatydinti. Ministro žodžiais V. Blinkevičiūtei pasipiktino ne vienas Seimo narys, o Julius Sabatauskas ministrą apkaltino begaline arogancija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad interpeliacijos rengėjai „zoologiškai piktai“ puola dabartinę Vyriausybę ir taip siekia susigrąžinti prarastą valdžią.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad ši interpeliacija yra interpeliacija pačiai opozicijai ir jos ekonominiam neraštingumui. Anot jo, socdemai patys sukėlė gaisrus, o dabar piktdžiugiškai stebisi, kodėl jų nepavyksta užgesinti. „Šiandien svarstome ne ministro interpeliacijos klausimą, o opozicijos orumą“, pridūrė A. Kubilius. 

Premjeras citavo ekonomisto Jono Čičinsko žodžius: „Šiandien gėda klausytis opozicijos ir kitų partijų narių kalbų ir replikų vyriausybės adresu, nes tame kontrargumentavime nėra jokios minties ar proto, tik vien noras protestuot prieš oponento sumanymą ir pakurstyti prieš jį visus tai stebinčius“.

Apie tai – LNK žinių videoreportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų