Vidmantas Valiušaitis
2008.04.15 05:00

Amerikiečių rašytojas ir diplomatas Washingtonas Irvingas (1783-1859), vienas pirmųjų amerikiečių kūrėjų sulaukusių pripažinimo Europoje ir daug prisidėjusių prie tų dviejų kultūrų suartinimo, yra palikęs sparnuotą posakį: „Didieji protai kelia sau tikslus, kiti žmonės vadovaujasi savo norais“.

Laimingos tautos, kurios turi tokio masto asmenybių. Ir vargas toms, kurios neįstengia išsiugdyti didžių protų ar nebeatsimena tų, kurie šito verti. Žmonių, keliančių tikslus sau ir savo gyvenimo turiniu bei asmeniniu pavyzdžiu brėžiančių gaires tautai, šiandien Lietuvoje beveik nematyti. Išimtys tik patvirtina šį teiginį.

O nematyti tokių žmonių ne todėl, kad jų nebūtų apskritai, bet dėl to, kad susiformavęs vadinamasis „politinis elitas“ – didele dalimi savanaudiškas, nekūrybingas, bailus, nes intelektualiai nepajėgus, todėl desperatiškai bijąs atviros diskusijos su kitaip valstybės vaidmenį suprantančiais asmenimis – turi priemonių neprileisti jų į viešąją informacinę erdvę. Veiksmai nepateisinami, bet logika suprantama: tokie asmenys potencialiai gali sudaryti konkurenciją „politikos mastodontams“ ir sujaukti nusistovėjusių įtakų bei susidarytų gyvenimo patogumų terpę.

REKLAMA

Akis badantis pavyzdys – LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Didžiausia blogybė yra ne tai, kas buvo išrinktas nacionalinio transliuotojo vadovu, bet kaip visas šis procesas vyko. Nors esu kritiškai pasisakęs apie kai kuriuos naujojo direktoriaus žurnalistinės raiškos aspektus, tačiau nesakau, kad jis būtinai bus blogas direktorius. Pamatysime. Niekur jis nepasislėps – jo vadybos, visuomeninės misijos, LRT profesinių standartų kokybe, politinio nešališkumo principais labai greitai įsitikinsime.

Blogiau su pačia LRT taryba. Kai jos pirmininkas akivaizdžiai nesuvokia, kas yra interesų konfliktas, ko gi galima laukti iš tokios institucijos sprendimų apskritai? Ką rašytų tas pats „Lietuvos rytas“, jeigu vietoje jo atstovo LRT taryboje posėdžiautų, tarkime, pono B. Lubio laikraščio redaktorius, jis būtų nuolatinis visuomeninio transliuotojo politinių aktualijų komentatorius ir diskusijų forumų dalyvis, o to laikraščio savininkas, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomoje televizijoje, mėgautųsi tomis reklamos ir autorinių laidų apimtimis, kuriomis šiandien džiaugiasi didžiausiu save tituluojantis privatus dienraštis?

Nepajėgumas skaidriai ir sąžiningai veikti tokiame, palyginti, smulkiame viešojo gyvenimo sektoriuje, kaip nacionalinis transliuotojas, tik patvirtina mūsų demokratijos paviršutiniškumą ir fasadiškumą – tikrą dvigubų standartų karaliją...

Ką jau kalbėti apie didesnius dalykus, jeigu net direktoriaus neįstengiame išrinkti taip, kad visa tai pasitarnautų visuomenės konsolidavimui, o ne susipriešinimo gilinimui bei eskalavimui. Dar nė dvi savaitės nepraėjo, kai naujasis LRT vadovas eina pareigas, o koks informacinio palaikymo užnugaris išryškėjo „Lietuvos ryto“ grupės leidiniuose!..

REKLAMA

Kodėl? Ogi todėl, kad mūsų gyvenimo praktikoje įprasta tapo taikyti ne objektyvius žmogiškosios raiškos matus, bet subjektyvius, vien politiškai motyvuotus, momentine nauda sveriamus vertinimo kriterijus. Todėl „teisus“ čia tas, kuris turi daugiau galios – politinės, ekonominės, informacinės...

O kriterijai – egzistuoja. Ir jie vienodi visiems lyderiams, ar jie būtų verslo bendrovių vadovai, televizijų direktoriai, ministrai ar net patys prezidentai.

Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaras Pranas Dielininkaitis (1902-1942), vienintelis diplomuotas sociologas ne tik prieškario Lietuvoje, bet ir ano meto Baltijos valstybėse, buvo ryški asmenybė, palikusi neišdildomą pėdsaką pirmosios Respublikos visuomenės gyvenime. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie lietuviškosios visuomenės raidai davė reikšmingų impulsų ir iškėlė ilgalaikių gairių jos atsinaujinimo krypčiai.

Šiandienos politikos lyderiai nuolat skundžiasi, kokia „tamsi“ mūsų liaudis, kaip nieko neišmano politikoje, kaip nemoka pasirinkti. Jiems antrina stambieji žiniasklaidos pabūklai: šitai „kvailai“ masei nereikia nieko kito, tik „duonos ir žaidimų“...

Pr. Dielininkaitis tvirtino priešingai: nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų.

Taip tvirtino žmogus, drauge bendraminčiais, įkūręs vieną populiariausių ir įtakingiausių prieškario Lietuvos dienraščių „XX amžius“, apie kurį VDU profesorius šveicaras Juozas Eretas (beje, telegramų agentūros ELTA įkūrėjas) rašė: „XX amžius“ buvo „lyg visam kraštui skaitomas pilnutinio gyvenimo kursas. Jame gyvenimo reiškiniai ir įvykiai savo prasmę ir savo vietą rado pagal tvarką, plaukiančią iš aukštesnės idėjos. Tai išimtina žurnalistikoje laimė, nes dažnai aukštesnė idėja lieka be spaudos ir gilesnės įtakos nedaro arba spauda lieka be idėjos ir niekam neteikia naudos. „Amžiumi“ idėja įgijo savo spaudą ir spauda – savo idėją.“

REKLAMA

Šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė žemdirbiai, nepratę ne tik prie dienraščių, bet ir prie spaudos apskritai, kurioje miestiečiai tesudarė vos 15 proc. jos gyventojų, 1939 metais vien prenumeratorių „XX amžius“ turėjo per 26 tūkstančius. Pasisekimas būtų buvęs dar didesnis, jei valdžia nebūtų dariusi nuolatinių suvaržymų. „Amžinas cenzūros įsikišimas, – pasak J. Ereto – buvo įkyrus ir nekompetentingas“.

Turint galvoje dienraščių tiražus šiandien, kada miestų gyventojų nuošimtis yra beveik atvirkščiai proporcingas prieškariniam, o raštingumo lygis yra žymiai aukštesnis, 26 tūkstančiai prenumeratorių daro įspūdį net ir dabar. Ir tas įspūdis juo didesnis, kai žinai, kad anas dienraštis nepataikavo miesčioniškam skoniui, o geriausios Vakarų spaudos pavyzdžiu sąžiningai informavo ir sąmoningai ugdė mąstančią visuomenę.

Dar daugiau. Socialinis teisingumas buvo „pagrindinė idėja, kuria sielojosi dr. Dielininkaitis“, – rašė kitas jo bendraamžis ir žurnalistas Kazys Bauba, vėliau – Štuthofo koncentracijos stovyklos auka.

Jis buvo „ne tik sociologas teoretikas, bet ypač gyvas praktikas, – tvirtino istorikas Zenonas Ivinskis. – Dr. Dielininkaitį, kaip žmogų su tyra ir labai jautria visuomenine sąžine, nuolat jaudino socialinis klausimas, t.y. tie socialiniai priešingumai, kurie yra paprastai didžiųjų sukrėtimų priežastis istorijoje, ar mes žvelgsime į Romos Grakchus, ar į XIV amžiaus anglų lordus, ar į didžiąją Prancūzų revoliuciją. Tai socialiniam teisingumui įgyvendinti mūsų tėvynėje dr. Dielininkaitis ieškojo būdų ir priemonių, aukojo savo energiją ir jėgas.“

REKLAMA

Tad grįžęs iš užsienio Pr. Dielininkaitis, Juozo Brazaičio žodžiais „kibo į darbininkus“, kurių „masę komunistai jau buvo gerokai apsėdę“. Ir čia jaunasis sociologas „pasijuto kaip žuvis vandenyje. Metalistai, šoferiai, kiemsargiai, žemės ūkio darbininkai, miesto tarnaitės, darbininkų jaunimas – tai tie vardai, kuriuose jis nenuilstai nardė. Susirinkimai, suvažiavimai, pranešimai, paskaitos, iškylos, stovyklos – kasdieninė duona.“

Jeigu fabrikų darbininkai, kiemsargiai, J. Brazaičio žodžiais, „mūru stojo“ už Pr. Dielininkatį veik visuose Kauno ir priemiesčių susirinkimuose, tai turėjo būti didelis jo autoritetas ir įtikinamos mintys. Tiesa, dr. Dielininkaičio ir kitų projektai, tęsti žemės reformą ir aprūpinti fabrikų darbininkus nuosavais sklypais bei nameliais, valdiškose įstaigose nebuvo išklausomi ir net klausomi, tačiau komunistų pavojui padidėjus, kai sovietai privertė Lietuvą įsileisti įgulas, Smetonos administracija Dielininkaičiui veikti nebekliudė.

Kiek šioje srityje Pr. Dielininkaitis buvo brandus ir efektyvus, liudija faktas, jog net toks „užgrūdintas“ sovietinio komunizmo įrankis kaip Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, pogrindyje kurstęs darbininkus, o po okupacijos tapęs sovietinės Lietuvos saugumo šefu, savo atsiminimuose gana pagarbiai atsiliepia apie savo idėjinio priešo organizacinius bei oratorinius gebėjimus, įtaką darbininkijai. Ankstyvas areštas (suimtas drauge su šimtais kitų inteligentų 1940 liepos 12, nespėjus Lietuvos net formaliai „įjungti“ į Sovietų Sąjungą) patvirtina, jog kitokių priemonių, išskyrus smurtą, prieš Pr. Dielininkaitį bolševikai neturėjo.

REKLAMA

Tai – nepaneigiamas įrodymas, kad ir profesoriai gali kalbėti paprastiems žmonėms suprantama kalba ir įgyti jų pasitikėjimą, jeigu tik patys geba šį pasitikėjimą branginti ir jo neišduoti.

Kur viso to paslaptis?

Prano Dielininkaičio asmenybę bene geriausiai nusako išlikęs, matyt, vienos iš jo viešų prakalbų plano rankraštis, kuriame jis konspektyviai, tezių pavidalu dėsto bet kurios srities vadovui arba lyderiui reikalingus privalumus.

Pirmasis lyderio privalumas – noras vadovauti. Tačiau!.. Lygia greta privalu vengti visur savęs brukimo – tik aš, aš, aš...

Vadovavimo džiaugsmas, vadovavimo pamėgimas – antrasis vadovo privalumas. Iš jo išplaukia santykiai su bendradarbiais: a) nepavydėti kitiems; jei kas kyla – „negriebti už kojų ir netraukti žemyn“, „duoti pavyzdį atakuojant spygliuotus apkasus“; b) vengti pataikavimo ir pataikūnų; kas norėdamas pats iškilti „aplink save tepakenčia tik nykias smulkias individualybes“, tas nėra vertas lyderio vardo; c) kaip maro vengti intrigų – stengimosi pykinti vienus su kitais – ir tuo naudotis; tai „pati pigiausia, žemiausia ir niekingiausia priemonė iškilti“; d) kas nesugeba suvaldyti paties savęs, kas neįstengia nepalaužiamai garbingai laikytis duotojo žodžio, „kas aistringai nėra pamilęs tiesos ir teisingumo, tas niekados nebus tikru vadu“.

Vienas svarbiausių vadovo bruožų, anot Pr. Dielininkaičio, yra „mokėjimas džiaugsmingai bendrauti su kitais. Reikia mokėti maloniai priimti kitų išmintingus patarimus ir patarnavimus. Sugebėti ne tik pačiam dirbti, bet ypač – įtraukti kitus. Nepykti dėl daromų kritiškų pastabų ir opozicijos buvimo, bet stengtis surasti, pašalinti tas priežastis, tą pagrindą, kuris duoda progos kritikai ir opozicijai atsirasti.

REKLAMA

Tikras lyderis yra naujų idėjų ieškotojas ir jų išradėjas. Drąsa, rizikos meilė ir atsakomybės nebijojimas – būtinos vadovo savybės. Nepavykimo pavojus dėl nepajėgumo išdrįsti ir ryžtis, Pr. Dielininkaičio teigimu, beveik visuomet yra didesnis, negu dėl drąsos pertekliaus. Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas. Todėl ragina niekada nenustoti drąsos. Apie drąsą taip sako: „Kas pinigų nustoja, nedaug ko nustoja, kas garbės nustoja – labai daug nustoja; kas drąsos nustoja – visko nustoja“, todėl nebijoti nepasisekimų – vadovo prievolė: „Pirmas nepasisekimas yra reikalingas. Antras – gali būti naudingas. O jei jūs prisikeliate po trečio nepasisekimo – jūs esate tikras vyras.“

Pr. Dielininkaitis pabrėžia veiklumą ir ofenzyvos dvasią. Apie ją taip sako: „Pirmas privalumas – veiklumas. Antras privalumas – veiklumas. Ir trečiasis privalumas taip pat veiklumas.“ Laimėjimas visuomet yra ofenzyvos kūdikis ir jis priklauso asmenims, nebijantiems ir ieškantiems atsakomybės...

Dabar mintyse su šiais Pr. Dielininkaičio išvardintais vadovo privalumais palyginkime šiandienos lyderius: politikos, žiniasklaidos, stambiojo verslo...

Kažko trūksta, ar ne?

Ir pirmiausiai – supratimo, kad „nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų“...

Todėl nėra nieko geresnio kaip rinkimai, parodyti tiems „pulkininkams“, kad kariuomenės jie nebeturi, o vien „duonos ir žaidimų“ protaujančiam žmogui neužtenka.

Augis
2008-04-15 08:35:13
Tai taip vieni nuo kitų ir stumdysime atsakomybę valdininkaipiliečiai???
O juk svarbiausia ir liko tik tarp eilučių:

---Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“---
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Drąsius 2008-05-13 22:05:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nuostabus autoriaus stilius ir pagirtinas noras diskutuoti elementariomis gyvenimo doktrinomis, kurių dažnas šių dienų politikas (ar tų politikų kritikas) stačiai nesupranta, o, jei ir parodo savo gerus ketinimus jas suprasti, tai rezultatai apvektini. Pasižymi visokie valatkos, lopatos (na ir kiti nesvarbu - ar su profesorišk0mis barzdomis, ar klastingomis šypsenėlėm munipuliuojantys diplomatiški ūsiukai. Autoriui ačių už puikius straipsnius ir protui ir širdžiai. Lietuva nėra kvailių kraštas, nors brigadininkų brigados uoliai stengiasitai tai pasiekti. Galutinai užkasti tiesos nėra dar niekam pavykę., kaip ir paslėpti adatą kad ir didžiausioje šieno kupetoje.   ATSAKYTI
Pastebėjimas, 2008-04-18 10:06:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jokia okupacija neišugdė ir neišugdys lyderių/tautos vedlių/.Tautinė emigracija praktiškai neturėjo jokių sąlygų tokiam darbui,nes kosmopolitinės ir prokomunistinės jėgos visokeriopai skaldė tautines jėgas. Kosmopolitinės jėgos, pradėjusios Imperijos demontavimo darbus,kaip velnias kryžiaus bijojo bet kokio tautinio jėgų politinio judesio ir.,kaip teisingai savo knygoje "Pabaltijo revoliucija' nurodo anglų istorikas A.Lieven,. pertvarką Pabaltijo respublikose darė tie-kurių tėvai ir seneliai sukūrė čia kruvinus rėžimus,; į kieno rankas buvo perduoti "tautų mikrofonai",prasidėjus pertvarkai???   ATSAKYTI
Jaunimą - lauk iš Lietuvos! 2008-04-16 22:09:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.

Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.

Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.

Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.

Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.

„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.

Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.

Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.

Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.

Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.

Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.

Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.

   ATSAKYTI
***--- V. V. 2008-04-16 21:31:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ačiū už dėmesį. Dvasinis ištižimas ir masiškai išplitusi korupcija tikriausiai galima suprasti ir plačiau.Man niekas nedraudžia domėtis ne vien EK barometro duomenimis ir ES nutarimais, bet ir kokį ryšį turi korupcija pačioje ES su korupcija Lietuvoje.   ATSAKYTI
jz 2008-04-16 20:51:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
seniai tokio gero straipsnio neskaičiau.dėkui.   ATSAKYTI
inž---VV 2008-04-16 18:28:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tikėtina, kad Jūs galų gale sužadinsite sinergijos principą Lietuvoje. Ta prasme (..?), kad 1+1> yra 3 ar dar daugiau.
Tai yra, noriu pasakyti, kad energijos kiekis, sukuriamas sinergijos principu, yra didenis nei aritmetinė suma atskirų dedamųjų. Tai yra, pvz, straipsnių skaičius kad ir čia, balse.lt, dar nerodo jų kokybės ir įtakos visuomenei. Kolektyvinė straipsnių jėga ar deklaracijų būtų kelrodėmis žvaigždelėmis, kur gi lietuviai privalo eiti.   ATSAKYTI
V. Valiušaitis - inž. 2008-04-16 16:45:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nepadėkojau už turiningą straipsnio komentarą. Ir įvairiopus papildymus. Ačiū!   ATSAKYTI
V.Valiušaitis - * * * 2008-04-16 16:25:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mes nelabai susikalbame, greičiausiai, dėl to, kad aš kalbu apie palyginti siaurą gyvenimo aspektą, šiuo atveju, žmogiškąsias savybes, kurios reikalingos asmenybėms, siekiančioms išjudinti sąstingio surakintą mūsų visuomenę. Tokių asmenybių reikia visu visuomenės skerspjūviu: pradedant prezidentu ir baigiant seniūnijų bendruomenių lyderiais. Jūs netiesiogiai man aiškinate, kad tai beprasmiška, nes Lietuva jau pasmerkta, prieš ją susimokęs tarptautinis kapitalas, jai belieka tik melancholiškai stebėti ir liūdėti kaip svetimieji išsinešioja jos turtą (aš čia šiek tiek schematizuoju, Jūs kalbate subtiliau). Jei Jūs to manęs klausiate, tai atsaku vienareikšmiškai: tokiam požiūriui nepritariu, nes jis prieštarauja gyvenimo faktams. Vadovaujantis tokia logika, labiausiai nusivylusios iš naujųjų ES narių turėtų būti Slovėnija ir Estija, nes užsienio kapitalo investicijų, tenkančių vienam žmogui, ten yra daugiausia. Tačiau gyvenimo faktai liudija visiškai priešingai: tos visuomenės, visais parametrais pranoksta Lietuvos rodiklius, o lietuvių savijautos negalima nė iš tolo lyginti su estų ir slovėnų požiūriu į savąsias valstybes (pasidomėkite EK barometro duomenimis). Lietuvoje – priešingai, užsienio investijos proporcingai mažiausios iš naujųjų šalių, bet nėra antros tokios ES valstybės, kurioje būtų tiek nusivylimo ir netikėjimo ateitimi. Dar daugiau. Jeigu tarptautinis kapitalas yra toks blogis, tai kaip iki šiol „vis dar gyvos“ tokios nedidelės šalys kaip Suomija, Austrija, Norvegija, Danija, kurios jau arti šimto arba ir daugiau metų gyvena to kapitalo „apsupties“ sąlygomis ir nerezignuoja? Esu įsitikinęs: priežastys ne ten, priežastys mumyse. Vienas didžiausių mūsų priešų – dvasinis ištižimas. Materializuotas jo pavidalas – masiškai išplitusi korupcija. Korumpuoti žmonės yra pažeidžiami, šantažuojami, valdomi. Čia nėra vietos plėstis, nenoriu komentarų skiltyje parašyti naują straipsnį, vis tiek vargu Jus įtikinsiu. Galiu tik pakartoti dar vieną Irvino (ačiū inž.) posakį: „Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip tiesa.“

Beje, (čia pastaba inž.) Pr. Dielininkaičio disertacija "Mokykla ir laisvė" 2000 m. išleista lietuvių kalba, galite susirasti bibliotekoje, o gal net ir kuriame nors knygyne.   ATSAKYTI
inž. 2008-04-16 10:00:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar keli sakiniai.
Nutariau žvilgterėti apie poetą Irvingą, kuris buvo ir galingas veikėjas. Radau >http://lt.wikiquote.org/wiki/Va%C5%A1ingtonas_Irvingas < lietuviškai 10 sentencijų *(angliškai daugiau). Įdomu, ar jomis domėjosi P.Delininkaitis?
Šio str. autorius pasirinko tik 2-ąją... Beje, "troškimus" pakeitęs "norais", kas ne visai tikslu. Kao rašė, kad norus galima apriboti. Troškimų (žmonija pripažįsta du: troškimą "kurti" ir troškimą "turėti") nepatenkinus, įvyksta tragedijos.

-------------------------------------------
*)
Vašingtonas Irvingas
(1783-1859)
JAV rašytojas, istorikas.

[....] Sentencijos
1.Aštrus liežuvis – vienintelis pjovimo įrankis, kuris vartojamas tampa dar aštresnis.
2.Didieji protai kelia sau tikslus; kiti vadovaujasi troškimais.
3.Įdomu stebėti, kaip kai kurie protai, rodos, patys save sukuria, pakildami virš visų nepalankių aplinkybių, ir drąsiai prasiskindami kelią pro tūkstančius kliūčių.
4.Moteris apdairesnė meilės reikaluose negu vyras, nes jai meilė kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas.
5.Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip tiesa.
6.Pažinimas kaip jūra: tas, kuris kapanojasi ir pliuškenasi paviršiuje, visados panašus į juokdarį ir todėl atkreipia į save daugiau dėmesio negu perlų ieškotojas, kuris, nekeldamas jokio triukšmo, skverbiasi į patį nepažintų gelmių dugną ieškodamas brangakmenių.
7.Silpni protai nuolankiai pasiduoda nelaimėms, o didūs pakyla virš jų.
8.Spekuliacija yra prekybos burtai, su panieka žvelgiantys į pastarosios niūrią tikrovę. Prekiaujantį akcijomis jis paverčia burtininku, o biržą - raganiaus žinyčia.
9.Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių.
10.Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia nesėkmės; didieji charakteriai jų nepaiso.
   ATSAKYTI
***---Augis 2008-04-16 08:25:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
„Lietuvos sistema ir įstatymai leidžia Lietuvą valdyti užsienio kapitalui“----

Gal norėjote pasakyti Lietuvos ūkį? Kame čia problema?
Juk sekmadieniais dirba tik prekybos centrai ir...TV+radijas, tiesa?
Į vienus galima neiti, kitus galima išjungti, tiesa?
Kas lieka?
Artimieji+aš+mano (mūsų) pastangos sekti Dievu - tai ir yra mūsų silpnoji pusė;)   ATSAKYTI
inž 2008-04-16 07:25:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
1. Dėl ***>V.valiušaičiui. Tikiuosi, kad autorius kada nors sugrįš prie šios*** citatos: "Gal būt visa bėda tame, kad Lietuvos sistema ir įstatymai leidžia Lietuvą valdyti užsienio kapitalui.'. Čia, manau, daug tiesos. Užsienio kapitalui ir iš Vakarų, ir iš Rytų. Paklausykit, kokį užkeikimą užspringdami kartoja visi valstybės Valdytojai (A.Brazauskas, V.Adamkus, G.Kirkilas, būsimas premjeras Zuokas...) ir politmokytojai (prof Rudzkis, M.Starkevičiūtė, LLRI jaunimėlis...) - UŽSIENIO INVESTICIJOS. Pvz, ir čia šiandien S.Spurga: "tačiau ir tiesioginės Lietuvą pasiekiančios užsienio investicijos išlieka katastrofiškai mažos". Bet mes gerai žinome, kad užsienio investuojai juk nėra geri dėdės, kad atnešti ant lėkštutės darbo ir algų. Jiem svarbu, ar su senom technologijom susikombinuos atsilikusioj šaly perteklinį pelną. Ir jei neateina, vadinasi, VISI mūsų pigūs resursai jau išnaudoti.
2. Kokia išeitis? Tik Lietuvos LYDERIAI visur - versle, tarnyboje, sveikatos apsaugoje, moksle gali ištraukti mūsų mažytę šalelę tam tikrose srityse, kurios būtų konkurencijgos vidaus ir užsienio rinkose. Vadinasi, būtina kūryba vietoje kopijavimo per standartines investicijas? Tik taip galima kaip nors išsivežti šiais laikais, kai į kapitalistinę ekonomiką įsiveržė proto gigantai Kinija ir Indija. Ir Rusija. Todėl V,Valiušaičio akcentas "Tikras lyderis yra naujų idėjų ieškotojas ir jų išradėjas. Drąsa, rizikos meilė ir atsakomybės nebijojimas – būtinos vadovo savybės", esu įsitikinęs remiantis kitais šaltiniai, yra be galo svarbus. Tačiau.
3. Tačiau autorius nepabrėžė, kad šios savybės yra būdingos ne visiems žmonėms. Tai ANTREPRENERIŲ (novatorių, bet nebūtinai išradėjų) savybės. Aukščiau staripsnyje paminėtos savybės ( „mokėjimas džiaugsmingai bendrauti su kitais", "Nepykti dėl daromų kritiškų pastabų ir opozicijos buvimo" ir tt) būdingos MENEDŽIARIAMS arba sulietuvintai vadybininkams. Jiems užduotis - tvarkyti efektyviai patikėtus ŠEIMININKŲ (kapitalistų: arba Lietuvos, arba užsienio, arba dažniausiai bendrus) resursus.
4. O toliau dar tiksliau rašoma apie antreprenerius-novatorius (bet ne tradicinius komersantus, kurie taip pat svarbūs šaliai): "todėl nebijoti nepasisekimų – vadovo prievolė". Ar ši savybė ugdoma Lietuvos mokyklose? Visose, nuo pradinės iki universiteto. Ne, tokios disciplinos Lietuvosje nėra. Nėra Lietuvoje dar vieno suvokimo: "„Pirmas nepasisekimas yra reikalingas. Antras – gali būti naudingas. O jei jūs prisikeliate po trečio nepasisekimo – jūs esate tikras vyras.“".
O kas pas mus dabar? Nepavyko pirmas kartas ir TU (jis, ji) sužlugdytas iki gyvenimo pabaigos per mokesčių nesumokėjimą, per paskolą iš įprasto (bet ne RIZIKOS) banko.
5. Kas naujo šiame straipsnyje? VEIKLUMO sąvokos įvedimas, tai daugiau veiksmažodis, nei daiktavardis ar būdvardis. Bet ne paslaptingo "verslumo", kuris Lietuvoje suprantamas tik kaip PELNO ("savo norai???") siekimo siauras modeliukas su visiškai neaiškiais apibrėžimais skirtinguose dokumentuose ir straipsniuose. Taigi, Veiklumas ir net OFENZYVA (puolimas). Visiškai sutampa su naujausiais tyrimais Vakarų kapitalizmo studijose. Ir tai lietuvis P.Dielininkaitis propagavo prieš 60 metų. Fantastika. Ir kartu liūdesys, kad dabartinis Lietuvos elitas, apsirūpinęs kitais civilizacijos pasiekimais kompiuteriais, įmantraiausiais mobiliakais, internetu nėra pasiekęs P.Dielinkaičio lygio? O gal yra tokių, tik jie nematomi, nes užblokuoti dar neaprašytos Lietuvos kapitalistinės sistemos.
5. Dėl pulkų ir pulkininkų.Pritariu. Galėtų būti atskira tema: kodėl vienos tautos pirmauja, o kitos skursta. Įrodymų trūksta, todėl pulkai pasimetę.
6.Tą Sorbonoje P.Dielininkaičio disertaciją norėčiau nors pavartyti, kad ir nemoku prancūziškai. Pvz, pažiūrėti, ar jis cituoja austrą Šumpeterį (str.1911m), kitus kapitalizmo kūrėjus. Bet to turbūt neįmanoma padaryti. Todėl sakau ačiū autoriui, parašiusiam apie tikrą Lietuvos genijų.

PS. Įdomu dar ir tai, kad kita istorijos tyrinėtoja L.Pociūnienė Bernardinuose.lt irgi akcentuoja VEIKLUMĄ. Kažkas ima šviesėti ir pas mus.

Atsiprašau dėl laiko stokos už padrikas mintis.

   ATSAKYTI
***- V. V. 2008-04-16 01:53:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ačiū už pastabą. Jūsų visuose straipsniuose (o taip pat ir daugumoje kitų autorių) su didesnėmis improvizacijomis kartojasi taip pat ta pati tema...Skepticizmas padeda geriau išskirti idėją ir esmę. ES ir JAV nėra Dievas, ir joms netinka tikėjimas, viltis, meilė. Nereikia į tą patį klausimą , nors jis ir su improvizacijomis, trečią kartą diplomatiškai neatsakyti. "Kas nei nuo Jūsų , nei nuo manęs nepriklauso", gal nepriklauso ir nuo Lietuvos valdžios , ir nuo Lietuvos lyderio. Man atrodo, kad tas klausimas yra labai nepopuliarus, apie jį nedera ir nedrąsu rašyti. Gal būt visa bėda tame, kad Lietuvos sistema ir įstatymai leidžia Lietuvą valdyti užsienio kapitalui.    ATSAKYTI
V. Valiušaitis - * * * 2008-04-15 21:52:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jūsų klausimas, su nedidelėmis improvizacijomis aplink keliamą temą, kaip leitmotyvas kartojasi ir lydi jau ne pirmą mano straipsnį. Esu, regis, jau bent pora kartų Jums į panašius klausimus atsakinėjęs, bet prie to vėl grįžtate. Panašu, kad Jūs pats jau esate sau atsakęs į tą klausimą, kadangi tam tikra vidinė rezignacija ir savotiška neviltim alsuojąs skepticizmas, dovanokite, smelkia Jūsų komentarus. Man taip atrodo, gal klystu. Tai čia yra atsakymas, kur veda per didelis įsijautimas į visokias „sąmokslo teorijas“. Atveda į baimės ir nevilties narvą. Tai visiška priešingybė tam, kas žmogui teikia vidinės jėgos ir ramybės. Prisimenate tris didžiąsias dorybes? Tikėjimas, viltis, meilė. Jas reikia puoselėti, o ne grąžyti rankas dėl to, kas nei nuo Jūsų, nei nuo manęs nepriklauso. Dielininkaitis teisus: blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga, kaip gėrio silpnumas. O rezignacija, kuri juntama Jūsų pasisakymuose, kaip tik angažuoja tokiai laikysenai, su kuria Dielininkaitis ragino kovoti pirmiausiai: kas nustoja drąsos, visko nustoja. Turiu galvoje drąsą ne gulti po tankų vikšrais, kam lietuviai labai greiti, bet nenustoti drąsos gyventi. Savižudybių skaičius liudija, kad šita prasme jie labai bailūs.    ATSAKYTI
*** 2008-04-15 17:30:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O man atrodo, kad Lietuva ir kt... atsidūrė ES ir NATO patvoryje, ir nuo jos pačios čia mažai kas bepriklauso... Patvorys - teoriškai ta pati teritorija, bet praktiškai atrodo kitaip... Kraštinis pulkas - pagalbinis centriniam, jis turi kitas funkcijas, ir turi jas vykdyti. Aišku, daug pulkininkų nori jam vadovauti, ypač kai jis kraštinis, o viską sprendžia kariuomenės vadai. Įdomu, ką galvoja apie tai šio straipsnio autorius?   ATSAKYTI
Mamba 2008-04-15 14:13:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokie skirtingi autoriai ir jų tekstai, o iš esmės kalba apie tą patį. Turiu omenyje šalia esanti Imanto Meliano straipsnį.   ATSAKYTI
aha 2008-04-15 13:55:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o daugiausiai ka gali mokytojai, tai mokyti, darbininkai dirbti, dainininkai dainuoti, o politikai politikuoti

taigi, niekas nesikeis, nes visi "zino savo vieta"   ATSAKYTI
asdf 2008-04-15 11:55:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aciu uz puiku straipsni.   ATSAKYTI
V.Valiušaičiui----Augis 2008-04-15 10:47:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
„Daugiausiai ką gali žurnalistai – tai paskatinti mąstyti“----

Nelabai supratau?
Gal norėjote pasakyti nukreipti mintis tam tikra linkme arba nuo ko nors?

Deja
---The wise man has eyes in his head,
while the fool walks in the darkness;
but I came to realize
that the same fate overtakes them both.---   ATSAKYTI
V.Valiušaitis – Leonui 2008-04-15 10:30:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gerbiamas Leonai, Jūs aiškiai per daug tikitės iš žurnalistų ir spaudos komentatorių. Jeigu tikitės sukaukti instrukcijų už ką balsuoti ir kaip veikti konkrečioje situacijoje – lūkesčiai bergždi. Daugiausiai ką gali žurnalistai – tai paskatinti mąstyti. O sprendimus kiekvienas iš mūsų priimame individualiai. Sprendimais, beje, kuriame ir savo likimą. Todėl joks žurnalistas ar komentatorius, kiek įžvalgus bebūtų, negali už mus nugyventi mūsų gyvenimų.   ATSAKYTI
Leonas 2008-04-15 10:07:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Todėl nėra nieko geresnio kaip rinkimai, parodyti tiems „pulkininkams“,

Gerb .autoriau ,pirmasis komentatorius labai taikliai pastebėjo,kad "svarbiausia ir likot tik tarp eilučių".Rašydamas tokia aktualia tema,taikliai įvertindamas susidariusių problemų priežastis "[vadinamasis „politinis elitas“ – didele dalimi savanaudiškas, nekūrybingas, bailus, nes intelektualiai nepajėgus, todėl desperatiškai bijąs atviros diskusijos su kitaip valstybės vaidmenį suprantančiais asmenimis –]",jūs pats ko gero net nepajutote ,kaip nuėjote bailaus intelektualo pramintu keliu.Kam jau kam,bet jums turėtų būti aišku,jog vien kvietimu į rinkimus situacijos nepakeisi.Aš turiu teisę galvoti,kad jūs kviečiate į rinkimus,tačiau garsiai nepasisakote,jog suteikti valdžios mandatą reikia labai daug žadančiai "Tvarka ir teisingumas" partijai.
Jūsų kvietimą,"parodyti pulkininkams vietą",aš suprantu,jog puikiai žinote ,kokia politinė jėga ,atėjusi į valdžią,gali visą tai padaryti.Tai kodėl jums ,vaikštančiam intelektualų susikaupimo vietose ,pritrūksta drąsos pareikšti,norisi tikėtis[juk ne runkelis],protingų įžvalgų, ieškant gerųjų pulkininkų?   ATSAKYTI

Top Video

Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, kai pamatė, ką porelė veikia viduryje gatvės
DABAR RODOMA
Vyras dėl nesėkmės vakarėlyje kaltins žmoną dar ilgai: juokėsi visi
DABAR RODOMA
Keleiviai tapo dramatiško įvykio liudininkais: vaizdas priverčia sustingti
DABAR RODOMA
Oskaras Ridikas parodė išpuoselėtą kūną: be treniruočių negali
REKLAMA
Tadas Skučas (nuotr. Roberto Dačkaus)
Pirmadienį po pietų mirė Neringos Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės 43 metų sūnus Tadas Skučas, rašo portalas lrytas.lt. Pasak portalo, T. Skučas jau kurį laiką su ...
Vyras atsiuntė buvusiai sugyventinei nuotrauką su kirviu (nuotr. facebook.com)
Smurtaujantis sugyventinis, nuo kurio moteris iš Škotijos pabėgo į Lietuvą, buvusią mylimąją pasiekė ir mūsų šalyje. Moteris leisdavo vyrui savaitgaliais susitikti su jų bendru ...
Sužeistas paukštis (nuotr. stop kadras)
Šiurpios naujienos iš gyvūnijos pasaulio. Į Kauno specialistų rankas pateko peršautas paukštis. Jį kiaurai perskrodė niekdario iš lanko paleista strėlė. Gyvūnų globėjai ...
Namo šeimininkė (nuotr. stop kadras)
Radviliškyje iš Basanavičiaus gatvėje esančio namo policija į Šiaulių ligoninę išvežė 1 mėnesio kūdikį ir vienerių bei dvejų metų vaikus. Mažyliai buvo apleisti, o dvejų ...
Gitanas Nausėda (J. Auškelis/fotodiena.lt)
Seimui antradienį teikiamas prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kuriomis siūlyta kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės bendrovę „Problematika“ bei įmonę „Kelių ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų